Skrisdamas lėktuvu iš Meksikos, popiežius Pranciškus, kaip įprasta, surengė valandą trukusią spaudos konferenciją, kurios metu atsakė į 12 žurnalistų klausimų. Kai kurie apžvalgininkai šią konferenciją vadina labiausiai trikdančiu ir sumaištį keliančiu Šventojo Tėvo interviu. Ypač gluminantys yra Popiežiaus komentarai apie kontracepciją, vienalytes sąjungas Italijoje, sakramentinės Komunijos teikimą išsiskyrusiems ir antrą kartą susituokusiems, Donaldą Trumpą, Europos migrantų krizę, susitikimą su Rusijos stačiatikių patriarchu.
Visas interviu daro įspūdį, kad Pranciškus mielai kalba apie socialines problemas bei savo asmeninę patirtį, bet vengia tiesaus ir aiškaus atsakymo į aktualius Bažnyčios mokymą liečiančius klausimus. Bet juk perteikti katalikų tikėjimą yra pirmutinė ir svarbiausia popiežiaus pareiga!
Kaip ir reikėjo tikėtis, pagrindinė žiniasklaida savaip interpretavo dviprasmiškus Popiežiaus žodžius, paversdama juos sensacija. Ypač išgarsintas buvo jo komentaras apie kontracepciją.
Štai visas atsakymo tekstas:
Paloma García Ovejero, „COPE“ (Ispanija): Šventasis Tėve, paskutines keletą savaičių daugelyje Lotynų Amerikos šalių, o ir Europoje, kilo didelis nerimas dėl Zika viruso. Labiausiai pavojus gresia nėščioms moterims. Ši situacija kelia joms daug kančių. Kai kurie specialistai siūlo abortą arba priemones, padedančias išvengti nėštumo. Kalbant apie nėštumo vengimą, ar Bažnyčia šiuo klausimu gali atsižvelgti į „mažesnio blogio“ principą?
Popiežius Pranciškus: Abortas nėra mažesnis blogis. Tai nusikaltimas. Tai lyg išmesti vieną, kad išgelbėtum kitą. Šitaip elgiasi mafija. Tai nusikaltimas, absoliutus blogis. Kalbėdami apie nėštumo vengimą, kaip apie „mažesnį blogį“, mes kalbame apie konfliktą tarp penktojo ir šeštojo Dievo įsakymo. Paulius VI, didis vyras, atsižvelgdamas į sudėtingą Afrikos situaciją, leido vienuolėms naudoti kontraceptines priemones išprievartavimo atveju.
Nepainiokite nėštumo vengimo su abortu. Abortas yra ne teologinė, o žmogiška, medicininė problema. Nužudomas vienas žmogus tam, kad būtų išgelbėtas kitas (geriausiu atveju) arba kad būtų patogiau gyventi, ar ne taip? Tai prieštarauja Hipokrato priesaikai, kurią privalo duoti visi daktarai. Tai blogis savaime, bet tai ne religinis blogis, ne, tai žmogiškas blogis. Iš to seka, kad bet koks žudymas, kaip ir bet koks žmogiškas blogis, yra smerktinas.
Kita vertus, nėštumo vengimas nėra absoliutus blogis. Kai kuriais atvejais, kaip ir ką tik minėtu palaimintojo Pauliaus VI atveju, viskas yra aišku. Taip pat norėčiau paraginti gydytojus daryti viską, kad būtų išrasta vakcina prieš tas dvi uodų rūšis, nešiojančias ligą. Tai turi būti išspręsta.
Jau pasirodė straipsnių, mėginančių katalikiškai aiškinti Pranciškaus žodžius, bet, šiaip ar taip, daugelio žmonių atmintyje liks tai, kad popiežius lėktuve yra pasakęs, jog kontracepcija kartais būna moraliai priimtina ir ne visada yra nuodėmė!
Tačiau pop. Paulius VI enciklikoje „Humanae vitae“ jau yra paskelbęs neklaidingą ir galutinį Bažnyčios mokymą apie kontracepciją. Štai jo ištrauka (14):
Taip pat, kaip Bažnyčios mokymas yra ne kartą nurodęs, yra smerktina tiesioginė vyro ir moters sterilizacija abiem atvejais,– ir kai ji daroma visam gyvenimui ir kai ribotam laikui.
Lygiai neleistinas yra bet koks veiksmas, kuriuo, ar rengiantis santuokiniam aktui, ar jį atliekant, ar jį atlikus ir numatant natūralias jo pasekmes, būtų siekiama sukliudyti pastoti; toks sukliudymas, ar jis būtų tikslas, ar priemonė šiam tikslui pasiekti, vis tiek yra neleistinas.
Negalima šitokių santuokinių aktų, sąmoningai padarytų nevaisingais, pateisinti argumentuojant, kad, esą, reikia rinktis blogybę, kuri atrodo mažesnė, ar kad šitokie aktai, įsiterpę tarp vaisingų ir ankstyvesnių ir būsimų aktų, esą, sudaro su anais tam tikrą vienovę, todėl ir šitokiems aktams persiduodąs bendras gerumas. Nors kartais yra leidžiama pakęsti mažesnę blogybę, norint išvengti didesnės arba pasitarnauti didesniam gėriui, tačiau niekados, net dėl rimčiausių priežasčių, nėra leistina daryti bloga, siekiant gera. Vadinasi, negalima siekti to, kas savo esme pažeidžia moralinę tvarką ir todėl daro gėdą žmogui, nors ir būtų siekiama saugoti ar kelti gerovę pavienių žmonių, šeimų ar visuomenės. Todėl visiškai klysta tie, kurie mano, kad santuokinį aktą, sąmoningai padarytą nevaisingu ir dėl to iš esmės nedorą, galima, esą, pateisinti vaisingaisiais viso santuokinio gyvenimo aktais.
Tad nei pop. Pranciškaus improvizuoti komentarai, nei gandai apie Pauliaus VI leidimą, suteiktą Belgijos Kongo vienuolėms (šie gandai pagrįsti tik kun. Giacomo Perico SJ. straipsniu, pasirodžiusiu jėzuitų žurnale 1993 m.), nei iki galo dar neįrodytas Zikos viruso pavojus negali pakeisti Dievo įstatymo, kurį perteikia Bažnyčia.