Brangūs Nekaltosios riteriai!
2017 metų jubiliejus artėja prie pabaigos. Daugeliui įdomu, kas gi įvyko šiais metais. Daugelis tikėjosi ypatingo dangaus įsikišimo, panašaus į prieš šimtą metų Fatimoje įvykusį saulės stebuklą. Kiti norėjo, kad būtų atskleista visa trečioji Fatimos paslaptis, ir mes visi troškome, kad šiais metais Rusija būtų paaukota Nekaltajai Marijos Širdžiai. Visos šios viltys žlugo. Priešingai, galima sakyti, kad situacija Bažnyčioje atrodo dar blogesnė nei kada nors anksčiau. Todėl apima baimė, kad po šių metų Fatima daugelio žmonių bus daugiau ar mažiau pamiršta.
Tačiau tie, kurie žvelgia šiek tiek giliau, turėtų pripažinti, kad Nekaltoji per šiuos jubiliejinius metus nuveikė daug: metų pradžioje Nekaltosios Riterijoje buvo apie 20 000 riterių, o metų pabaigoje mes esame dėkingi matydami, kad Nekaltoji išklausė mūsų maldas ir palaimino mūsų pastangas suburdama apie save 100 000 riterių.
Marijos misijinė kelionė po Filipinus suteikė šiai šaliai neapsakomų malonių, dažnai susijusių su tikrais jos gailestingumo stebuklais. Daugelyje šalių suklestėjo Nekaltosios Riterija, daugelio tikinčiųjų sielose pagilėjo Marijos gyvenimas. Niekada anksčiau nėra buvę tiek daug ryšių su kunigais ir vienuoliais, kurie, patraukti Fatimos paslapties, atsigręžė į Tradiciją.
Pažvelgę dar giliau pamatysime, kad Nekaltoji suteikė mums ypatingą malonę: kas šiais metais nuoširdžiai stengėsi, tą ji giliau įvedė į savo širdies paslaptį. Mus pasiekė daugybė tokio pobūdžio liudijimų: „Niekada anksčiau nesupratau Marijos taip giliai... Niekada anksčiau nepatyriau tiek jos meilės, kiek šiais metais... Pradėjau daug geriau suvokti, kokia ji reikalinga mano gyvenimui... Galėjau geriau nei kada nors anksčiau išgyventi savo pasišventimą jai“!
Šie Fatimos šimtmečio metai mums atskleidė brangiausią dalyką Marijoje: jos Širdį – pilną malonės, jos Širdį – atiduotą mums. Tai reiškia, kad ji nori visiems suteikti visas atsivertimo ir pašventinimo malones; ji nori mus ištraukti iš nuodėmingo gyvenimo ir vesti į šventumą. Nekaltosios Riterijos šimtmetis ne tik pagimdė daug naujų riterių, bet ir parodė jiems, kaip labai jie gali pasitikėti savo Valdove, ir kad per ją, Šventosios Dvasios Sužadėtinę, visos Šventosios Dvasios dovanos ir vaisiai yra sudedami į mūsų širdis.
Kas tik šiais metais artinosi prie jos, to nenustebino jos didybė ir kilnumas, jos karališkoji galia ir motiniška meilė, jos didis gailestingumas.
Bet dabar darytume didelę klaidą galvodami: „Mes jau pakankamai mąstėme apie Mariją, dabar turi įvykti kažkas kita. Praėjusiais metais visa ko centras buvo Fatima, dabar būtinai reikia pasikeitimo.“
PRIEŠINGAI: jei mums buvo suteikta galimybė įsiskverbti į Marijos Nekaltosios Širdies gelmę, taip įvyko todėl, kad Marija nori mus visiškai patraukti prie savęs, kad parodytų, kokie yra jos motiniškos Širdies motyvai… Marija sau niekada nieko netrokšta! Visą jai suteiktą šlovę ir garbę ji būtinai perduoda savo Sūnui: pati Nekaltosios Širdies esmė ir visų jos šventovių ir apsireiškimų tikslas yra supažindinti mus su savo Sūnaus Švenčiausiosios Širdies paslaptimi.
Tai mus atveda į naujus 2018 metus, turinčius tapti atradimų kelione, kurioje vaikas gali rasti didžiausią lobį ir brangiausią perlą vadovaujamas savo motinos. Ji turi tik vieną norą: padėti mums pasinerti į Dievo Širdį, kuri mums atskleidžia savo meilės plotį ir ilgį, aukštį ir gylį (plg. Ef 3, 18). Tiesą sakant, niekas niekada nepažino ir nemylėjo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies giliau ir labiau už Mariją. Todėl nėra jokio kito kelio priartėti prie giliausios Išganytojo paslapties, tik per Nekaltąją Marijos Širdį.
Ir mes niekada nepaliausime stebėtis suvokę, kas Jėzus iš tiesų yra ir kokia yra Jo Širdies paslaptis. Tik visiškai panardintas į Marijos Širdį Kristus atskleis mums savo giliausias paslaptis, kurias Jis paliko mažutėliams ir nuolankiesiems.
