XVIII Sekmadienis po Sekminių
Pamokslas, pasakytas 2018 m. rugsėjo 23d. Kaune. Teksto kalba netaisyta
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šv. Dvasios. Amen.
Brangūs tikintieji, kaip Jūs žinote šiandien Šventasis Tėvas popiežius Pranciškus šiuo metu yra mūsų Kauno mieste. Jis jau pradėjo aukoti šventąsias Mišias Santakos parke ir tikriausiai tenai su juo yra labai daug vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų. Iš tikrųjų, turime būti dėkingi popiežiui, kad jis norėjo atvažiuoti į Lietuvą ir į kitas Baltijos šalis.
Tikrai mums tai yra jo artimo meilės įrodymas ir turime dėkoti jam. Aišku, kad popiežiaus apsilankymas Lietuvoje yra iš tiesų labai didelis ir svarbus istorinis įvykis ir todėl reikia taip pat dėkoti Dievui už tokią dovaną.
Dėl to, brangieji, iš vienos pusės šiandien yra, iš tiesų, labai džiaugsminga ir šventa diena Lietuvoje. Mums reikia suprasti, kad turime šiandien šventojo Petro įpėdinį pas mus, Kaune. Tai tikrai nuostabi ir maloni dovana. Katalikai turi džiaugtis. Pas mus yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vikaras (vietininkas). Popiežius Pranciškus yra Dievo Sūnaus atstovas ir Katalikų Bažnyčios galva. Tai tiesa.
Brangieji, Katalikams reikia popiežiaus. Tai yra Dievo valia ir Kristaus Bažnyčios planas. Šv. Kiprijonas sako: „Yra klaidinga manyti, jog esame Bažnyčioje, jeigu apleidžiame šv. Petro Sostą, kuris yra Bažnyčios pamatas.“
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus sakė šventajam Petrui: „Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.
Kaip sakiau, popiežius Pranciškus yra Kristaus vikaras (vietininkas). Tačiau, visada reikia atsiminti katalikų mokymą dėl popiežystės.
Katalikų Bažnyčios pagrindinė Galva ir Vadovas yra pats Jėzus Kristus mūsų Viešpats. JIS yra Bažnyčios Galva.
Niekada nepamirškite, kad pirmiausia yra Dievo Sūnus, kuris valdo mūsų Katalikų Bažnyčią. Bet mūsų Viešpats valdo Bažnyčią, trumpai tariant, neregimu būdu. Katekizmas moko mus, kad mūsų Viešpats yra neregimoji Bažnyčios Galva. Tačiau, popiežius yra regimoji Kristaus Bažnyčios galva.Popiežius yra Kristaus regimasis atstovas ir vikaras. Tai reiškia, kad yra viena Bažnyčios Galva (Kristus) ir Jis turi regimąjį vietininką (popiežių).
Neregimoji Bažnyčios galva (Kristus) ir regimoji Bažnyčios galva (popiežius) turi veikti ir dirbti kaip viena galva. Negali būti dvi galvos, kaip pabaisa. Ne, turi būti viena Galva (Kristus), kuris valdo Bažnyčią per regimąją vietininką. Deja, ne visada taip atsitinka. Kartais popiežius turi savo idėjas ir gali klysti. Tai atsitiko daug kartų Bažnyčios istorijoje ir tai vėl vyksta mūsų laikais.
Kodėl mes nesame su popiežiumi šiandien Santakos parke ? Ar mes ne katalikai? Kodėl mes nenorime dalyvauti Popiežiaus Mišiose Kaune? Mes esame Katalikai... Katalikai ištikimi Tradicijai, ir aišku, kad mes tikime į popiežystės dogmą ir tikime, kad Pranciškus yra popiežius. Tai tiesa. Mes nesame stačiatikiai arba protestantai, kurie atmeta popiežystės mokymą. Esame Katalikai.
