Birželio 6 dieną „Marijos radijo“ laidoje Šančių klebonas, teologijos ir bažnytinės teisės licenciatas Virginijus Veprauskas nesirinkdamas žodžių užsipuolė Šv. Pijaus X kunigų broliją. Birželio 8 d. kun. Edmundas Naujokaitis parašė „Marijos radijo“ direktoriui kun. Oskarui Volskiui el. laišką:
Gerbiamas Kunige!
Buvo malonu su Jumis pabendrauti. Dar trukdau dėl kaip tik tą penktadienį, birželio 6 d., vykusios „Marijos radijo“ laidos. Šiandien tikintieji perdavė jos įrašą, jį paklausę kiek pasibaisėjom... Prioras kun. J. Persie paragino mane parašyti Jums.
Suprantu, jei kas nors cituoja Šv. Sosto dokumentus, kuriuose teigiama, kad arkivysk. M. Lefebvre'as ir jo 1988 m. įšventinti 4 vyskupai yra ekskomunikuoti. Brolija argumentuotai teigia, kad taip nėra, kanonų teisės specialistų analizė rodo, kad M. Lefebvre'as neįvykdė schizmatinio akto ir jo atveju ekskomunika „latae sententiae“ negalioja. Argumentai išdėstyti čia: http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=64&Itemid=...
Tačiau tai, ką kleb. V. Veprauskas, beje, bažnytinės teisės licenciatas, kalba per Jūsų vedamą radiją, peržengia visas ribas. Cituoju:
...jie neturi su popiežiumi jokios vienybės, jie yra katalikiška sekta. Nebijau šito žodžio, nes taip jau yra įvardinta – jie atsiskyrę, neturi pilnos vienybės, ir jie veikia kur nori: jie gali ten pasistatyti, ten pasistatyti bažnyčią ir ten melstis.
Jokiuose Šv. Sosto ar Lietuvos vyskupų dokumentuose Brolija neįvardijama kaip „sekta“. Sekta yra grupė, turinti sociologinius požymius: siekis atsiriboti nuo didesnės religinės bendruomenės, klaidingas mokymas, griežta narių kontrolė, asociali veikla ir pan. Brolija gi pabrėžia savo ištikimybę Šv. Sostui, neatsiriboja nuo vyskupų ar klebonų, niekuomet nebuvo kaltinama jokiomis teologinėmis klaidomis, neregistruoja ir nekontroliuoja jos pamaldas lankančių katalikų, niekuomet nenusižengė Lietuvos ar kt. šalių įstatymams ir nebuvo viešai kaltinama dėl sektantiškų veiklos metodų. Kalbėti apie "nepilną vienybę", kaip jau įprasta, yra viena, o vadinti „sekta“ – įžeidu ir šmeižikiška.
Kitas dalykas, jie yra ir eretikai, tada, kai jie kvestionuoja Mišių galiojimo klausimus. Tada jie yra eretikai, kai jie netiki į Šventąją Dvasią, į Švenčiausiąją Trejybę. Dabar paklausykite, ką aš turiu omenyje. Mes, katalikai, tikime, kad Šventajai Romos Katalikų Bažnyčiai vadovauja Šventoji Dvasia. Popiežius yra tik regimas toksai... žmogus, išrinktas... tai yra aukščiausia demokratijos forma Bažnyčioje: popiežiaus rinkimai. Bet Bažnyčiai vadovauja Šventoji Dvasia, ir Bažnyčia [turima omenyje Šv. Dvasia] neleidžia popiežiui klysti tikėjimo ir doros reikaluose ir Bažnyčią apsaugo tuo Šventosios Dvasios veikimu nuo klaidų – ji apaugota. O lefebristai, šita Brolija, galvoja, kad jie išlaikę kažkokį tai teisingą kelią, jie galvoja, kad, pavyzdžiui, popiežius neturi teisės keisti Mišių tvarkos. Jie net savo literatūroje meluoja, kad yra „tradicinės Mišios“ ir „naujosios Mišios“. Jokių „naujų Mišių“ Šventoji Romos Katalikų Bažnyčia neįvedinėja! Yra tik nauja Mišių tvarka, bet ne „naujosios Mišios“. Va tuo būdu ir jie netiki Šventąja Dvasia, kuri vadovauja Bažnyčiai, ir jie yra atsiskyrę, tikrai atsiskyrę!