Todėl turime vengti klaidos abi maldos praktikas laikyti atskiromis: viena vertus, pamaldumas Marijos Širdžiai ir, kita vertus, Jėzaus Širdies garbinimas! Ne, tikroji įžvalga yra tokia: Marija visiškai ir visada, ir visada joje ir per ją Jėzus! Šv. Maksimilijonas Kolbė labai aiškiai tą suprato, išgyveno ir to mokė (žr. MI pasiaukojimo maldą ir jos konferencijas Švenčiausiosios Jėzaus Širdies garbei).
Iš čia kyla pirmasis metų pasiryžimas.
Būkite visada su Marija; priklausykite nuo jos visiškai; visiškai pakluskite jai kaip jos vaikai, vergai ir riteriai, kurie yra arti Jėzaus Širdies.
Ugdykite atsidavimą Jėzaus Širdžiai su Marija (pirmieji mėnesio penktadieniai, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies mėnuo, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventė ir kt.).
Šiais metais iškilmingai atlikite ar atnaujinkite visišką pasiaukojimą Jėzui per Mariją pagal šv. Liudviką Mariją Grinjoną de Monforą (pavyzdžiui, kovo 25 d.).
Siekite Nekaltosios Širdies triumfo, kad ji galėtų teikti Kristui Karaliui didžiausią garbę; skelbkite ir skleiskite visuotinį ir socialinį Švenčiausiosios Jėzaus Širdies karališkumą.
Labiau nei kada nors būkite Nekaltojo Prasidėjimo riteriai, kad galėtumėte išgelbėti kuo daugiau paklydusių sielų ir taip atvesti jas prie Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (žr. MI pasiaukojimo aktą).
Bet mes turime eiti dar toliau.
Kai abi švenčiausios Širdys bus tapusios mums tikrove, kai būsime tikrai tapę Jėzaus ir Marijos Širdžių garbintojais, būsime įvesti į dar gilesnę realybę – į abiejų Širdžių vienybę. Jei mes galėsime pripažinti ir mylėti tokią neišmatuojamai gilią tiesą apie šias dvi Širdis, jei suvoksime, kaip jos gręžiasi viena į kitą neapsakomoje meilėje, kaip jos tarsi susivienija ir susilieja, kai žiūrėsime į abiejų Širdžių tarpusavio santykius – ką pasakysime?
Čia mes stovime prieš MEILĖS viršūnę: Švenčiausioje Jėzaus Širdyje atsiskleidžia visa Dievo meilė pasauliui. Nekaltojoje Marijos Širdyje atsiskleidžia visa kūrinio meilė Dievui! Susivienijusios Širdys yra amžinos Dievo ir kūrinio vienybės simbolis. Meilės triumfas!
Ir čia slypi giliausia Nekaltosios Riterijos buvimo priežastis, kurią norėčiau pateikti meilingam riterių kontempliavimui 2018 metais. Žiūrėdami į Nekaltosios Riterijos emblemą, mes matome susivienijusias Jėzaus ir Marijos Širdis ir Nekaltosios Riteriją tarp šių Širdžių!
Štai antrasis metų pasiryžimas.
Per Mariją į Jėzų, bet taip pat su Jėzumi į Mariją. Tai išplaukia vienas iš kito. Šis abipusis apvaisinimas labai giliai ir gražiai pavaizduotas Emilio Neuberto knygoje „Mano idealas Jėzus, Marijos Sūnus“. Šiais metais mes norime paimti šią knygelę į rankas ir vėl ją skaityti.
Žinokite, kad čia yra pavaizduotas didžiausias ir svarbiausias dalykas, kurį riteriui leidžiama atnešti žmonijai: būkite laimingi, nešiodami MI ženklelį, branginkite jos vėliavą ir burkitės apie ją Nekaltosios Riterijos apaštalavime.
Kiek įmanoma pasninkaukite kartą per mėnesį susivienijusių Jėzaus ir Marijos Širdžių garbei, nes pasninkas yra didelis daugelio malonių šaltinis mums ir mums pavestoms sieloms. Pirmasis mėnesio penktadienis Nekaltosios Riterijoje galėtų būti pasaulinė pasninko diena (savanoriškai).
Nuolatos siekite „nesusitepti šiuo pasauliu“ (Jok 1, 27). Ypač patartina kalbėti maldą, išreiškiančią meilę Jėzui ir Marijai bei sieloms: „Jėzau, Marija, myliu jus, gelbėkite sielas!“
Taigi 2018 metais mes ne tik nepamiršime Fatimos žinios ir MI lobių, bet taip pat gilinsimės į juos ir rimčiau juos panaudosime, nes jie buvo mums duoti tik tam, kad teiktume Dievui didesnę garbę ir atvestume kuo daugiau sielų prie Jėzaus Širdies per Nekaltąją!
Kun. Karl Stehlin