Brangūs tikintieji, nors jau daug kartų esu tai sakęs, norėčiau dar kartą pakartoti: šventosios Mišios turi būti svarbiausia mūsų malda. Šv. Mišios turi būti mūsų dvasinio gyvenimo centras. Kiekvieną sekmadienį mes visi susitinkame čia ir kartu meldžiamės, giedame, aukojame šventąsias Mišias. Jos yra mūsų bendra malda Dievui. Vadinasi, mums reikia nuolat gilinti ir vis labiau tobulinti savo supratimą apie šventąsias Mišias. Šv. Mišios yra didžiausia ir svarbiausia religinė apeiga ir ceremonija. Negalima net įsivaizduoti geresnės religinės ceremonijos. Kodėl? Todėl, kad ji yra Kristaus ceremonija, ceremonija, kurią Jis mums davė ir kuri yra visų Senojo Testamento apeigų įvykdymas. Mums reikia sąmoningai ateiti į Mišias: su gyvu tikėjimu ir supratimu.
Prisiminkite, kad per Paskutinę vakarienę mūsų Viešpats Jėzus Kristus paėmė duoną į savo šventas rankas, pakėlęs akis į dangų, į savo visagalį Tėvą, Jam dėkodamas laimino, laužė ir davė savo apaštalams tardamas: „Imkite ir valgykite. Tai yra mano Kūnas.“ Panašiai po vakarienės mūsų Viešpats paėmė taurę į savo šventas rankas, taip pat Dievui Tėvui dėkodamas laimino ir davė savo apaštalams tardamas: „Imkite ir gerkite. Tai yra Taurė mano Kraujo, naujosios ir amžinosios sandoros: tikėjimo paslaptis: kuris už jus ir už daugelį bus išlietas nuodėmėms atleisti. Kiek kartų tai darysite, darykite mano atminimui.“
Brangūs tikintieji, Jis pasakė: „Kiek kartų tai darysite, darykite mano atminimui.“ Šventosios Mišios yra Kristaus auka ant kryžiaus ir Kristaus atminimas. „Kiek kartų tai darysite, darykite mano atminimui.“ Per Mišias, brangūs tikintieji, turime galvoti apie Kristaus kančią bei Jo mirtį ant kryžiaus ir visa tai apmąstyti. Nepamirškite. Kiekvieną sekmadienį mes susitinkame čia ir švenčiame šią ceremoniją, Kristaus auką, mūsų Išganytojo minėjimą. Tai yra šventosios Mišios.
Turime suprasti, kad per šventąsias Mišias Jėzus mums sako: „Imkite ir valgykite. Tai yra mano Kūnas. Imkite ir gerkite. Tai yra mano Kraujas.“ Įsivaizduokite, koks būtų Jūsų pamaldumas ir kokia būtų Jūsų meilė, jeigu čia, koplyčioje, būtumėte tik Jūs ir Jėzus ir Jis Jums sakytų: „Imkite ir valgykite. Tai yra mano Kūnas. Imkite ir gerkite. Tai yra mano Kraujas.“ Jūsų pamaldumas, tikėjimas ir meilė būtų labai tvirti. Bet tai yra Mišios. Mūsų Viešpats nori Jums duoti savo Kūną ir Kraują.
Kodėl Jis nori mums duoti savo Kūną ir Kraują? Kodėl Jis davė mums tokią ceremoniją? Brangūs tikintieji, prisiminkime Paskutinę vakarienę. Jėzus su savo apaštalais susitiko tam, kad kartu valgytų Velykų avinėlį. Buvo Velykos, Pascha. Tai buvo didžiausia, gražiausia ir svarbiausia žydų šventė. Pascha buvo skirta izraelitų išėjimui iš Egipto paminėti. Tai buvo didelis, iškilmingas minėjimas. Per Paschą žydai prisimindavo, kaip Dievas išgelbėjo juos iš Egipto vergijos ir išvedė į laisvę. Visi žydai turėdavo valgyti Paschos ėriuką. Valgydami Velykų avinėlį jie atsimindavo, ką Mozė pasakė Senajame Testamente: „Eikite, parinkite savo šeimoms avinėlius ir papjaukite Perėjimo avinėlį. Paėmę šakelių pluoštą ir pamirkę dubenyje esančiame kraujyje, apšlakstykite dubenyje esančiu krauju durų sąramą ir abi staktas... Juk pereis VIEŠPATS, užmušdamas egiptiečius! Pamatęs ant durų sąramos ir staktų kraują, tas duris VIEŠPATS apeis ir neleis naikintojui įeiti į jūsų namus jūsų užmušti.“ Tai buvo „Dievo Perėjimas“.
