Šv. Pijaus X kunigų brolijos pareiškimas dėl Campos vyskupijos Šv. Jono Vianėjaus brolijos
2002 m. sausio 16 d.
2002 m. sausio 18 d. kardinolas Castrillonas Hoyos Campos miesto katedroje perskaitys dokumentą, kuriuo popiežius Jonas Paulius II įkuria apaštalinę administratūrą Campos kunigų brolijai ir su ja susijusiems tikintiesiems. Mons. Rangelis, konsekruotas [Šv. Pijaus X] Brolijos vyskupų, pripažįstamas katalikų vyskupu ir paskiriamas naujai įkurtos administratūros vadovu. Šiai administratūrai suteikiama teisė naudoti 1962 m. liturgines knygas, kitaip tariant, celebruoti tradicines Tridento šv. Mišias. ,,Galimai egzistuojančios“ Bažnyčios bausmės panaikinamos. Popiežius priima kunigų iš Campos pasiūlymą kovoti su erezijomis Bažnyčios viduje.
Mons. Rangelis visų vardu viešai atliko tikėjimo išpažinimą ir perskaitė pareiškimą, kuriame jis Joną Paulių II pripažįsta popiežiumi, o vietos vyskupą – teisėtu vyskupu. Vatikano II Susirinkimas buvo pripažintas Katalikų Bažnyčios visuotiniu susirinkimu, nors pasilikta teisė jį pozityviai kritikuoti. Tas pats galioja ir Novus Ordo Mišioms, kurios pripažintos galiojančiomis, nors ir atviromis konstruktyviai kritikai.
Šv. Pijaus X kunigų brolija pareiškia, kad tai yra taip vadinamos separatinės taikos rezultatas. Tam, kad ją išlaikytų, kunigai iš Campos vienu ar kitu būdu turėjo atsitraukti nuo [Šv. Pijaus X] Brolijos. Vyko skubotos ir iš dalies slaptos derybos, kurios atvedė į atvirą pripažinimą. Pavyzdžiui, buvo atsisakyta reikalavimo leisti kiekvienam pasaulio kunigui pagal jo pasirinkimą aukoti tradicines Mišias. Visa tai nėra gerai, nes jėga yra vienybėje. Sunku pasakyti, ar sutartis padės nugalėti Bažnyčios krizę. Žinoma, tai galėtų būti žingsnis šia kryptimi, tačiau viską parodys ateitis.
Kunigai iš Campos teigia, kad jie toliau tęs kovą už Tradiciją. Iš tikrųjų, kokių nors esminių nuolaidų dogminėje srityje jie ir nepadarė. Vien tik laikas parodys, kiek Roma leis vystyti šį darbą. Todėl labai svarbus bus mons. Licinio Rangelio įpėdinio išrinkimo klausimas. Deja, šis punktas nebuvo apibrėžtas. Lygiai taip pat nebuvo nustatytas ir juridinis administratūros statusas.
Kokie santykiai bus tarp Romos ir mūsų? Tai taip pat parodys laikas. Ši nauja situacija bus lyg testas ateičiai. Brolija kol kas susilaiko nuo platesnių vertinimų ir atidžiai stebi šio proceso vystymąsi. Medis pažįstamas iš jo vaisių.
Belieka pažymėti, kad Tradicijos darbui pirmą kartą po Vatikano II Susirinkimo suteikta diecezinė struktūra. Tradicinis vyskupas pripažintas visiškai katalikišku ir teisėtu.
Mes meldžiamės, kad visa tai – nepaisant mūsų prieštaringų nuojautų – išeitų į gerą Katalikų Bažnyčiai ir Tradicijai. Mes nenorime nieko daugiau, kaip tik toliau dirbti arkivyskupo Marcelio Lefebvre‘o dvasioje ir jo nubrėžta kryptimi.
