Pamokslas kun. Gyčio Karčiausko primicijų Kaune proga 2021 m. liepos 3 d.
Brangus kun. Gyti, brangūs tikintieji! Šiandien švenčiame didelę ir labai reikšmingą šventę. Mūsų naujasis kun. Gytis buvo įšventintas praeitą šeštadienį, ir šiandien čia, pas mus, mūsų Gailestingumo Motinos koplyčioje, jis aukoja savo iškilmingas primicijų Šventąsias Mišias Lietuvoje. Kunige Gyti, mes nuoširdžiai sveikiname Jus šiandieną, dėkojame Jums už Jūsų pasiaukojimą ir karštai meldžiamės už Jus, kad tarnautumėte Dievui ir Bažnyčiai rūpestingai ir drąsiai.
Brangieji, naujojo kunigo Gyčio „primicijos“ yra labai svarbus dalykas, nes Jis pirmą kartą viešai aukoja Šv. Mišias Lietuvoje. Todėl, brangieji, dalyvaudami šiose Mišiose mes visi galime pelnyti visuotinus atlaidus.
Šios Kun. Gyčio primicijų Šv. Mišios nėra tik kunigo Gyčio šventė, bet taip pat tam tikru būdu tai mūsų Kauno ir Vilniaus bendruomenių šventė, nes jis yra mūsų kunigas. Mes visi gerai pažįstame kun. Gytį. Jis turėjo ilgą, brandų ir gražų kelią į Katalikų Tradiciją ir kunigystę. Daugelis iš mūsų matėme, kaip prieš aštuonerius metus jis drąsiai, ryžtingai išėjo iš pasaulio ir pradėjo nuolatos gyventi čia priorate su mumis ir pratintis prie Brolijos bendro gyvenimo taisyklų. Jo sprendimas buvo ryžtingas ir geras. Jis norėjo tarnauti Jėzui Kristui, Katalikų Bažnyčiai, aukoti Mišias, padėti sieloms ir atstatyti Tradiciją. Mes taip pat matėme, kaip jis pradėjo aukoti savo gyvenimą Dievui įstojęs į seminariją Vokietijoje. Jam reikėjo laikinai palikti savo tėvynę ir išmokti kitą kalbą. Buvo sunku, bet jo valia buvo stipri ir jis atsakė į Dievo pašaukimą. Kunigo valia turi būti stipri. Mes taip pat matėme jį besikeičiantį ir dvasiškai bręstantį. Seminarijoje jis mokėsi šešerius metus, ne tik filosofiją ir teologiją, bet taip pat kunigo dvasingumo ir kunigo pareigų. Per šią kun. Gyčio kelionę į kunigystę, galime sakyti, keliavome kartu su juo. Mes jį pažįstame ir jį nuoširdžiai mylime. Tai mūsų kunigas ir mes dėkojame už jį Dievui. Todėl šiandien labai juo didžiuojamės ir labai džiaugiamės.
Nauji kunigai labai reikalingi šiais laikais. Modernizmas, liberalizmas, ekumenizmas, Naujosios Mišios, Komunija į rankas; Tai Bažnyčios krizė, tikėjimo krizė. Iš Bažnyčios krizės išplaukia pasaulio ir politinio krizė. Po Antrojo Vatikano Susirinkimo pakilo baisi audra ir ta audra labai kenkia Bažnyčiai ir sieloms. Vienintelė viltis, brangieji, yra Tradicinės Šv. Mišios, Kristaus aukos sudabartinimas. Jos yra Dievo malonės šaltinis. Todėl nauji kunigai yra labai reikalingi. Kas aukoja Mišias? Kunigai. Viešpatie duok mums daug šventų kunigų tam, kad išgyventume šią tikėjimo krizę, šią audrą!
Popiežius Šv. Grigalius Didysis pasakojo apie tokį vyskupą Agatoną, kuris gyveno šeštame amžiuje Sicilijoje. Tuo metu popiežius iškvietė šį vyskupą į Romą svarbiam susitikimui. Todėl vyskupas turėjo plaukti laivu per jūrą tam, kad atvyktų į Romą.
Taigi, vyskupas su keliais kunigais ir jūreiviais įlipo į valtį ir pradėjo kelionę iš Sicilijos jūra. Tačiau staiga pakilo baisi audra, kuri iš karto suplėšė visas bures ir nutraukė visas laivo virves. Buvo baisu. Visi galvojo, kad atėjo pabaiga. Lietus, griaustinis, vėjas, bangos, tamsybė, krizė... Padėtis buvo siaubinga. Vyskupas taip pat manė, kad jis dabar mirs. Visi keliaujantieji, kunigai, jūrininkai ir kiti laivo tarnai, verkdami šaukėsi Dievo pagalbos. Vienas jūrininkas, Baracas, bandė paruošti pabėgimo laivelį, bet audra tuoj pat žiauriai nunešė jį ir laivelį į jūrą, į tamsybę ir į bangų kalnus. Visi manė, kad tikrai jis mirė.
