Kunigas Karlas Stehlinas, Pijaus X kunigų brolijos Azijos regiono vyresnysis, šiuo laišku kreipiasi į Nekaltosios riterius, kviesdamas juos atlikti pasirengimo noveną prieš rugpjūčio 19–20 d. kelionę į Fatimą. Visi mes galime įsijungti į šią noveną nuo rugpjūčio 11 iki 19 dienos, net nebūdami Nekaltosios riteriai ir galėdami pabūti Marijos Šventovėje tik savo malda.
Tėvo direktoriaus laiškas nr. 7
2017 m. liepos 22 d.
Brangūs Nekaltosios riteriai,
Iš Senojo Testamento laikų yra atėjusi sena tradicija, kuriai apaštalai teikė ypatingą reikšmę dar Paskutinės vakarienės namuose, būtent – tinkamai pasiruošti svarbioms malonės dienoms. Jubiliejų, kurį šį rugpjūtį kartu švęsime Fatimoje (o kai kurie prisijungs bent dvasiškai), neperdedant galima pavadinti unikaliu ir didžiu: 100 metų Fatimai ir Nekaltosios Riterijai!
1917 m. rugpjūčio 19 d. Švenčiausioji Mergelė padovanojo trims piemenėliams (o per juos ir mums) asmeniškiausią iš šešių apsireiškimų. Ji nustebino vaikus Valinjos vietovėje, kuri yra toliau nuo įprastos apsireiškimų vietos ir kuri šiandien yra tarsi ramybės ir susimąstymo simbolis, kontrastas triukšmingai pagrindinei šventovei. Čia Ji kalbėjo vaikams su liūdna išraiška veide:
„Melskitės, labai daug melskitės ir aukokitės už nusidėjėlius. Daugybė sielų eina į pragarą, nes niekas už jas nesiaukoja ir nesimeldžia.“
Ar ne sutapimas, kad praėjus lygiai 100 metų nuo tos dienos mums leidžiama susirinkti toje pačioje vietoje?
Leiskite man sukurti šiai piligriminei kelionei tinkamą nuotaiką, pacituojant keletą minčių iš pirmojo savo knygos apie Fatimą tomo:
„Melskitės – melskitės – labai daug melskitės!“ To paties žodžio pakartojimas yra toks unikalus Fatimoje. Mes galime išskirti tris šio meilės šauksmo elementus.
Pirmas: Švenčiausioji Mergelė liūdnu žvilgsniu skverbdamasi į mūsų akis ir sielas, šnabžda mano širdžiai: „Mano mylimas vaike, prašau, melskis! Be maldos tu neišgelbėsi savo sielos, be maldos tu negali susivienyti su Dievu ir gauti Jo malonių!“
Antras: Švenčiausioji Mergelė padvigubina savo prašymą: „Melskis, melskis! Tu nepakankamai meldiesi, mano vaike! Prašau, padvigubink savo maldas, ne tiek jų kiekį, kiek kokybę. Išmok gerai melstis, melstis iš visos širdies! Melsdamasis stenkis visiškai atsiduoti savo maldai. Tai daryk mano Sūnaus šlovei, mano garbei ir sielų išgelbėjimui! Vienas Rožančius, sukalbėtas labai stengiantis ir didžiai trokštant man patikti, yra geriau negu 100 Rožančių, sukalbėtų nerūpestingai ir paviršutiniškai.“
Trečias: Dievo Motina primygtinai reikalauja: „Melskitės, labai daug melskitės!“ Jūs žinote, kad mano Sūnus prašo jūsų „melstis be paliovos“. Tik kai esate nuolat susivieniję su Dievu, Dievo malonė gali nuolat prasiskverbti į jus. Bet aš žinau, kad nuolatinė vienybė su Dievu yra ypatinga malonė, kuri duodama tik po daugelio metų nuolatinių pastangų. Tačiau vienintelis būdas pasiekti šį tikslą „melstis be paliovos“ – tai padauginti savo maldas ir dažnai melstis, labai daug melstis.“
Geriausias būdas, kuriuo mes galime atsiliepti į šį Dievo Motinos kvietimą ir išlaikyti Valinjos dvasią, tai stengtis šias likusias kelias savaites prieš kelionę siekti tylos ir maldos dvasios. Ką tai reiškia konkrečiai? Tai reiškia, kad mes nuolat sąmoningai pasitraukiame iš šio pasaulio triukšmo, surandame savo Valinją kasdienybėje ir būname tyloje su Dievu ir Dievo Motina. Ši tyla Dievo akivaizdoje taps mūsų visos dienos maldos gyvenimo pagrindu bei šaltiniu.