Nenorime dalyvauti popiežiaus Mišiose šiandien, nes, pirmiausia, aišku, jog popiežius aukoja Naująsias Mišias. Mūsų sąžinė neleidžia mums dalyvauti Naujosiose Mišiose. Mes esame įsitikinę, kad Naujųjų Mišių tvarka, ceremonijos ir apeigos subtiliai kenkia žmonių katalikų tikėjimui bei praktikai. Naujųjų Mišių tvarka ir apeigos kenkia Bažnyčiai, nes jos subtiliai sumenkina Kristaus auką ir Jo kunigystę. Tai yra Bažnyčios problemos širdis, kaip Arkivyskupas Lefebvre‘as visada sakydavo.
Brangieji, naujųjų Mišių tvarka, struktūra, ir rubrikos per daug bando patikti žmonėms ir ne Dievui. Tai didelė problema. Žmogus yra Naujųjų Mišių centras ir dėl to dabar pagal Naujųjų Mišių tvarką kunigas yra atsisukęs į žmones.
Kaip tai gali būti? Tai buvo protestantizmo liturginė naujovė! To niekada nebuvo Katalikų Mišiose. Kaip Katalikų Bažnyčia galėjo priimti protestantizmo liturginę praktiką? Tų protestantiškų liturginių naujovių tikslas buvo paneigti, kad Mišios yra Kristaus aukos ant kryžiaus sudabartinimas. Protestantų pastoriai atsisuko į žmones tam, kad prieštarautų katalikų tikėjimui, bet dabar Katalikų Bažnyčia pati priėmė tą praktiką. Tikrai sunku suprasti.
Naujųjų Mišių centras yra žmogus. Tradicinių Mišių centras yra Dievas, Kristaus kunigystė, ir Kristaus auka. Tai yra mūsų viltis, Kristaus auka. Dėl to kunigas yra atsisukęs į Dievą ir aukoja auką Jam.
Ši nauja protestantiška dvasia dabar vadovauja mūsų Katalikų Bažnyčiai po antrojo Vatikano susirinkimo. Žmogus yra centras, o ne Dievas. Žmonija ir žmogaus laisvė yra svarbiausia. Gaila, bet pats popiežius Pranciškus gilina šią problemą ir kitas problemas.
Dėl to mes turime sakyti, kad šiandien nėra tik džiaugsminga diena, bet taip pat liūdna diena. Kodėl? Todėl, kad mums reikia popiežiaus, kuris sustiprintų mūsų Bažnyčios mokymo supratimą. Mums reikia popiežiaus, kuris sustiprintų katalikų kunigystę ir apsaugotų Kristaus auką šventose Mišiose, tačiau jo, deja, neturime. Aišku turime popiežių, bet jo elgesys kartais tik labai nuliūdina mus.
Popiežius turi būti Kristaus vietininkas. Jis yra neregimosios Bažnyčios galvos įrankis. Jo svarbiausias darbas ir pirma pareiga yra apsaugoti katalikų mokymą bei dorovę ir sutvirtinti tikėjimo brolius. Yra viena Bažnyčios Galva, Kristus, ir popiežius turi tarnauti Kristui ir Jo religijai.
Popiežius šventasis Pijus Dešimtasis rašė: „Mūsų apaštališkoji tarnyba įpareigoja Mus sergėti tikėjimo grynumą ir katalikiškos disciplinos neliečiamumą, saugoti tikinčiuosius nuo klaidų ir blogio...“ Tai yra popiežystės esmė.
Gaila, bet reikia pripažinti tiesą, jog dažniausiai atrodo, kad popiežius Pranciškus rūpinasi dėl žmonijos, netikinčiųjų ir madingų pasaulietiškų temų, nei Dievo, Bažnyčios kunigų ir kunigystės, ir katalikų tikinčiųjų. Aišku, turime padėti nusidėjėliams atsiverti, bet pirmiausiai reikia tvarkyti SAVO namus. Kaip atversti pasaulį jeigu mūsų namai yra netvarkingi? Mūsų „namai“, tai yra mūsų Bažnyčia, kuri, iš tiesų, yra ekstremalioje situacijoje ir todėl popiežiaus pirma pareiga yra tvarkyti savo namus.