Tačiau truputį vėliau vyskupas ir kiti saugiai pasiekė krantą, o šito nelaimingo jūrininko nebesimatė. Visi buvo tikri, kad jis nuskendo jūros bangose. Todėl vyskupas ypatingai prašė kunigą aukoti šv. Mišas už jį.
Tačiau po kelių dienų šis vyskupas pamatė jūrininką Baracą gyvą krante. Vyskupas, nudžiugęs, paklausė jį, kaip jam pavyko išsigelbėti? Šis papasakojo, kad tris dienas buvo pasimetęs jūroje kovodamas su bangomis ir ta audra. Valtis ne kartą apvirto, jam teko kovoti ir nepasiduoti dieną ir naktį, tada jis buvo labai alkanas ir jo jėgos silpnėjo. Bet jūrininkas sakė: „Nebežinojau, sapnuoju ar savo akimis viską matau...tik staiga pamačiau prie savęs nepažįstamą rimtą žmogų kuris davė man skanios duonos. Kai tik pavalgiau, tuoj pasijutau sveikas ir stiprus. Paskui greitai atplaukė laivas, kuris pamatė mane, paėmė ir atplukdė uostan.“ Vyskupas buvo labai nustebęs ir klausė, kada jis susilaukė tokios stebuklingos pagalbos. Jūrininkas sakė, kad vakar maždaug po pietų, ir vyskupas aiškiai suprato, kad tai buvo būtent ta diena ir ta valanda, kai kunigas už jį aukojo Šv. Mišias. Reiškia, ir mums iš Šv. Mišių išplaukia tiek daug stebuklingos pagalbos!
Tai yra šventųjų Mišių galia: gelbėti ir maitinti sielas šiame tamsiame pasaulyje, audroje ir šioje krizėje. Tas žmogus pasirodė audroje, davė nepaprastos duonos jūrininkui ir taip jis galėjo ištverti audrą. Taip ir Šv. Mišių metu kunigas dalina mums Šventąją Komuniją ir taip mes išgyvensime šią Bažnyčios krizę. Tai jūsų misija, brangus kunige Gyti. Jums reikia gelbėti sielas. Bet kaip? Visų pirma, turite aukoti Šv. Mišias pagarbiai ir teisingai. Jūs turite suteikti Šventąją Komuniją sieloms, kad jos turėtų stiprybės išgyventi šią tikėjimo ir pasaulio audrą. Brangūs tikintieji, Jums reikia kuo labiau priimti šventąją Komuniją. Jums reikia mylėti Šv. Mišias ir mylėti savo kunigus.
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus suteikia savo kunigams savo antgamtinė galią ir valdžią. Kun. Gyti, Jūs jau gavote šia kunigystės antgamtinę galią. Jėzus sakė savo kunigams: „Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina.“ Šv. Jonas Auksaburnis sako, kad "tas, kuris pagarbiai gerbia kunigą, gerbia Jėzų Kristų, ir tas, kuris įžeidžia kunigu, įžeidžia Jėzų Kristų." Šv. Marija Oignė tam, kad parodytų pagarbą kunigams, dažnai bučiuodavo žemę, kuria kunigas buvo ėjęs
Kunigo valdžia didesnė už visų šio pasaulio valdovų valdžią; keliais žodžiais Katalikų Kunigas gali pakviesti patį Dievą iš dangaus ant žemės: „Tai yra mano Kūnas. Tai yra mano Kraujas.“ Taip pat keliais žodžiais kunigas gali ir atleisti nuodėmes. Įsivaizduokite, kokia galia! Kunigas gali išvaryti piktąsias dvasias Jėzaus vardu. Kunigas gali pašventinti daiktus ir žmones. Šv. Ambraziejus sako, kad visame pasaulyje nėra nieko nuostabesnio už katalikų kunigystę. Šv. Bernardas sako, kad katalikų kunigystė peržengia visą karalių, imperatorių ir angelų orumą ir kilnumą. Pvz., Šv. Martynas buvo pakviestas į imperatoriaus Maksimo vakarienę. Ten dalyvavo daug bajorų ir svarbių žmonių. Taip pat ten buvo ir imperatoriaus kunigas. Taigi, kai šv. Martynas, kuris gerai suprato kunigo orumą, priėjo prie stalo, jis pirmiausiai pagarbiai pasveikino kunigą, o paskui pasveikino imperatorių. Taip pat Bažnyčios Nikėjos susirinkime imperatorius Konstantinas paprašė vietos atsisėsti paskutinėje vietoje po visų kunigų ir žemesnėje vietoje nei jie dėl pagarbos kunigams. Susirinkimo metu jis net nesėsdavo be kunigų leidimo. Šie žmonės suprato kunigystę!
