Brangūs tikintieji,
Praėjus kelioms dienoms po liepos pirmąją dieną įvykusių vyskupų šventimų, norėčiau jums tarti keletą žodžių.
Pirmiausia noriu jums padėkoti. Jau keletą metų meldžiau Švč. Mergelę, kad ji parengtų širdis šiam istoriniam įvykiui. Prisipažįstu, jog buvau giliai sujaudintas, matydamas, kaip jūs visi parėmėte vyskupų šventimus savo malda ir dėkingumu Dieviškajai Apvaizdai.
Liepos 1 d. Ekone susirinko daugybė tikinčiųjų iš viso pasaulio, jie atstovavo jums visiems. Buvo nepaprastai džiugu matyti jų gausą ir uolumą. Kaip tikriausiai žinote, ceremonijos metu kilo audra: „Nuo Jo didybės spindesio prasiskleidė debesys... Viešpats sugriaudė danguje, Aukščiausiasis prabilo savo balsu.“ (Ps 17, 13–14) Tą akimirką mano džiaugsmas dar labiau padidėjo. Viena vertus, gavau privilegiją stebėti nepaprasto grožio liturgiją. Antra vertus, mačiau kitą, ne mažiau jaudinantį, grožį: milžinišką tikinčiųjų minią, kuri kilus audrai liko savo vietose ir meldėsi Dievo Motinai už naujuosius vyskupus, Bažnyčią bei popiežių. Tarp jų buvo klūpančių pagyvenusių moterų ir jaunų motinų, rankose laikančių savo kūdikius. Tai buvo gražiausias Šv. Pijaus X kunigų brolijos paveikslas, kokį tik galima nupiešti: tikintieji, kupini nepajudinamo tikėjimo, kurio niekas negali sudrumsti; sielos, kurioms šventoji Mišių auka iš tikrųjų yra jų gyvenimo centras. Jūs net neįsivaizduojate, kokią paguodą tą akimirką patyriau. Šis vaizdas giliai įsirėžė į mano atmintį, ir aš jo niekada nepamiršiu.
Iki pat paskutinės dienos tikėjausi iš Šventojo Sosto sulaukti geranoriško gesto ar bent jau elementaraus supratingumo. Tačiau šventimai buvo pasmerkti, o mums pritaikytos precedento neturinčios griežtos sankcijos. Jos pirmiausia nukreiptos prieš vyskupus, bet taip pat ir prieš Brolijos narius. Jos paliečia net tikinčiuosius. Šis visiškai neteisingas pasmerkimas be galo pažemina žmones, kurie neturi jokio kito tikslo, kaip tik ginti tikrąjį tikėjimą ir darbuotis dėl sielų išganymo. Tačiau noriu, kad žinotumėte: šis didžiulis pažeminimas, pirmiausia palietęs Brolijos narius, Dievo akyse turi prasmę. Juk šie šventimai buvo atlikti dėl kiekvieno iš jūsų, brangūs tikintieji. Jūsų sielos yra tikrasis Brolijai patikėtas lobis – tai, ką ji brangina labiausiai. Viena vienintelė siela turi begalinę vertę. Jei šis pažeminimas yra kaina, kurią reikia sumokėti norint mokyti tikrojo tikėjimo ir teikti tikrus sakramentus, vadinasi, ji verta to, nes siela turi begalinę vertę. Tai mums itin aiškiai priminė liepos 1-ąją švęsta mūsų Viešpaties Brangiausiojo Kraujo, mūsų išganymo kainos, šventė.
Šios žiaurios sankcijos nukreiptos ir į jus. Tai neabejotinai skaudu, tačiau pernelyg tuo nesistebėkite. Juk galų gale drauge su mumis ekskomunikuojama pati Tradicija, kurią branginame labiau už viską. Akivaizdu, kad Dievo akyse toks pasmerkimas negali būti galiojantis, nes jis pasmerkia tai, kas sudaro pačią Bažnyčios gyvenimo šerdį.
Siaučiant šiai naujai audrai, kyla klausimas: ko Viešpats dabar iš jūsų laukia? Jis laukia, kad kiekvieno iš jūsų sieloje tikėjimas liktų nepažeistas ir gyvas. Jei Apvaizda leidžia kilti tokiai krizei, kai nebelieka aiškaus tikėjimo mokymo, tas tikėjimas turi toliau gyvuoti jūsų sielose, nepaisant visų priešingų vėjų, siekiančių jį užgesinti. Jei net ir visai išnyktų išorinis oficialaus tikėjimo išpažinimo spindesys, ta žvakelė, kurią gavote savo Krikšto dieną, turi toliau degti jūsų širdyje ir prote iki paskutinės gyvenimo akimirkos. Juk tai, galų gale, yra visų svarbiausia. Ši liepsnelė yra pirmasis dalykas, kurį gavome savo krikščioniško gyvenimo pradžioje, ir vienintelis, kurį išsaugosime iki pat pabaigos.
Visus jus patikiu Švč. Mergelei Marijai, kuriai Šv. Pijaus X kunigų brolija yra ypatingu būdu pašvęsta. Tegloboja ji jus visose audrose bei sunkumuose ir teišlaiko jūsų sielose degančią tikėjimo liepsnelę, kai įsisiautės priešingi vėjai. Visos malonės ateina per jos rankas. Jai turime dėkoti už šventimų malonę, jos turime melsti, kad naujieji vyskupai taptų vis klusnesni jos įkvėpimams ir liktų jai ištikimi iki galo.
Brolija niekada jūsų nepaliks. Jūsų sielos niekada nepraras vertės jos kunigų akyse.
Telaimina jus Dievas!
Kunigas Davide Pagliarani
Mencingenas, 2026 m. liepos 19 diena.