Taip pat reikia atsiminti, kad Popiežius negali turėti SAVO asmeninių idėjų apie Kristaus ir Bažnyčios misiją šioje žemėje. Kartais yra pagunda popiežiams sumaišyti jų asmenines idėjas su Kristaus misija. Mūsų popiežius Pranciškus sakė ir rašė daug gerų dalykų. Tai aišku. Bet taip pat jis kalba labai daug apie pasaulietiškus dalykus.
Pvz., girdėjome, kad popiežius Pranciškus rašė encikliką pripažindamas globalinį atšilimą, ir kad Jis kviečia pasaulį radikaliam „ekologiniam atsivertimui“. Brangieji, ekologija nėra Kristaus misija. Taip pat jis labai daug kalbėjo apie pabėgėlių krizę. Popiežius priešiškumą pabėgėliams bei migrantams pavadino nuodėme. Tai pat jis daug kalbėjo apie ekonomiką ir politinėmis temomis. Tos idėjas yra pasaulietiškos ir madingos temos. Tačiau tai yra savo idėjų su Kristaus misija sumaišymas. Negalima taip daryti.
Prisiminkite, kad taip pat pirmasis popiežius Petras turėjo savo idėjas apie apaštalavimą, ir neišėjo labai gerai. Kai mūsų Viešpats pradėjo išaiškinti savo apaštalams, kad Jis turės eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo aukštųjų kunigų ir būti nukryžiuotas pirmasis popiežius pradėjo prieštarauti Jėzui: „Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“„.
„Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“. Tai yra problema... Nes popiežius mąsto ne Dievo, o žmonių mintimis.
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra Bažnyčios Galva ir popiežius turi tarnauti Kristui. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalavimas bei misija yra Jo kunigystė, Jo auka ant kryžiaus ir Jo mokymas. Tai yra Katalikų Tradicija. Ekologinis atsivertimas nėra Tradicijos dalis. Tai nelabai Kristaus misija.
Popiežius, vyskupai ir kunigai turi grįžti į Tradiciją. Jie turi grįžti į Tradicines Mišias.
Mes mylime popiežių Pranciškų kaip mūsų popiežių ir Šventąjį Tėvą. Jis yra popiežius. Jis yra Dievo Sūnaus vikaras. Mes melžiamės už jį. Bet mes negalime sekti juo į klaidą. Turime tikėti popiežystės mokymu, bet ne popiežiaus asmeninėmis idėjomis. Bažnyčia turi garbinti Dievą ir Kristaus auka turi būti centre, bet ne žmonija.
Šiandien mes nuoširdžiai meldžiamės už popiežių ir Katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Šioje Bažnyčios krizėje turime atnaujinti savo pasitikėjimą Bažnyčios pagrindine Galva, tai yra mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Nepraraskime vilties. Išlaikykime tikėjimą. Kristus neapleis savo Bažnyčios.
Paprašykime Šiluvos Dievo Motinos ir Fatimos Dievo Motinos padėti popiežiui, vyskupams, kunigams ir tikintiesiems grįžti į Tradicines Mišias, nes tai yra Kristaus kunigystės, aukos, ir malonės šaltinis.
Taigi, brangieji, tęskime mūsų Tradicijos apaštalavimą. Mes turime būti likutis, kuris išlaiko tikėjimą šiais sunkiais laikais. Kaip šv. Petras, pirmasis popiežius rašė: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti.“ Amen.
Kun. Shane Pezzutti yra šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras Kaune. Jis yra kilęs iš JAV, ir lietuvių kalba nėra jo gimtoji. Pamokslo kalba netaisyta.