Taip, kun. Gyti, gavote daug antgamtinių dovanų ir jėgų, bet vieną dieną reikės atsiskaityti už šias jėgas Dievo akivaizdoje. Jėzus sako Jums: „Ganyk mano avinėlius“. Sielų ganymas reikalauja daug rūpesčių, pastangų ir kantrybės. Jūs daug studijavote seminarijoje ir tas studijas reikės tęsti kiekvieną dieną, bet dabar reikės dar ir įgyvendinti tą doktriną, Gerojo Ganytojo doktriną ir mokymą, garbinti Dievą ir ganyti sielas. „Ganyk mano avinėlius.“ Jūs važiuosite į Lenkiją ir jau turite ten pareigą tarnauti koplyčiai Lodzėje. Reikės švelniai ir kantriai ganyti Viešpaties avinėlius. Tai ne Jūsų avinėliai, tai Viešpaties Jėzaus avinėliai. Rūpinkitės Jėzaus avinėliais. Kunigams reikia stiprybės, pasiaukojimo dvasios, gailestingumo ir Dievo meilės.
Taip pat reikia pastovumo dorybės. Naujas Kunigas privalo griežtai paklusti priorato ir Brolijos regulai ir dienotvarkei. Būkite su savo bendruomene ir priorato nariais. Melskitės brevijorių kartu. Tai bendras gyvenimas, ypač pirmaisiais kunigystės metais. Dirbkite, bet pasirūpinkite ir savo sveikata, nes visų Jūsų parapijiečių dvasinė sveikata priklauso nuo jūsų. Būkite protingu. Jeigu pavargstate ir perdegate, tada negalite padėti kitiems. Išmintingai tarnaukite.
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus sakė apaštalams, pirmiesiems kunigams: „Kaip Tėvas mane siuntė, taip ir aš jus siunčiu.“ Katalikų kunigas yra Kristaus įrankis šiame pasaulyje. Arkivyskupas Lefebras sakė: „Dabar aišku, kad pagrindinė priemonė teikti tikėjimą ir malonę jų trokštančioms sieloms, taip pat toms, kurios juos prarado, yra išugdyti šventus kunigus; atkurti tikrą kunigystę. Kunigai yra tikėjimo ir malonės šaltiniai. Žodis „sacerdotes“ (kunigas) kilęs iš žodžio „sacra dans“ (šventų dalykų davėjas), nes būtent kunigas duoda tuos šventus dalykus ‒ jis nepašauktas niekam kitam. Žodis „sacrificium“ (auka) kilęs iš žodžio „sacrum facere“ (pašventinti), ir būtent kunigas viską pašvenčia... Taigi, ‒ tęsia arkivyskupas Lefebras, ‒ kunigas iš tiesų yra būtinas sielų išganymui.“
Štai kodėl kunigystė, Mišios ir liturgija buvo tokios svarbios arkivyskupui Lefebrui ir Šventojo Pijaus Dešimtojo kunigų brolijai. Katalikų kunigystė, Mišios ir liturgija įamžina Jėzaus Kristaus auką ir kunigišką darbą. Mūsų Viešpats atėjo išgelbėti mūsų sielų, paaukodamas savo kūną ir kraują. Liturgija, kunigystė ir Mišios tęsia šią auką, šią atnašą Tėvui. Štai kodėl turime mylėti ir gerbti liturgiją, kunigystę ir Mišias.
Turime panaudoti visus mūsų talentus, gabumus ir priemones, kad Mišių liturgiją padarytume kiek galima gražesnę, nes tai yra Kristaus auka, sudabartinama ant altoriaus.
Įženkime prie Dievo altoriaus su kun. Gyčiu ir aukokime Kristaus auką. Bet taip pat įženkime su Švč. M. Marija. Jos Nekaltoji Širdis yra malonės pilnoji ir ji yra kiekvieno kunigo dvasinė motina. Ji yra Gailestingumo Motina, Ji ištikimai rūpinasi kunigais ir moko juos, kaip reikia mylėti Dievą ir padėti sieloms. Paprašykime Ją kartu su Šv. Juozapu visada vesti ir padėti mūsų kun. Gyčiui. Amen.