Taigi, pirma – Perėjimo avinėlis; antra – avinėlis buvo papjautas (paaukotas); trečia – Perėjimo avinėlio kraujas buvo apšlakstytas ant durų sąramos ir abiejų staktų; ketvirta – žydai turėjo valgyti Perėjimo avinėlį; penkta – tai buvo Dievo Perėjimas.
Turime suprasti, kad per šį Paschos valgį mūsų Viešpats aukojo pirmąsias Mišias. Jis ir Jo apaštalai dalyvavo šioje ceremonijoje. Jie turėjo valgyti Perėjimo avinėlį. Jėzus įsteigė šventąsias Mišias per šį Paschos valgį, nes norėjo, kad apaštalai suprastų, jog ši sena Velykų ceremonija buvo tik simbolis ar pirmtakas Jo naujos ir tobulos ceremonijos, šv. Mišių. Jis norėjo sujungti tą senąjį Paschos valgį su savo naująja ceremonija.
Pamėginkite įžvelgti nuostabius senosios Paschos ir Jėzaus ceremonijos panašumus. Pirma, Jėzus yra naujasis Perėjimo avinėlis (kaip senasis Perėjimo avinėlis). Antra, Jis buvo paaukotas (kaip senasis Perėjimo avinėlis) tam, kad išgelbėtų mus iš velnio vergijos (kaip iš Egipto vergijos). Trečia, Jo kraujas turėtų apšlakstyti mūsų sielas (kaip durų sąramas). Ketvirta, apaštalai turėjo valgyti naująjį Perėjimo avinėlį – Jėzų (kaip žydai turėjo valgyti senąjį Perėjimo avinėlį). Penkta – tai buvo Dievo Perėjimas. Dievas nebaudė žydų dėl to, kad jie Perėjimo avinėlio krauju patepė savo durų sąramas. Taip pat Dievas nebaus mūsų dėl to, kad mes savo sielose gauname Kristaus Kraują per Krikšto ir Atgailos sakramentus bei šventąją Komuniją. Kristus savo auka ant kryžiaus išgelbėjo mus nuo pragaro.
Mūsų Viešpats apaštalams pasakė: „Imkite ir valgykite. Tai yra mano Kūnas. Imkite ir gerkite. Tai yra mano Kraujas.“ Apaštalai aiškiai suprato, kad Jėzus yra naujasis Perėjimas avinėlis, kuris buvo paaukotas ant kryžiaus ir kurį mes turime valgyti. Žydai valgė Perėjimo avinėlį tam, kad susijungtų su juo ir jo paaukojimu. Taip pat ir mes turime valgyti naująjį Perėjimo avinėlį tam, kad susijungtume su juo. Kristus buvo paaukotas kaip avinėlis per Paschą, Jis yra tikrasis krikščionių paschalinis avinėlis. Todėl krikščioniškoji Pascha tam tikra prasme yra žydiškos Paschos įvykdymas.
Tai yra šventosios Mišios, ir per Mišias mums reikia atsiminti šiuos dalykus. Turime atsiminti savo krikštą, savo išpažintis, Kristaus kančią ir t. t. Pascha buvo šventė, mininti izraelitų išėjimą iš Egipto, o šv. Mišios yra šventė, kurioje minimas Kristaus kryžius ir mūsų atpirkimas. Žydai išėjo iš Egipto vergijos, o mes, katalikai, išėjome iš velnio vergijos. Nepamirškite savo krikšto, savo atsivertimo dienos, savo pirmosios išpažinties, savo Pirmosios Komunijos. Per Mišias turime tai prisiminti ir dėkoti Dievui už šias malones.
Kaip pirmieji krikščionys Jeruzalėje arba Romos katakombose dalyvaudavo Mišiose? Įsivaizduokite, koks stiprus ir gyvas buvo jų tikėjimas! Todėl eikime į Mišias ir aukokime didžiausią, gražiausią maldą! Eikime į Mišias susivienyti su Kristaus Kūnu ir Krauju. Turime sau sakyti: „Šiandien bus aukojamos Mišios! Eikime!“ Turėtų apimti didelis džiaugsmas girdint tokius žodžius. Šiandien bus aukojama šventųjų Mišių auka! Ateikite!
Kreipkimės į Nekaltąją Marijos Širdį prašydami Ją padėti mums vis labiau mylėti ir suprasti šventąsias Mišias. Kaip šventasis Tomas Akvinietis sakė savo giesmėje „Lauda Sion“: „Ant naujo Karaliaus altoriaus naujojo įstatymo naujoje Paschoje baigiasi senasis Perėjimas. Ką Kristus atliko vakarienėje, tą liepė daryti jo atminimui.“ Amen.