+Mons. Bernard Fellay
Redakcijos pastaba
Šv. Jono Vianėjaus kunigų brolija Campos vyskupijoje Brazilijoje įsteigta vyskupo Antonio de Castro Mayerio. Jis buvo vienas iš nedaugelio vyskupų pasaulyje, atvirai ir nuosekliai pasipriešinusių tikėjimą griaunančioms reformoms po Vatikano II Susirinkimo. Jo vadovaujama Campos diecezija ilgai neįsileido modernistinių reformų bei naujosios liturgijos, likdama paskutine tradicine vyskupija pasaulyje. Tradiciją iš išstumti parapijų pavyko tik persekiojimais. Buvo paskirtas naujas vyskupas. Jo iniciatyva parapijose buvo prievarta diegiamos Naujosios Mišios ir modernizmas. Tradicijai ištikimi kunigai išmesti iš savo parapijų, tam pasitelkiant net policiją. Tikintieji protestavo prieš tokį terorą dešimttūkstantinėse manifestacijose. Kartu su savo kunigais jie, lydėdami Švenčiausiąjį Sakramentą iškilmingoje procesijoje, išeidavo iš bažnyčių, kurias būdavo reikalaujama atiduoti modernistams, ir persikeldavo į kitas patalpas arba statė naujas bažnyčias. Taip pasielgė didelė dalis vyskupijos tikinčiųjų. Atsirado vienintelė pasaulyje Tradicijos vyskupija tremtyje, kurioje yra apie 50 000 katalikų.
Reikia pažymėti, kad tiek vysk. de Castro Mayeris, tiek jo įpėdinis vysk. Licinio Rangelis, kaip ir Šv. Pijaus X kunigų brolijos vyskupai, nekūrė jokios atskiros bažnyčios ar hierarchijos, niekada nepretendavo į ordinarinę jurisdikciją jokioje vyskupijoje. Jie vykdo savo pareigas tikintiesiems kaip pagalbiniai vyskupai, tarnaudami visiems, kurie nori laikytis Tradicijos. Jų mandatas yra išskirtinis, atsiradęs dėl būtinybės būklės – krizės, kurią Bažnyčioje sukėlė patys jos teisėti ganytojai.
Vysk. de Castro Mayeris kartu su arkivysk. M. Lefebvre‘u įvykdė garsiuosius keturių vyskupų šventimus Ecône 1988 metais. Jie buvo pasmerkti modernistų hierarchų, kurie iškošė uodą, o patys prarijo kupranugarį (Mt 23, 24): jie piktinasi tokiu dviejų drąsių vyskupų elgesiu, o patys neklauso popiežiaus moralės klausimuose ir skatina Bažnyčios vienybę griaunančias reformas.
Vėliau Campos vyskupijos kunigai kovojo už Tradiciją petys į petį su Šv. Pijaus X kunigų brolija, kurios vyskupai konsekravo vyskupą Licinio Rangelį mirusio vysk. de Castro Mayerio įpėdiniu.
2002 metais Roma pasiūlė J. Vianėjaus kunigų brolijai viliojančias sąlygas, panašias kaip Šv. Petro brolijai. Bet ši, Romai nesilaikant duotų pažadų, dabar yra labai suvaržyta ir verčiama aukoti Naująsias Mišias. Tas sąlygas Campos kunigai priėmė.
Šv. Pijaus X brolija irgi pripažįsta dabartinį popiežių, pripažįsta Vatikano II Susirinkimo autoritetą ir Naujųjų Mišių galiojimą. Taigi, doktrinos srityje skirtumų nėra. Tačiau Brolija ir toliau kritikuoja „buldozerinį modernizmą“, ekumeninius Asyžiaus susitikimus, naująją liturgiją ir reikalauja, kad Roma oficialiai leistų kiekvienam pasaulio kunigui aukoti tradicines Mišias – šv. popiežiaus Pijaus V visiems laikams patvirtintą liturgiją. J. Vianėjaus brolija šią praktinę kovą apleidžia, be to, neturi Romos garantijų, kad mirus jos vadovui, į jo vietą nebus skirtas vyskupas modernistas.
Galima tik tikėtis, kad Šv. Jono Vianėjaus kunigų brolija nebus apgauta kaip Šv. Petro brolija, bet tęs Tradicijos išsaugojimo darbą.