Net labai ieškodami nerasite nei vieno Šv. Sosto, Lietuvos ar kitų šalių vyskupų dokumento, nei vieno Bažnyčios hierarchų ar teologų teksto, kuriame M. Lefebvre'as, Brolija ar jos vadovai būtų argumentuotai apkaltinti erezija – formaliu katalikų tikėjimo dogmų atmetimu. Visa kritika prieš Broliją ir kitas tradicines bendruomenes akcentuoja „schizmą“, atskilimą nuo Bažnyčios, nepaklusnumą, tačiau dar niekas nedrįso kaltinti erezija.
Nerasite tekstų, kuriuose, kaip suprantu, Brolija kvestionuoja, kad naujosios Mišios yra kaip tokios negaliojančios. Priešingai, teigiama (http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content& task=view&id=236&Itemid=65), kad jos galiojančios, jei išpildytos įprastos sąlygos: galiojanti forma, materija, celebranto intencija.
Kaltinimas „jie netiki į Šventąją Dvasią, į Švenčiausiąją Trejybę“ toks absurdiškas, kad net nereikalauja komentarų. Brolija niekad neneigė, kad Bažnyčiai vadovauja Šv. Dvasia per regimą Kristaus vietininką – popiežių (beje, bažnytinės teisės licenciatas nežino, jog Bažnyčios valdymo forma yra monarchinė, tapatina konklavą ir demokratinį valdymą – gal tai ne nežinojimas, o erezija?). Popiežius apsaugotas nuo klaidų, kai skelbia ordinarinį Bažnyčios mokymą ar dogmą tikėjimo ir doros reikaluose Vatikano I Susirinkimo tiksliai nustatytomis sąlygomis. Jokia Brolijos kritikuojama Vatikano II Susirinkimo ar paskutiniųjų popiežių paskelbta naujovė (liturgijos reforma, ekumenizmas, kolegializmas ir pan.) niekuomet nebuvo suformuluota kaip dogma ir nepretendavo į neklystamumą. Net jei Brolija, kaip protestantai ar stačiatikiai, neigtų popiežiaus neklystamumą, tai dar nereikštų, kad „jie netiki į Šventąją Dvasią, į Švenčiausiąją Trejybę“.
Povatikaniniai liturgijos pakeitimai nėra dogma, jie nesutinka su ordinariniu Bažnyčios mokymu, tad niekaip nesusiję su neklystamumu ir Šv. Dvasios vedimu. Bažnyčios istorija pilna hierarchų klaidų, esama net vėliau atšauktų teologinių, tačiau Šv. Dvasia veda Bažnyčią nepaisant šių klaidų, o ne per jas. Brolija niekur neteigė, kad popiežius „neturi teisės keisti Mišių tvarkos“. Ji tik konstatuoja, kad Bažnyčios istorijoje iki 1969 m. popiežius niekad nėra įvedęs visiškai naujo (tai pripažįsta visi liturgijos specialistai) svarbiausios Bažnyčios apeigos – Mišių – rito, kad tai prieštarauja Bažnyčios Tradicijai, kad naujosiose apeigose išreikšta visiškai nauja ir klaidinga Mišių teologija, kad šios Mišios daro didelę žalą Bažnyčiai. Net jei nesutinki su Brolijos pozicija šiuo klausimu, negali jos vadinti eretiška – atmetančia katalikų tikėjimo dogmas.
Posakis „naujosios Mišios“ tolygus posakiui „Novus Ordo Missae – naujoji Mišių tvarka“, šie posakiai visuotinai vartoti nuo pat 1969 m. reformos laikų net šios reformos šalininkų. Turima omenyje naujas Mišių ritas, nauja teologija ir nauja „dvasia“.
Kitas klausimas, kodėl kunigai neskelbia? Šančių, pavyzdžiui, parapijos klebonas skelbia, nes yra pastebėjęs, kad eina ir meldžiasi žmonės ne tiktai mūsų bažnyčioje, bet ir dalyvauja Mišiose, kurios yra laikomos Brolijos kunigų. Dalyvavimas užtraukia ekskomuniką – dalyvavimas, ne nuėjimas, pažiūrėjimas ten, bet pilnas dalyvavimas jų liturgijoje užtraukia atskyrimą nuo Bažnyčios. Ir tai yra atskyrimas nuo Bažnyčios! Tokie žmonės visuomet mielai prašomi grįžti į Katalikų Bažnyčią, bet jau čia yra bėda, nes reikia susitaikyti su Katalikų Bažnyčia, ir ne vien tiktai išpažintyje. Tai yra grįžimas į Katalikų Bažnyčią, kuris turi būti fiksuotas dokumentaliai, nes jie yra paklydę ir nuėję pas kitatikius, pas kitatikius!
