Vysk. Bernardas Fellay, Šv. Pijaus X brolijos vyresnysis, balandžio 1 d. susitiko su Šventuoju Tėvu, o balandžio 2 d. – su arkivysk. Guido Pozzo, Vatikano komisijos „Ecclesia Dei“, atsakingos už Romos santykius su Tradicijos judėjimu, sekretoriumi. Po kelių dienų dienraštis „La Croix“ paskelbė interviu su arkivysk. Pozzo. Čia pateikiame jo ištraukas.
Apie vysk. Fellay ir Popiežiaus susitikimą
Pasak arkivysk. Pozzo, balandžio 1 d. susitikimas tarp pop. Pranciškaus ir vysk. Fellay įvyko „atsižvelgiant į Brolijos kelią pilno susitaikymo link, susitaikymo, kuris įvyks ją kanoniškai pripažinus.“
„Šiuo metu visų svarbiausia sukurti pasitikėjimo atmosferą, <...> siekiant atsisakyti tos įtampos ir įtarinėjimo, kurie visiškai suprantami po tiek daug metų atsitolinimo ir trūkio, – tęsė arkivysk. Pozzo, pareikšdamas, jog nori „išsklaidyti“ šią įtampą ir nepasitikėjimą, kad būtų vėl rastas „pagrindas vienybei ir katalikų tikėjimo bei Bažnyčios Tradicijos skleidimui“.
Ko reikalaujama iš kataliko?
Arkivyskupas išvardijo tris esminius dalykus, dėl kurių asmuo tampa kataliku:
„Katalikų tikėjimo išpažinimas, sakramentinis ryšys ir hierarchinė bendrystė su popiežiumi.“
Vatikano II Susirinkimo nutarimų laikymasis?
„O kalbant apie Vatinkano II Susirinkimą, paskutinių dviejų metų diskusijos atvedė prie svarbios išvados: Vatikano II Susirinkimą tinkamai suprasti galima tik remiantis pilna Bažnyčios Tradicija ir nuolatiniu jos magisteriumu. Įvairūs Susirinkimo tekstai reikalauja ne vienodo pripažinimo.“
Pavyzdžiui, Susirinkimo deklaracija „Nostra Aetate“, atvėrusi duris ekumenizmui su nekrikščioniškomis religijomis, anot arkivysk. Pozzo, „pateikia tik tam tikras sielovados direktyvas, kitaip tariant, pastoracinius nurodymus, pasiūlymus ar paraginimus.“ „Todėl Susirinkimo tekstų apie santykius su kitomis religijomis priėmimas nėra išankstinė Brolijos kanoninio pripažinimo sąlyga.“
„Šv. Pijaus X brolijos iškeltos problemos dėl Bažnyčios ir valstybės santykių, religinės laisvės, ekumenizmo, dialogo su nekrikščioniškomis religijomis, liturginės reformos ir jos konkretaus įgyvendinimo lieka diskutuotinos ir aiškintinos, tačiau jos nėra kliūtis kanoniniam ir teisiniam Brolijos pripažinimui.“
Kanoninis pripažinimas?
Jau iš anksto numatydamas kanoninį Brolijos pripažinimą, arkivyskupas teigė, kad „Vatikano II Susirinkimo tekstai, net ir po kanoninio pripažinimo, liks diskusijų ir išsamesnio tyrimo objektas, siekiant tiksliau juos suprasti ir išvengti nesusipratimų bei prieštaringumų, taip paplitusių šiandieninėje Bažnyčioje“.
„Šv. Pijaus X brolija privalo pripažinti, kad tik Bažnyčios magisteriumas gali saugoti, ginti ir aiškinti Tikėjimo lobį.“
ŠALTINIS: La Croix