Brangūs tikintieji, šiais moderniais laikais mes gyvename pasyvaus pasilinksminimo pasaulyje. Mes mėgstame būti linksminami. Visur yra pasilinksminimas mūsų malonumui ir atsipalaidavimui.
Galime įjungti savo televiziją, savo kompiuterį, savo radiją, savo išmaniuosius telefonus arba žiūrėti filmą, eiti į koncertą, ir taip toliau. Tai yra pasyvus pasilinksminimas ir žinoma, šiais laikais yra per daug.
Žinoma, negalime pasmerkti paties pasilinksminimo. Kartais yra geras dalykas, jei jis naudojamas saikingai (dorybingai). Mums leidžiama linksmintis, kad mūsų protai truputį pailsėtų.
Katalikų Bažnyčia mus mokina, kad mes turime kūną ir sielą. Kaip ilsisi mūsų kūnas? Miegant. Kaip ilsisi mūsų siela? Per žaidimus, sportą, juoką, ir taip toliau. Todėl pasilinksminimas gali būti naudojamas sielos POILSIUI, bet jis visada turi būti naudojamas saikingai.
Bet šiandienos pasaulis yra APGIRTĘS nuo pasilinksminimo. Mes GODŽIAI NORIME jo. Mes norime sėdėti, tinginiauti ir būti linksminimani … ir per daug. Tai bjauri šių modernių laikų yda. Pasilinksminimo perteklius yra savanaudiškumo forma.
Ir ši yda, turbūt yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonėms taip sunku ateiti ir dalyvauti Tradicinėse lotyniškose Mišiose.
Kodėl? Aš paaiškinsiu. Dažnai nauji žmonės ateina į Tradicines Mišias. Bet tuojau pat jie nebesupranta, kas vyksta. Tradicinės lotyniškos Mišios jiems yra tokios keistos ir svetimos. Jie klausia: Kodėl kunigas nusisukęs nuo manęs? Kodėl jis neatsigręžęs į mane? Ką jis daro? Kodėl jis kalba taip tyliai? Kodėl jis nekalba man?
Nauji žmonės užduoda šiuos klausimus, nes, gailia, bet modernus žmogus gyvena pasyvaus pasilinksminimo pasaulyje. Kai modernūs žmonės eina į renginį arba netgi dabar į bažnyčią, modernus žmogus TIKISI ir REIKALAUJA būti linksminamas. Jis reikalauja spektaklio, vaidinimo, teatro.
Todėl dabar Bažnyčioje jis tikisi ir reikalauja, kad kunigas atsigręžtų į jį ir kalbėtų jam. Jei ne, jis tiesiog paliks bažnyčią. Modernus žmogus sakys: “Tai nuobodu. Manęs nelinksmina. Kunigas atsigręžęs į tabernakulį. Man čia nieko nėra. Aš rasiu bažnyčią, kur yra daugiau pasilinksminimo.”
Ir štai kodėl, brangūs tikintieji, protestantų bažnyčios visame pasaulyje yra pilnos tūkstančių žmonių. Protestantų charizmatiniai judėjimai yra labai populiarūs, ypač jaunimo tarpe. Modernus žmogus reikalauja, kad jį linksmintų. Jis reikalauja modernios muzikos ir emocinės bei sentimentalios veiklos. Jam beveik neįmanoma ateiti į Tradicines lotyniškas Mišias. Kodėl? Kunigas atsigręžęs į altorių? Jis meldžiasi tyliai, nėra gitarų? Nėra šokių? Neįmanoma!
Taip prieiname prie labai, labai svarbaus dalyko. Taip prieiname prie skirtumo tarp Tradicinių lotyniškų Mišių ir Naujųjų katalikiškų Mišių esmės bei centro. Kodėl Tradicinėse Mišiose kunigas atsigręžęs į Dievą? Kodėl Naujosiose Mišiose kunigas atsigręžęs į žmones?
Katalikiškas mokymas apie Mišias visuomet skelbė, kad Šventosios Mišios yra auka, kurią aukojame Dievui per kunigą. Kunigas atsigręžęs į Dievą tam, kad aukotų auką Dievui. Šv. Mišios yra mūsų DOVANA Dievui. Mes ateiname į Šventąsias Mišias PIRMIAUSIA tam, kad DUOTUME Dievui … ne kad GAUTUME iš Dievo. Mes ateiname į Šventąsias Mišias pirmiausia duoti Dievui brangiausiąjį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūną ir kraują. Štai kodėl kunigas yra atsigręžęs Į Dievą … ir į tabernakulį. Mišių dėmesio centras yra Dievas, ne žmogus.