Trečiuoju asmeniu kalbantis Šančių klebonas vienareikšmiai teigia, kad pilnas dalyvavimas Brolijos kunigų aukojamose Mišiose užtraukia ekskomunikos bausmę ir šį „nusikaltimą“ tapatina su apostaze, perėjimu į eretišką religinę bendruomenę, po kurio (norint sugrįžti) reikia formalaus priėmimo atgal į Katalikų Bažnyčią. Toks teiginys ne tik juodinantis Broliją, bet ir rodo bažnytinės teisės neišmanymą. Nekalatikų pamaldų lankymą ir apostazę bei ereziją aptaria du visai skirtingi kanonai (1365 ir 1364). Kan. 1365 sako: „Kaltasis dėl draudžiamo bendravimo šventuose dalykuose [t. y. aktyvaus dalyvavimo nekatalikų apeigose] baustinas teisinga bausme“. Nė žodžio apie automatinę (latae sententiae) ekskomuniką! Tebūta keletas atvejų, kai vietos vyskupai bandė nubausti Brolijos kunigų pamaldas lankančius ir aktyviai Broliją remiančius tikinčiuosius. Žymiausias atvejis: 1991 m. Honolulu vyskupo dekretas dėl 6 tikinčiųjų ekskomunikos – Šv. Tikėjimo mokslo kongregacija jį 1993 06 04 nutarimu formaliai atšaukė. Dar daugiau, Šv. Sostas (komisija Ecclesia Dei) keletą kartų išaiškino, kad tikintieji įvykdo sekmadienio pareigą, dalyvaudami Brolijos kunigų Mišiose. Kard. Castrillonas Hoyos, atsakingas už Tradicijos bendruomenes, daugelį kartų viešai pareiškė, kad Brolija nėra schizmatinė (jau nekalbant apie ereziją, „klaidatikius“), kad ne tik jos pamaldas lankantys tikintieji, bet ir jos nariai kunigai nėra schizmatikai ir nėra ekskomunikuoti, ekskomunika primetama tik 4 Brolijos vyskupams! Nors kard. Hoyos to nėra išdėstęs kokiame oficialiame nutarime, bet jo kaip Šv. Sosto atstovo šiuo klausimu vieši pareiškimai turi dokumento vertę. (žr. prisegtus tekstus)
Tokiais melagingais teiginiais kleb. Veprauskas siekia pigiai įbauginti laidos klausytojus, paprastus tikinčiuosius.
Lefebristai tarp kito šneka, kad jie ir popiežių pripažįsta, ir jų Mišios geros, ir taip toliau, ir taip toliau. Bet tiek popiežius, tiek Lietuvos vyskupų konferencija yra aiškiai pasakiusi, kad tai yra atsiskyrusieji, yra schizmatikai, ir mes meldžiamės už juos, kad jie darytų atgailą ir grįžtų, kad jie darytų atgailą ir grįžtų, nes jie įsikūrę tik prieš 20 metų – dar galima pataisyti reikalus. Kitas dalykas: kaip jie, pavyzdžiui, spręstų ginčus savo tarpe? Kaip jų nariai norėtų sudaryti santuoką su katalikais? Turėtų kažkaip būti teismai... Tai jau visai nauja bažnytinė struktūra, kurią jie turi – jie ją turi, ir jie neturi pilnos vienybės su Katalikų Bažnyčia. Mes turime ir teismus, nes kiekvienas tikintysis gali kreiptis ir turi į teismą kreiptis, jeigu jam kyla abejonė. Ir teismai yra padaryti, ir visa hierarchinė struktūra, viskas yra pavaldu vyskupui. O kas juos čia atsiuntė į Lietuvą? Dar tas popiežius negimė, kuris atsiuntė juos į Lietuvą, dar tas Dievas negimė, jie patys čia atvažiavo. Remiami iš užsienio, žinoma, statosi sau namelius, meldžiasi ten, na taip. Bet tai yra ne Katalikų Bažnyčia.
