Kun. Nély: „Visko gali nutikti...“

Kun. Nély jau dešimt metų yra Šv. Pijaus X kunigų brolijos generalinio vyresniojo vysk. Fellay antrasis padėjėjas. Jo pareigos verčia jį daug keliauti po pasaulį, taip pat gana dažnai užsukti į Romą.

Su kun. Nély kalbėjosi dienraščio „Présent“ žurnalistė dr. Anne Le Pape

ALP: Gerb. kunige, jūs turite daug keliauti po pasaulį; ar kelionėse jums tenka susitikti su įdomiais žmonėmis?

Taip, ypač lėktuvuose ir aerouostuose įvyksta daug netikėtų susitikimų. Mano dėvimas bažnytinis rūbas visiems mano sutiktiems žmonėms leidžia lengvai suprasti, su kuo jie kalbasi. Keletą kartų – pavyzdžiui, Tokijo ar Ciuricho aerouostuose – man teko sutikti vyskupus, kurie reagavo daugiau ar mažiau palankiai. Kartais mane užkalbina kiti kunigai ir klausia apie Broliją. Vis dėlto mūsų kelionės dažniausiai būna nuo priorato iki aerouosto ir nuo aerouosto iki priorato, tad toks įtemptas tvarkaraštis palieka mažai vietos netikėtiems susitikimams.

Prisimenu vieną susitikimą per mano paskutinį vizitą Vanuatu salose. Buvome ką tik įkūrę misiją viename kaime, ir aš norėjau pasimatyti su vietiniu vyskupu, kad užmegzčiau su juo pažintį. Taigi aš atvykstu į vyskupo rūmų kiemą kartu su kun. Bockholtzu, atsakingu už Vanuatu, Naująją Kaledoniją ir Naująją Zelandiją. Matau apkūnų poną mėlynais marškinėliais, su sandalais ant basų kojų. Prisistatau esąs iš Šv. Pijaus X brolijos ir pasakau norįs pasimatyti su vyskupu.

„O ne! Jis nenori turėti su jumis nieko bendra, – sako ponas. – Jūs nepriklausote Bažnyčiai.“ „Bet kas jūs?“ – klausiu aš. „Aš esu vyskupas...“ „Ekscelencija, atsiprašau. Aš esu kun. Nély, Šv. Pijaus X brolijos...“ „Jūs atvykote į mano vyskupiją kelti neramumų“, – pertraukė jis mane. „Bet prieš keletą dienų buvau susitikęs su Šventuoju Tėvu, ir jis buvo daug malonesnis už jus!“ – paprieštarauju. Parodžiau jam nuotrauką, kurioje aš nufotografuotas kartu su pop. Pranciškumi. Jo tonas iš karto pasikeitė, ir jis pasakė kol kas mus toleruosiąs. Tuo mūsų pokalbis ir baigėsi. Pažadėjau atsiųsti jam atviruką iš Romos, kai kitą kartą ten būsiu.

ALP: Kalbant apie jūsų santykius su Roma, ar jaučiate, kad pop. Pranciškui žengus keletą žingsnių [Brolijos kunigams suteiktas leidimas klausyti išpažinčių ir švęsti santuokos sakramentą], vyskupų nuostata Brolijos atžvilgiu pasikeitė?

Du vyskupai Prancūzijoje: Karkasonės vyskupas Planet ir Tulono vyskupas Rey suteikė Brolijos kunigams visus įgaliojimus švęsti santuokas. Jų pavyzdžiu pasekė Naujosios Zelandijos vyskupas, o Popiežiaus nuncijus Argentinoje išsiuntė visiems vyskupams laišką, prašydamas suteikti Brolijai visišką laisvę.

ALP: Argi tai ne svarbūs žingsniai?

Iš tiesų! Šiuo metu mes kaip tik rengiame instrukcijas, aiškinančias, kaip reikia suprasti Popiežiaus dokumentą [dėl Brolijos tikinčiųjų santuokų] ir kokiu mastu turime jį taikyti sutinkamai su Šventojo Tėvo valia. Manau, turės praeiti keletas mėnesių, kol kunigai ir tikintieji aiškiai supras, kaip elgtis, nes tai yra palyginti nauja situacija.

ALP: Nenoriu versti jūsų išduoti kokių nors paslapčių, tačiau negaliu susilaikyti nepaklaususi: visi spėlioja apie būsimą Popiežiaus pareiškimą dėl Brolijos [dėl Brolijos kanoninio statuso pripažinimo]... Pradžioje buvo kalbama apie gegužės 13 d. Fatimoje; dabar žmonės sako, jog tai įvyks liepos 7 d., per Tradicines Mišias išlaisvinusio motu proprio metines. Ar šie gandai pagrįsti?

Esu girdėjęs minint šias dvi galimas datas, bet aš nematau tam pagrindo. Galbūt žmonės kalba apie Fatimą, nes Popiežius žino, jog Brolija puoselėja karštą pamaldumą Fatimos Dievo Motinai. Dėl liepos 7-osios taip pat nežinome nieko tikra. Tačiau visko gali nutikti.

ALP: Ar Brolija nesistengia įsigyti namo Romoje, arčiau centro nei yra dabartinis prioratas Albane?

Ši žinia nėra nauja. Kai buvau paskirtas Italijos distrikto vyresniuoju 2004 m., vienas iš svarbiausių mano tikslų buvo rasti Romoje naujas patalpas, geriausia – bažnyčią, nes paskutinius trisdešimt metų laikome Mišias nedidelėje koplyčioje, nesutalpinančioje nė 50 žmonių. 2006 m., kai buvau išrinktas antruoju vysk. Fellay pavaduotoju, kun. Pagliarani, tapęs Italijos distrikto vyresniuoju, tęsė paieškas. Jo įpėdinis, kun. Petrucci, darė tą patį.

Šiuo metu esame nusižiūrėję tris pastatus, kiekvienas iš jų leistų mums įsikurti Romoje. Generaliniai namai liktų Mencingene, bet būtų gerai turėti patalpas Romoje, vadinamąją „procura“, kokią turi kitos kongregacijos.

Taip pat mes norėtume turėti institutą arba universitetą, kur galėtume skaityti paskaitas, t. y. tokį, kaip Šv. Pijaus X institutas Paryžiuje. Taigi mes iš tiesų ieškome Romoje vietos, kur galėtume turėti Generalinių namų padalinį, gražią bažnyčią ir universiteto patalpas. Melskimės, kad šis projektas taptų tikrove!

ALP: Ar Popiežiaus suteiktas leidimas Brolijai dėl išpažinčių ir santuokų lygiai taip pat galioja ir kitoms, Brolijai „draugiškoms“ tradicinėms kongregacijoms?

Iš esmės, visa, kas galioja Šv. Pijaus X brolijai, galioja ir su ja susijusioms bendruomenėms. Tai numatyta asmeninės prelatūros įstatų projekte. Akivaizdu, kad į Broliją negalima žiūrėti atsietai nuo tų, kurie seka ja šiandieninėje kovoje.