Prisiminkite, mes ateiname į Mišias kaip nusidėjėliai. Mes nesugebėjome duoti Dievui tai, kas Jam priklauso. Todėl ateiname į Mišias tam, kad DUOTUME Dievui tai, ko NESIRŪPINOME Jam duoti. Dėl savo nuodėmių mes nesugebėjome duoti Jam to, ką esame Jam skolingi (mūsų meilę, mūsų padėką, mūsų šlovinimą, ir taip toliau). Todėl mes ateiname į Šventąsias Mišias, kad aukotume Dievui auką. Tai yra mūsų auka, atitaisanti mūsų apsileidimus. Štai kodėl į Mišias ateiname pirmiausia duoti Dievui.
Mes turime aukoti Dievui auką, bet esame neverti. Ką daryti? Todėl mums reikia kunigo. Mums reikia tobulo kunigo be nuodėmės, kuris galėtų aukoti tobulą auką už mus. Tas kunigas yra mūsų Viešpats Jėzus Kristus.
Kunigas prie altoriaus yra tik mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atstovas. Taip, mes matome kunigą, bet tikėjimu turime matyti Jėzų prie altoriaus. Tai mūsų Viešpats Jėzus Kristus stovi dėl mūsų prie altoriaus. Tikėjimu mes privalome matyti JĮ kaip mūsų atstovą, aukojantį auką Dievui. Jis aukoja mūsų dovaną, mūsų auką Dievui, nes mes esame neverti ją aukoti. Štai kodėl kunigas Tradicinių Mišių metu yra atsigręžęs į Dievą.
Tačiau moderniam žmogui visa tai yra neįmanoma. Jis neateina į Mišias tam, kad duotų Dievui, bet jis nori GAUTI. Jis nori būti palinksmintas.
Ir po Antrojo Vatikano Susirinkimo, gaila, bet Katalikų Bažnyčia norėjo taip pat padaryti modernų žmogų laimingą. Todėl Bažnyčia bandė mėgdžioti protestantus. Bet kaip tai gali būti?
Tad staiga mes turėjome Naująsias Mišias. Naujosiose Mišiose kunigas yra atsigręžęs į žmones, ne į Dievą, nes, deja, dėmesio centras yra per daug ties žmonėmis. Dabar kunigas visuomet privalo linksminti žmones. Naujosiose Mišiose niekada nėra tylos, kunigas visada meldžiasi bei kalba garsiai, ir niekada tyliai Dievui. Modernus žmogus negali pakelti tylos. Jis privalo nuolat būti apsuptas triukšmo, kalbėjimo, linksminimo. Naujosios Mišios taip pat privalo būti atliekamos vietine kalba, nes modernus žmogus privalo būti linksminamas, jis privalo viską suprasti.
Taip pat visi šie charizmatiniai judėjimai, išgydymo pamaldos, egzorcizmo paslaugos šiandienos Bažnyčioje … visa tai ateina iš protestantų įtakos. Protestantai stengiasi linksminti žmones, nes jie netiki Mišių auka. Jie neateina į Mišias tam, kad DUOTŲ Dievui auką. Todėl jie privalo linksminti žmones, mokyti žmones, ir taip toliau, ne aukoti auką. Bet tai nėra katalikiška. Mes ateiname į Mišias, nes esame nusidėjėliai ir norime aukoti Dievui auką, kad atsilygintume už savo nuodėmes. Mišiose mes neieškome pasilinksminimo.
Neateikite į Mišias tam, kad būtumėte pasyviai linksminami. Ateikite į Mišias aukoti per kunigą mūsų Viešpaties kūno ir kraujo auką. Ateikite į Mišias tam, kad DUOTUMĖTE Dievui: duotumėte Jam meilę, kurią jūs apleidote. Duotumėte jam padėką, kurios jūs nesirūpinote Jam duoti. Duotumėte Jam adoraciją, kurios jūs nesirūpinote Jam duoti. Mes esame nusidėjėliai. Mes nesugebėjome mylėti Dievo. Mes nesugebėjome dėkoti Dievui. Mes nesirūpinome adoruoti Dievą.
Bet mes galime atsilyginti. Turime auką, kurią galime aukoti. Turime tobulą dovaną, kurią galime duoti Dievui. Ši Dovana, ši auka tobulai atlygins už visas mūsų nuodėmes ir apsileidimus. Dievas mums duoda tiek daug. Mišiose privalome duoti Jam. Turime duoti Jam Jo Sūnų mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Paprašykime Nekaltąją Marijos Širdį, kad padėtų mums suprasti šiuos dalykus ir mylėti mūsų Šventąsias Mišias, mūsų Šventąją Auką. Amen.
Kaunas, 2015 m. birželis.
Kun. Shane Pezzutti FSSPX yra šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras Kaune. Jis yra kilęs iš JAV.