Vėl galima pakartoti, kad arkivysk. M. Lefebvre'as, 1988 m. įšventinęs keturis vyskupus, pabrėžtinai nesuteikė jiems jokios jurisdikcijos. Brolija jokiu savo veiksmu neparodė intencijos kurti atskirą bažnytinę struktūrą, ji įsteigta kaip Katalikų Bažnyčios kongregacija pagal bažnytinę teisę, kurios iki šiol ir laikosi. Visais šios teisės numatytais klausimais (santuokos kliūtys, Šv. Sostui rezervuoti bausmių atleidimai išpažintyje ir kt.) ji kreipiasi į atitinkamus diecezinius ir Šv. Sosto teismus. Į Lietuvą Brolija atvyko kaip bet kuri popiežiškosios teisės pašvęstojo gyvenimo bendruomenė, o Lietuvos vyskupų daromos kliūtys ir nepripažinimas yra bažnytinės politikos pasekmė, politikos, kurioje dažnai teisės aktai panaudojami prieš jų intenciją kaip ginklas. Brolijos statuso problema egzistuoja, tačiau tai daug didesnės problemos – visuotinės Bažnyčios krizės – šalutinė pasekmė.
Manyčiau, kad Jūs kaip atsakingas už „Marijos radijo“ laidų turinį suprantate, kad mus tokie teiginiai tikrai žeidžia, ir galėtumėte rasti būdų padėtį ištaisyti, pvz.:
- pirmadienį nekartoti tos laidos dalies, kurioje nuskambėjo tie teiginiai.
- ir/arba perskaityti papildomą paaiškinimą dėl tikros dalykų padėties (atspindint ir Brolijos nuomonę), remiantis aukščiau ir prisegtame tekste išdėstytais faktais.
- ir/arba paskambinti man tiesioginiame eteryje, pvz., paklausiant, ar tikrai Brolija netiki į Šv. Dvasią ir Švč. Trejybę, kad galėčiau trumpai išdėstyti mūsų poziciją. Tokio skambučio diskusijoje su mons. Grušu esu sulaukęs iš Lietuvos radijo, tai normalus būdas visiems išsakyti savo poziciją.
Tikiuosi, kad asmeniškai nepritariate kleb. Veprausko teiginiams, ir laukiu Jūsų geranoriškumo...
Prisegta prie el. laiško:
Keletas faktų:
Honolulu (Havajai, JAV) vyskupas Joseph Anthony Ferrario 1991 m. paskelbė ekskomuniką šešiems jo vyskupijos tikintiesiems už bendrystę su Šv. Pijaus X brolijos vyskupu Richardu Williamsonu ir naudojimąsi jo patarnavimais. Tikėjimo mokslo kongregacijos 1993 06 04 nutarimu šis vyskupo dekretas buvo panaikintas, nes pripažinta, kad tie 6 tikintieji nepateko į schizmą. Visa istorija ir dokumentų faksimilės: http://www.sspx.org/diocesan_dialogues/honolulu_&_hawaii6.htm
* * *
Komisijos Ecclesia Dei sekretorius mons. Camille‘is Perlas savo 1995 m. spalio 6 d. laiške teigia, kad „dalyvavimas Mišiose ir sakramentų teikime Šv. Pijaus X brolijos koplyčiose savaime nesukelia formalaus priklausymo schizmai...“.
2002 m. rugsėjo 27 d. laišku C. Perlas į vieno tikinčiojo klausimą: „Ar aš galiu įvykdyti savo sekmadienio pareigą lankydamas Šv. Pijaus X brolijos Mišias?“ atsakė taip: „Griežta prasme, Jūs galite įvykdyti sekmadienio pareigą, jei dalyvaujate Mišiose, celebruojamose Šv. Pijaus X kunigų brolijos kunigo“. Aišku, tai nerekomenduojama ir t.t. ir pan. Tas pat pakartota C. Perlo 2003 sausio 18 d. laiške tarptautinei federacijai „Una voce“. Jo anglišką tekstą galite rasti čia: http://www.unavoce.org/articles/2003/perl-011803.htm
* * *
Kardinolas Dario Castrillón Hoyos, Klero kongregacijos prefektas ir komisijos Ecclesia Dei, atsakingos už Tradicijai ištikimas bendruomenes, pirmininkas viešai pareiškė, kad Šv. Pijaus X kunigų brolija nėra schizmatinė:
„Mons. Lefebvre‘as, deja, nesileido atkalbamas nuo [keturių vyskupų 1988 m.] konsekravimo, ir taip susiklostė ši išsiskyrimo situacija, nors tai ir nėra formalios schizmos atvejis“.