Viena išmėginta nepaliaujamos maldos praktika net tarp įvairiausių dienos užsiėmimų – tai nuolat kartoti tam tikras trumpas maldas-šūksnius, tokius kaip „Jėzau, Marija, myliu jus, gelbėkite sielas“. Šioje maldoje yra ne tik Jėzaus ir Marijos meilė, bet ir meilė sieloms, todėl ji padeda mums įvykdyti dvigubą meilės įsakymą ir augti jame. Be to, ji visiškai atitinka Fatimos dvasią:
- „Paguosti Dievą“
Nuoširdžiai meldžiantis „Jėzau, Marija, myliu jus“, mes paguodžiame Dievą, kuris „toks liūdnas“. Taip mes galime susivienyti su šventuoju Pranciškumi, mačiusiu tame aukščiausią gyvenimo tikslą. Būtent Valinjos Švenčiausioji Mergelė parodo mums, kad ji liūdna, ir taip primena, kaip labai ji Ir Dievas trokšta mūsų paguodos dėl mūsų laikų nuodėmių tvano.
- „Už vargšus nusidėjėlius“
Tai antrasis Fatimos prašymas, kuriam ypač pasiaukojo šventoji Jacinta. Būtinumas melstis už nusidėjėlius, atskleistas jai ypač pragaro vizijoje, ją taip nuliūdino, jog visą likusį gyvenimą ji galvojo tik apie juos, meldėsi ir aukojosi už juos. Mes kasdieną sutinkame tiek daug sielų, ir tai gera galimybė pasiųsti už jas maldą „gelbėkite sielas“ – melstis už jas. Taip ši malda-šūksnis nuolatos mums primena sielų vargą ir mūsų misiją melstis už jas.
Jei pasistengsime keletą savaičių ištikimiau gyventi šia dvasia, tikrai suteiksime mūsų Valdovei didelį malonumą ir gerai pasirengsime susitikimui su ja Fatimoje.
Taip pat norėčiau pakviesti jus nuo rugpjūčio 11 iki 19 dienos melstis kartu noveną, gilią maldą, sukurtą Tradicijai ištikimo airių vienuolyno šiems jubiliejiniams metams (žr. žemiau).
Kun. Karl Stehlin
Pasirengimo 2017 m. piligriminei kelionei į Fatimą malda
O Nekaltoji Mergele Marija, šventojo Rožančiaus Karaliene, Moterie, apsisiautusi saule, prieš šimtą metų aplankiusi Fatimą, kad visi žmonės pažintų Tavo motinišką ir Nekaltąją Širdį, priimk mūsų visiško pasiaukojimo Tau aktą. Pakviesk mus į saugų savo Nekaltosios Širdies prieglobstį kaip į išsigelbėjimo arką, kurią paruošė Šventoji Dvasia mums ir visiems Katalikų Bažnyčios vaikams Rytuose bei Vakaruose.
Tegul kiekvienas iš mūsų šiais metais Tavo Nekaltojoje Širdyje atranda nepaliaujamos maldos šventovę, artumo Švenčiausiajai Trejybei tabernakulį, ligoninę kiekvieno negalėms išgydyti, ramybės uostą sumaištyje, kuri gresia net narsiausioms ir ištikimiausioms sieloms. Įkvėpk mus kalbėti Rožančių, kurį tu taip myli, ir šiais metais paversti jį nepaliaujama mūsų širdžių malda ir mūsų troškimo gyventi bei mirti pasiaukojus Tavo Nekaltajai Širdžiai išraiška.
Nukreipk mūsų širdis į Avinėlį, kuris, kartą paaukotas ant Kryžiaus altoriaus, tebesiaukoja už mus ant Bažnyčios altorių ir iš tabernakulių, kur Jis gyvena pasislėpęs, tylus ir taip dažnai apleistas.
Tegul šie metai būna mums didi ir galinga Tavo užuojautos vargšams nusidėjėliams apraiška ir Tavo Nekaltosios Širdies triumfo Bažnyčioje nuo saulėtekio iki saulėlydžio ir išties visame pasaulyje pradžia. Nugalėdama kiekvieną pasipriešinimą, ar jis būtų demonų, ar žmonių, atskleisk visoms sieloms Tavo motiniškoje Širdyje degančią meilės liepsną ir Tėvo šlovę, spindinčią Jėzaus Kristaus, palaiminto Tavo įsčių vaisiaus, veide.
O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija! Amen.