Nuotraukoje: arkivysk. Guido Pozzo
Sausio 19 d. paskelbus apie tai, kad popiežius Pranciškus panaikino už santykius su tradicionalistais atsakingą komisiją „Ecclesia Dei“, jos funkcijas perduodamas Tikėjimo mokslo kongregacijai, netruko pasipilti įvairūs šio žingsnio vertinimai.
Kiekvieną konservatyvesnį kataliką turėtų priversti sunerimti džiaugsmas, su kuriuo žinią apie „Ecclesia Dei“ panaikinimą sutiko progresyviojo Bažnyčios sparno atstovai. Pranciškaus pozicijoms artimu laikomame portale „Faro di Roma“ buvo paskelbtas Mario Castellano straipsnis visa pasakančiu pavadinimu „Ecclesia Dei panaikinimas yra gera naujiena“. Autoriaus teigimu, nors Šventasis Sostas įsteigė komisiją vedamas „gerų norų“ – siekdamas „absorbuoti vadinamuosius lefebristus“, tačiau galiausiai jos veikimo rezultatas buvęs priešingas: „lefebristai dabar gali lošti ant dviejų stalų“: tiek veikdami tiesiogiai, tiek per savo „infiltruotus“ agentus.
Žymus liberalus liturgistas prof. Andrea Grillo taip pat pastebi, kad komisija, gimusi tam, kad užgydytų skilimą su „lefebristiniu pasauliu“ (suprask – sukontroliuotų jį ar bent suskaldytų ir neutralizuotų), „palaipsniui pavirto Romos kurijos sektoriumi, kuriame, dangstantis įsivaizduojamu „susitarimu su lefebristais“ buvo konstruojama „paraleli“, tradicionalistinė katalikybės tapatybė, nuolat bandyta savęs link perkelti katalikiško identiteto ribas, visų pirma palaipsniui ištuštinant Antrojo Vatikano susirinkimo supratimą ir jo veiksmingumą“. Pasak liturgisto, po motu proprio „Summorum Pontificum“ ir instrukcijos „Universae Ecclesiae“ paskelbimo atrodė, kad prasidėjo „nesustabdomas procesas, kai buvo suteikiama vis daugiau nuolaidų, tačiau jas išties darė ne Romos Bažnyčia, o Romos kurijos tradicionalistai, kurie buvo įgavę pavojingą ir per plačią autonomiją“.
Tokie progresyviųjų komentatorių pastebėjimai nėra iš piršto laužti – iš tiesų, iš pradžių kaip tradicionalistų kontrolės mechanizmas sumanyta komisija palaipsniui ėmė transformuotis į jų interesus išties ginančią instituciją, padedančią užtikrinti tikinčiųjų teisę dalyvauti tradicinėse Mišiose. O nuo 2013 m. komisijos sekretoriaus pareigas ėjęs arkivysk. Guido Pozzo reiškė supratimą ne tik liturginiams, bet ir doktrininiams tradicionalistų postulatams – jis, pavyzdžiui, viešai pritarė Šv. Pijaus X brolijos pozicijai, kad Antrojo Vatikano susirinkimo dokumentai, kalbantys apie religijos laisvę, tarpreliginį dialogą ir ekumenizmą, nėra Bažnyčios mokymo dalis ir nesaisto katalikų sąžinės.
Portalo „LifeSiteNews“ apie „Ecclesia Dei“ panaikinimą kalbinti šaltiniai Vatikane blogiausia naujiena vadina būtent tai, kad į kitas pareigas kurijoje perkeliamas arkiv. Pozzo, spėjęs pelnyti daugelio tradicionalistinių bendruomenių pasitikėjimą. Tačiau patį komisijos panaikinimą – priešingai nei jau minėti liberalūs komentatoriai – tie patys „LifeSiteNews“ šaltiniai laiko greičiau paprasčiausiu atsakomybių perskirstymu tarp Romos dikasterijų. „Tai nėra puolimas prieš tradiciją. Viskas bus tvarkoma tų pačių žmonių, tikriausiai tame pačiame biure, tik kitu pavadinimu. Nėra priežasties panikuoti“, – sakė vienas anonimiškai kalbėjęs portalo šaltinis Romoje.
Dar daugiau – šiame kontekste galima prisiminti, kad gruodžio gale pasigirdus pirmiems pranešimams, jog „Ecclesia Dei“ bus panaikinta, Jacques‘as Bégué, rašydamas prancūzų katalikiško žurnalo „L‘Homme Nouveau“ interneto portalui, teigė, esą ne kas kitas, o būtent Šv. Pijaus X brolija kreipėsi į Romą su prašymu panaikinti komisiją. Tarp Brolijos motyvų – tiek komisijos įsteigimo istorija („Ecclesia Dei“ sukurta tuo pačiu metu, kai paskelbtas ekskomunikos dekretas Šv. Pijaus X brolijos vyskupams, o jos tikslas, kaip minėta anksčiau, buvo neutralizuoti Broliją), tiek tai, kad, Brolijos nuomone, Tikėjimo mokslo kongregacija yra ta institucija, kuri geriausiai gali spręsti svarbiausius – doktrinos – klausimus, kuriais Brolija žada toliau diskutuoti su Vatikanu.
„Bažnyčios krizės negalima suvesti vien tik į dvasinį ar liturginį klausimą. Ji yra gilesnė, nes liečia pačią tikėjimo ir Apreiškimo doktrinos širdį, Kristaus Karaliaus teisę karaliauti žmonėms ir visuomenėms“, – rašoma pačios Brolijos portale paskelbtoje žinutėje apie „Ecclesia Dei“ panaikinimą.
Šiaip ar taip, svarbiausia, ko gero, yra tai, kad Roma pirmą kartą taip viešai ir oficialiai pripažino, jog nesutarimai tarp jos ir Šv. Pijaus X brolijos yra doktrininiai, o ne disciplininiai. Kaip tik tai beveik 50 metų ir teigė Brolija.