(Interviu Wiederannäherung: schrittweise und in angemessenen Zeiträumen // Žurnalo 30 Giorni vokiškas leidimas, 2005 rugsėjis).
„[Brolijos atveju] mes nesame erezijos akivaizdoje. Kalbant korektiškomis, tiksliomis ir preciziškomis sąvokomis, negalime pasakyti, kad čia yra schizma“ [Non siamo di fronte ad una eresia. Non si può dire in termini corretti, esatti, precisi che ci sia uno scisma].
(Interviu Italijos TV kanalo Canale 5 laidoje apie tradicines šv. Mišias, 2005 lapkričio 13 d.).
* * *
2007 m. sausio 3 d. Šv. Sosto komisijos, atsakingos už Tradicijai ištikimas bendruomenes, pirmininkas kardinolas Dario Castrillonas Hoyos davė interviu Bogotos arkivyskupijos (Kolumbija) laikraščiui El Catolicismo. Pateikiame ištraukas iš šio interviu:
Kokius iššūkius šiandien patiria „Ecclesia Dei“?
Mes rūpinamės tais tikinčiaisiais, kurie nenusekė paskui arkivyskupą Lefebvre‘ą – tačiau šiuo atveju nėra tikros schizmos. Turėdami jurisdikciją popiežiaus vardu, mes įsteigėme institutus Prancūzijoje ir Vokietijoje ir juose inkardinavome sugrįžusius dvasininkus. Mes prižiūrime šių dvasininkų ir šių bendruomenių, Šv. Petro brolijos gyvenimą.
O kaip su tais, kurie sekė Lefebvre‘ą?
Tai yra Šv. Pijaus X bendrijos – vykdant jų įtraukimo [reinserción] procesą, nuolat rengiami vizitai, palaikomas susirašinėjimas, jos prašo senojo ritualo. Tai yra 500 kunigų ir 600 tūkstančių tikinčiųjų – vis augantis skaičius. Jie turi vienuolynų ir seminarijų, kai kurios iš jų yra pilnos.
* * *
2007 vasario 8 d. kardinolas Hoyos davė interviu vokiečių katalikiškam laikraščiui Die Tagespost. Ištraukos iš interviu:
Ar indultas [leidimas naudoti tradicinį mišiolą] skatina ekumenizmą „ad intra“ [Bažnyčios viduje]?
Atleiskite, bet aš atmetu posakį „ekumenizmas ad intra“. Šv. Pijaus X brolijos vyskupai, kunigai ir tikintieji nėra schizmatikai. Tai arkivyskupas Lefebvre‘as ėmėsi neleistinų vyskupų šventimų ir todėl atliko schizmatinį aktą. Būtent dėl šios priežasties jo įšventinti vyskupai buvo suspenduoti ir ekskomunikuoti. Brolijos kunigai ir tikintieji nebuvo ekskomunikuoti. Jie nėra eretikai. Tačiau aš pritariu šv. Jeronimo baimei, kad erezija veda į schizmą ir atvirkščiai. Schizmos pavojus yra didelis, kaip ir sistemingo nepaklusimo Šventajam Tėvui ar jo autoriteto paneigimo. Galų gale tai yra meilės darbas, kad Kunigų brolija rastų pilną bendrystę su Šventuoju Tėvu, pripažindama naujųjų Mišių šventumą.
