Patarimai tėvams

James‘as Stensonas yra garsus amerikiečių katalikų pedagogas ir rašytojas, knygų „Successful Father“, „Father the Family Protector“, „Preparing for Adolescence“ autorius. Daugiau jo straipsnių anglų kalba galima pasiskaityti svetainėje parentleadership.com.

tėvas ir sūnus dirba

Aš klausdavau didelę patirtį sukaupusių tėvų (vyrų, kurių vaikai užaugo ir paliko namus), kokiais įspėjimais jie pasidalytų su jaunais tėčiais, ką patartų jiems nedaryti. Štai truputis sunkiai įgytos tėviškos išminties, kuria jie pasidalijo su manimi:

  • Neapleiskite savo žmonos. Jai reikia to paties, ko ir visiems mums: supratimo, meilės, dėkingumo, palaikymo ir įvertinimo. Ji to tikrai nesulaukia iš vaikų, kol jie dar maži. Taigi, jeigu ji to nesulaukia ir iš savo vyro, vadinasi, ji apskritai to nepatiria. Ar pamiršote savo žmoną, suprasite iš to, kad ji ims nuolatos skųstis dėl visokių buities smulkmenų, vis mėgindama užsiminti apie svarbiausią problemą: jūsų akivaizdų nesirūpinimą ja. Atsibuskite. Būkite jai dėmesingas. Išklausykite jos nuomonę, padėkite jai, pasakykite, kad ji nuostabi, retkarčiais apkabinkite ją ir pabučiuokite. Visa tai labai svarbu.
  • Nenuvertinkite savo vaikų. Kelkite jiems didelius lūkesčius, tikėkite jų laipsniška branda. Visi esame linkę tapti tuo, apie ką svajojame, o vaikai linkę tapti tuo, ko iš jų tikisi tėvai. Net jeigu jie kartais jus nuvils, pataisykite juos ir leiskite jiems suprasti, kad žiūrite į tai tik kaip į laikiną nukrypimą nuo kelio. Nė kiek neabejokite, kad kada nors jie taps puikiais vyrais ir moterimis. Visada jais didžiuokitės ir pasitikėkite.
  • Nesielkite su paaugliais kaip su dideliais vaikais. Laikykite juos beveik suaugusiais žmonėmis ir atitinkamai elkitės. Skatinkite juos tobulėti, ugdyti savo sąžinę, žengti į suaugusiųjų pasaulį. Pamokykite juos, kaip tvarkyti savo išlaidas, rasti darbą, atlikti jį profesionaliai, įtikti savo viršininkams, pagarbiai elgtis su priešinga lytimi. Parodykite jiems, kaip nusipirkti gerų drabužių, rūpintis savo rūbais ir padoriai rengtis. Jeigu jie skųsis: „Kodėl nepasitiki manimi?“, paaiškinkite, kad skiriate geras jų intencijas nuo konkrečių jų sprendimų. Pasakykite, kad pasitikite jų dorumu ir šeimos garbės jausmu, jų sąžiningumu ir gerais ketinimais. Tačiau tam tikrais atvejais abejojate jų brandžiu sprendimu, t. y. nenorite, kad jie nukentėtų dėl savo naivių klaidų. Kai jie pradės mąstyti kaip atsakingi suaugusieji, tada galėsite pasitikėti jų sprendimais ir sveika nuovoka.
  • Niekada nesakykite savo paaugliams, kad mokykliniai metai yra geriausias jų gyvenimo laikas. Tai netiesa. Iš tiesų paauglystė yra vienas sunkiausių gyvenimo tarpsnių: paaugliai turi kęsti savo klaidas ir hormonų audras, skaudžiai mokytis daugybės dalykų. Pasakykite jiems, o svarbiausia, savo pavyzdžiu parodykite, kad kiekvienas gyvenimo tarpsnis yra įdomus, pilnas iššūkių ir džiaugsmingas kiekvienam kilnios bei narsios dvasios žmogui. Gerai išauklėtų paauglių laukia puikus gyvenimas, panašus į tą, kurį jie mato jus gyvenant. (Pagalvokite, kiek daug jaunuolių yra gundomi nusižudyti, nes tiki tuo, kas jiems dažnai sakoma: geriausia gyvenimo dalis jau praėjo.)
