Šv. Juozapas gali padėti mums vaisingai praleisti advento laiką. Ramiai apmąstykime penkias ypatingas šio kilniausio šventojo dorybes, kad sekdami jomis galėtume pasirengti Kristaus gimimui mūsų širdyse per Kalėdas.
1. Tyla. Šventajame Rašte negirdime nė vieno šv. Juozapo žodžio. Šis jo tylėjimas labai iškalbingas. Tyla yra būtina sąlyga norint panirti į gilią maldą. Nuolat supami triukšmo ir garsų, mes negalime išgirsti Dievo Žodžio, negalime pajusti švelnaus Šventosios Dvasios dvelkimo. Šv. Juozapo tyla taip pat moko mus apie pavyzdžio svarbą. Savo tikėjimą turime įrodyti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Šv. Juozapas pasaulį mokė savo šventu gyvenimu. Tebūna jis mums pavyzdys.
2. Malda. Šv. Juozapas buvo maldos žmogus. Kokį ypatingą vaidmenį jis vaidino išganymo istorijoje! Jis buvo ir Dievo Motinos sutuoktinis, ir Dievo Sūnaus globėjas. Galbūt šv. Juozapas išmokė Jėzų kalbėti ir kreiptis į Dievą „Aba – Tėve“. Tai reikštų, kad šv. Juozapas išmokė Jėzų maldos. Vadinasi, jeigu šv. Juozapas išmokė pasaulio Išganytoją melstis, juo labiau jis gali pamokyti mane melstis, jei tik jo paprašyčiau. Pradėkime dabar: šv. Juozapai, išmokyk mane melstis!
3. Drąsa ir vyriškumas. Visuomenėje, kurioje pernelyg daug vyrų vengia pareigų savo šeimai ir ieško lengvo gyvenimo, o susidūrę su sunkumais pasineria į ydas, šv. Juozapas šviečia kaip drąsos ir tvirtybės pavyzdys. Jis keliavo daug mylių per šaltį ir vėją su savo besilaukiančia žmona, bet vis tiek buvo visų atstumtas. Išganytojo gimimui jis terado šaltą olą gyvuliams prisiglausti. Jis turėjo keltis anksti ir bėgti į Egiptą, kad išgelbėtų kūdikėlį Jėzų nuo žiauraus Erodo kėslų. Susidūręs su tokia daugybe sunkumų, šv. Juozapas neprarado savitvardos. Tegul šios kartos vyrai pakelia savo akis į švelnų, bet narsų Dievo vyrą – šventąjį Juozapą.
4. Maitintojas ir gynėjas. Šv. Juozapas ir maitino, ir gynė savo šeimą. Jis buvo dailidė ir uždirbo duoną sunkiu rankų darbu. Jis galvojo ne apie save, o apie tai, kaip geriau aprūpinti ir apsaugoti šeimą, kurią Dievas pavedė jo globai. Įsibėgėjant šiuolaikinei prieškalėdinei karštinei melskime šv. Juozapą, kad jis aprūpintų ir apgintų mūsų dvasinį gyvenimą. Materializmas, vartotojiškumas ir hedonizmas yra nūdienos kultūros stabai. Jie užgniaužia ir užslopina dvasingumą. Šv. Juozapo užtarimas gali padėti mums išsilaisvinti iš pirkimo ir malonumų vaikymosi vajaus. Jis gali padėti mums suprasti, kad tikras džiaugsmas ir laimė ateina ne tada, kai įsigyjame daug daiktų, o kai savo sieloje turime Dievą! Laikyti kūdikėlį Jėzų savo rankose ir širdyje verta labiau nei valdyti visus pasaulio pinigus ir turtus. Šv. Juozapas gali mus išmokyti šios paprastos, bet gilios tiesos.
5. Jėzaus ir Marijos mylėtojas. Šv. Juozapas gali padėti mums išsiugdyti tikrą ir nuoširdų pamaldumą Marijai. Jis gali būti galingas tarpininkas tarp jos ir mūsų. Neskaitant paties Jėzaus, niekas visoje žemėje nepažinojo, nesuprato, nevertino ir nemylėjo Švč. Mergelės taip, kaip šv. Juozapas. Kreipkimės į šv. Juozapą, prašydami malonės geriau pažinti ir pamilti Mariją, jo mylimą sužadėtinę. Mūsų pamaldumas Dievo Motinai labai sustiprės. Tuomet prašykime šv. Juozapo malonės artimiau pažinti ir pamilti Jėzų. Be Marijos, niekas iš žmonių nepažino Jėzaus geriau už šv. Juozapą. Šventoji šeima bus pilna tik tuomet, kai visi trys jos nariai bus pripažįstami, gerbiami ir mylimi. Tegul šv. Juozapo užtarimas atveria mūsų širdis neišpasakytiems turtams, kuriuos Dievas parengė mums šį advento metą. O atėjus Kalėdoms, tegul Kūdikėlis Jėzus užgimsta mūsų širdyse!
ŠALTINIS: catholicexchange.com