* * *
Pridedu žinutę apie analogišką atvejį Vokietijoje. Galėtumėte su kita mano atsiųsta medžiaga perduoti kun. Veprauskui:
2005 m. vasario 6 d. septyniuose Vokietijos leidybinės grupės Bistumspresse leidžiamuose vyskupijų laikraščiuose (Der Sonntag, Bonifatiusbote ir kt.) buvo paskelbtas Bernhardo Remmerso straipsnis „Kein Sonntag mit Lefebvre“ („Jokio sekmadienio su Lefebvre‘u“). Jame rašoma, kad nuo seniausių laikų Bažnyčia remiasi bendru sekmadieniais susirenkančių tikinčiųjų dalyvavimu Eucharistijoje. Tai nurodo ir Bažnyčios teisė (can. 1247). Tačiau lankymasis tridentinėse Mišiose, laikomose Brolijos koplyčiose, esą atskiria nuo Bažnyčios ir sekmadienio pareiga neįvykdoma. „Iš to seka, kad sekmadienio pareigos neįmanoma įvykdyti bendruomenėje, kuri sąmoningai stovi už Bažnyčios ribų“. Vasario 9 d. Brolijos Vokietijos apskrities vyresnysis kun. Niklausas Pflugeris parašė laišką visiems laikraščiams, kuriame sakoma: „Šiame straipsnyje yra teiginių, kurie neatitinka tiesos. Remdamasis spaudos teise (Niedersächsisches Pressegesetz, § 11), prašau... išspausdinti pridedamą atšaukimą“. Kadangi atsakymo nesulaukta, Brolijos įgaliotas advokatas padavė laikraščius į teismą. Brolijos argumentai teisme buvo aiškūs: Brolija yra Bažnyčios dalis; jos narių ekskomunikos teisėtumu abejoja daugelis kanonų teisės specialistų; visi pripažįsta, kad Brolijos kunigai galiojančiai ir griežtai pagal ritualą aukoja šv. Mišias; tradicinės apeigos jokiu Bažnyčios aktu nebuvo panaikintos ar uždraustos; komisijos Ecclesia Dei sekretorius mons. Camille‘is Perlas savo 1995 m. spalio 6 d. laiške teigia, kad „dalyvavimas Mišiose ir sakramentų teikime Šv. Pijaus X brolijos koplyčiose savaime nesukelia formalaus priklausymo schizmai...“; can. 1248 § 1 teigia: „Įsakymą dalyvauti šv. Mišiose įvykdo tas, kuris dalyvauja jose, laikomose bet kuriuo katalikų ritualu“. Byla buvo laimėta, ir laikraščiai išspausdino atšaukimą: Brolija yra Bažnyčios dalis, o jos Mišių dalyviai atlieka sekmadienio pareigą.
Kun. O. Volskio atsakymas el. laišku:
Reverende, sekmadienio pavakare perskaičiau jūsų laišką. Ta proga išsikėliau iš archyvo laida ir perklausiau jos fragmentą apie brolija. Pasikalbėsiu su kun. Veprausku, kadangi „romėnu“ pusėje tokio uolumo kovojant su liturginiais ir moraliniais piktnaudžiavimais nesigirdi.
Kun. E. Naujokaitis:
Bet laida jau nuskambėjo, reikėtų kažkokia forma korektūros. Kaip dėl skambučio man tiesioginiame eteryje pirmadienį?
Telefono pokalbyje radijo direktorius pažadėjo pakalbėti su kun. Veprausku ir paklausti arkivysk. S. Tamkevičiaus, ar būtų galima surengti pokalbį eteryje, pakviečiant ir kun. E. Naujokaitį. Toliau „dialogas“ vyko trumposiomis žinutėmis:
O. V.: Ryt vyks pokalbis su kun. Veprausku. Arkiv-as nepritaria minčiai prie bendro stalo eteryje kalbėtis.
E. N.: Gal jūs galit eteryje pakalbėti su Veprausku ir išdėstyti mano argumentus, tegul atsako.
O. V.: Kun. Veprauskas lieka prie savo. Jis remiasi LVK raštu. Kanoninis irreguliarumas yra pagrindinis motyvas.
E. N.: LVK rašte nėra žodžio erezija, tai ir reikėtų patikslinti eteryje.
O. V.: Kadangi neradau to rašto, todėl negaliu kalbėt. Vienu žodžiu, reikalinga Vatikano II dialogo dvasia visiems, nes aklas užsispyrimas savo požiūryje atneša priešiškumą. Ryt būsiu Šiluvoje, maldoje.
E. N.: Tikrai nei Vatikano, nei LVK raštuose Brolija erezijomis nekaltinama. Veprauskas paskleidė melą, reikėtų korekcijos.
O. V.: Jei būtų moralinis kaltinimas, būtų kur kas lengviau. Kai kalbama apie požiūrius, tuomet lemia daugumos politika. Veprauskas neatšauks, tik galim bendromis jėgomis statyti dialogo tiltus, nes trūksta pažinimo.