  • Neleiskite savo vaikams išsisukinėti nuo įsipareigojimų. Neleiskite jiems pasidavus užgaidai laužyti duoto pažado. Prieš jiems ką nors pasižadant ar įsipareigojant, įsitikinkite, ar jie pagalvojo apie pasekmes ir suprato visas sąlygas, nes versite juos laikytis savo pažado. Jeigu jie nori įsigyti naminį gyvūną, tegul pirmiausia įsipareigoja jį maitinti ir prižiūrėti, o paskui tegul to laikosi. Jeigu jie priima kvietimą į vakarėlį (prieš tai pasitarę su jumis ir jūsų žmona), jie privalo ten nueiti, net jei atsirastų kas nors patrauklesnio. Jeigu jie nori pradėti lankyti gitaros pamokas, tegul pasižada atkakliai mokytis, kad ir kas nutiktų, šešis mėnesius ar metus, ar tiek, kiek atrodo būtina.
  • Kai sudraudžiate savo vaikus ir jie nepatenkinti klausia „kodėl?“, nesivelkite su jais į ginčą. Jeigu jie nori paaiškinimo, pateikite jį tik vieną kartą. Jeigu jie ir toliau atkakliai klausinėja „kodėl?“, vadinasi, jie nori diskusijos, o ne paaiškinimo. Užbaikite apie tai kalbą. Kitaip tariant, jie turi priimti jūsų „ne“ kaip atsakymą. Galite aptarti su vaikais daugelį dalykų, bet negali būti „diskusijos“ apie jūsų, kaip tėvo, teises.
  • Neleiskite savo vaikams rengtis taip, kad jie užtrauktų gėdą šeimai. Niekas neturi teisės taip elgtis.
  • Nepraleiskite mažų progų pasikalbėti su savo vaikais. Mandagiai ir pagarbiai juos išklausykite. Galite kalbėtis su jais vairuodami automobilį, kartu plaudami indus ar dirbdami kitus darbus, išėję pasivaikščioti ar važiuodami dviračiu, leisdami kartu laisvalaikį, guldydami juos į lovą. Jei mažiau spoksosite į televizoriaus ar telefono ekraną, jums atsiras daugiau laiko šeimai. Branginkite šį laiką ir niekada nepamirškite, kad jums jo liko nedaug, nes jūsų vaikai užaugs neįtikėtinai greitai.
  • Nerėkite ant savo vaikų. Tai tuščias jėgų švaistymas. Jeigu su kuriuo nors iš jūsų vaikų reikia rimtai pasikalbėti, išeikite su juo pasivaikščioti ar atsigerti vaisvandenių ir ramiai pasakykite, ką turite pasakyti. Taip pat nepamirškite klausytis, nes jūsų vaikų požiūryje, nors dažniausiai klaidingame, visada būna dalis tiesos. Pora nuoširdžių pokalbių yra geriau nei keliolika emocinių protrūkių.
  • Neįsivelkite į smarkius ginčus, ypač su savo paaugliais ir ypač, jei esate suirzęs. Žodžiai gali sužeisti, o žaizdoms sugyti reikia daug laiko. Jei įsiliepsnoja abipusis pyktis, atidėkite diskusiją iki vakaro arba kitos dienos, kai abu atvėsite. Jei peržengėte ribą, pirmas atsiprašykite.
  • Nepamirškite pagirti savo vaikų už konkrečius pasiekimus. Vaikams kartais reikia patapšnoti per nugarą. Mums visiems to reikia. Pagirkite už pastangas, ne tik už sėkmę. Duokite vaikams šią suaugusiųjų gyvenimo pamoką: sėkmė priklauso nuo pastangų, todėl pastangos yra svarbiau už sėkmę. Visada įvertinkite savo vaikų pastangas.
  • Kartais nusileiskite iki savo vaikų lygio, bet jame nepasilikite. Vaikai yra vaikai, ir jūs turite nusileisti iki jų tik tam, kad paimtumėte juos už rankos. Jūsų galutinis tikslas yra pakelti juos iki savo lygio kantriai mokant mąstyti ir elgtis kaip brandiems suaugusiems. Gyvenkite suaugusio žmogaus gyvenimą. Džiaukitės pasiekę brandos viršūnę ir parodykite jiems, ką tai reiškia. Jeigu jie matys, kad džiaugiatės gyvendamas pasitikinčio, veiklaus suaugusiojo gyvenimą, jie patys norės tokio gyvenimo.