E. N.: Erezija yra ne kitas požiūris, o kanoninis nusikaltimas. Veprauskas tai turėtų žinoti, o jei kalboje perdėjo – pakoreguoti.
O. V.: Na kaip čia pasakius? Brolija teigia, kad povatikaninė bendrija yra erezijoje, bendrija – kad brolija. Kadangi bendrija didesnė, jos balsas labiau girdisi. O reikia proto nuolankumo, ko visada pritrūksta...
E. N.: Dar kartą: raskit nors vieną Bažnyčios dokumentą, kur Brolija kaltinama erezija. Tokių nėra!
O. V.: Tai aš to ir nesakau, tačiau matau daugumos santykį su mažuma, kai jos požiūris išvadinamas erezija...
E. N.: Būtent, bet bažn. teisės specialistas turi atsakingiau rinkti žodžius.
Išvada: „II Vatikano dialogo dvasia“ reiškia: „didesnio balsas labiau girdisi“. Kovoje prieš Bažnyčios Tradiciją tikslas pateisina priemones: nors oficialūs dokumentai kalba tik apie bausmes keturiems Brolijos vyskupams, bet paprastai liaudžiai galima išaiškinti, kad Brolija yra Dievą neigianti eretiška sekta, o vien užsukimas į jos Mišias reiškia Katalikų Bažnyčios išsižadėjimą. Paprašytas kokia nors forma pakoreguoti eteryje paskleistą melą, katalikiško radijo direktorius tik tėviškai pamoko: „Reikia proto nuolankumo...“
„Marijos radijo“ direktoriaus laiškas Brolijai
2008.07.25, Kaunas
Šv. Pijaus X kunigų brolijos Lietuvos Šv. Kazimiero prioratui
Dėl Birželio 6 dieną „Marijos radijo“ laidoje „Aktualūs bažnytinės teisės klausimai“ nuskambėjusių teiginių ir Brolijos internetiniame puslapyje publikuoto straipsnio „„Marijos radijas“ nesutiko atšaukti melagingų teiginių apie Šv. Pijaus X broliją“.
Gerbiamieji, reaguodamas į minėtas diskusijas, norėčiau pareikšti asmeninę poziciją šiais klausimais.
Išklausęs kun.V.Veprausko teiginius minėtoje laidoje, ir susipažinęs su Brolijos nario kun.E.Naujokaičio atsiūstais dokumentais, bei kitais šaltiniais, priėjau išvados, kad:
1. Kun.V.Veprauskas buvo logiškai nuoseklus, komentuodamas Kanonų teisės raidę, tačiau nepakankamai tiksliai susipažinęs su Visuotinės Bažnyčios ir dalinių bažnyčių praktika, patirtimi, bendraujant su Brolija.
2. Nėra pagrindo manyti, kad Brolija doktrinos ir liturgijos požiūriu yra iš esmės nutolusi nuo Romos Katalikų Bažnyčios, todėl erezijos terminas Brolijos atžvilgiu taikytinas minimaliai (dėl prieštaravimų kai kuriems Vatikano II susirinkimo nutarimams, į ką atkreipė dėmesį kun.V.Veprauskas), ar net visiškai netaikytinas.
3. Sunku paneigti ekskomunikos būklę, kaip administracinį, juridinį faktą, kurioje yra atsidūrusi Brolija, tačiau tai nereiškia, jog tapo “ekskomunikuotas” visas paveldas, kuris buvo iki Vatikano II susirinkimo, ir visi, kas tą paveldą puoselėja tiek Brolijoje, tiek sąryšyje su Brolija, tiek šalia Brolijos būdami vienybėje su Šv.Tėvu.
„Marijos radijas“ paprašė kun.V.Veprauską dar kartą persvarstyti ir patikslinti savo poziciją, atsižvelgiant į gautą papildomą informaciją, pasitikėdmas minėto kunigo jurisprudencija ir meile tiesai. Šiuo klausimu artimiausiu metu planuoju surengti laidą, kurioje aptarsiu susidariusią situaciją.
Kviečiu konstruktyviam dialogui, kurio dvasia vyko Vatikano II Susirinkimas, papildant vienas kitą trūkstama informacija, argumentais ir įžvalgomis.
Linkėdamas Šv.Dvasios šviesos –
„Marijos radijo“ direktorius
Kun.Oskaras Petras Volskis