Artėjant šv. Kalėdoms Vatikanas paskelbė „dovaną“ Katalikų Bažnyčios Tradicijai ištikimiems katalikams visame pasaulyje – itin griežtus tradicinės liturgijos suvaržymus, tarp jų ir visišką draudimą teikti kai kuriuos sakramentus senosiomis apeigomis.
Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija paskelbė atsakymus į formaliai pateiktus kai kurių vyskupų klausimus, kaip praktiškai taikyti popiežiaus Pranciškaus laiško motu proprio „Traditionis custodes“ nustatytus suvaržymus tradicinei liturgijai, atšaukiant popiežiaus Benedikto XVI „Summorum Pontificum“. Atsakymai pateikti responsa ad dubia forma, tai yra į kiekvieną tiksliai suformuluotą klausimą atsakoma „Taip“ arba „Ne“, ir prie atsakymo pridedamas trumpas paaiškinimas. Kulto ir sakramentų kongregacija atsakė į vienuolika klausimų. Atsakymus palydi kongregacijos prefekto arkivyskupo Arthuro Roche’o laiškas vyskupų konferencijų pirmininkams.
Motu proprio „Traditionis custodes“ nustatytas draudimas aukoti tradicines Mišias parapijų bažnyčiose, todėl pirmasis vyskupų klausimas buvo susijęs su tuo: ar galima aukoti Mišias senosiomis apeigomis lotynų kalba parapijos bažnyčioje, kai nėra galimybės rasti kitos tam tinkamos bažnyčios ar koplyčios? Į šį klausimą kongregacija atsakė teigiamai, bet iškėlė dvi sąlygas: 1) jeigu tikrai neįmanoma rasti kitos bažnyčios; 2) jeigu Mišios senosiomis apeigomis nebus įtraukiamos į parapijos Mišių tvarkaraštį ir „netrukdys parapijos pastoracinei veiklai“. Lietuvoje vienintelė vieta, kur tradicinės Mišios reguliariai aukojamos parapijos bažnyčioje – Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia Kaune. Belieka viltis, kad Kauno arkivyskupas ras stiprybės priimti teisingą sprendimą.
Antrasis klausimas yra susijęs su galimybe švęsti senosiomis apeigomis ne tik Mišias, bet ir kitus sakramentus. Į šį klausimą kongregacija atsakė neigiamai ir įvedė visišką draudimą tradicinėmis apeigomis teikti Sutvirtinimo ir Kunigystės sakramentus, o leidimas tradicinėmis apeigomis teikti likusius sakramentus paliktas tik anksčiau vyskupų kanoniškai įsteigtoms personalinėms parapijoms, skirtoms tikintiesiems, besilaikantiems senųjų apeigų, t. y. Šv. Petro kunigų brolijai, Kristaus Karaliaus institutui ir kt. Be to, net ir šioms personalinėms parapijoms vietos vyskupas turės suteikti leidimą iš naujo.
Trečiuoju klausimu norėta sužinoti, ar gali tradicines Mišias aukoti kunigai, nepritariantys koncelebracijai. Atsakydama į šį klausimą, Kongregacija tokiems kunigams apskritai uždraudė aukoti tradicines Mišias. Jei leidimas buvo suteiktas anksčiau, vyskupų prašoma, kad prieš atšaukdami suteiktą leidimą pasiūlytų kunigui „nuoširdžiai padiskutuoti“. Tai tik patvirtinta, kad diskusija dėl tradicinių ir naujųjų Mišių visada pirmiausia liečia doktrininius, o ne liturginius klausimus. Norima, kad visi kunigai priimtų po Vatikano II Susirinkimo įtvirtintas doktrininines naujoves ir joms paklustų, o su tuo tiesiogiai susiejama galimybė jiems aukoti Mišias senosiomis apeigomis. Tokiu šantažo būdu norima priversti katalikų Tradicijai palankius kunigus nusilenkti doktrinininėms naujovėms. Be to, kanonų teisės žinovai netruko pastebėti, kad toks nurodymas prieštarauja Kanonų teisės kodekso 902 kanonui, kuriuo kunigui suteikiama teisė pačiam apsispręsti, ar jis nori dalyvauti koncelebracijoje, ar aukoti Mišias atskirai.
Atsakymu į ketvirtąjį klausimą paskelbtas nurodymas Mišių skaitinius tradicinių Mišių metu skaityti tik vietinėmis kalbomis iš Biblijos, kurios vertimą liturginiam naudojimui patvirtino vyskupų konferencijos. Tai tiesiogiai keistų tradicinių Mišių tvarką, kurioje skaitiniai visada buvo skaitomi lotynų kalba, o po to prieš kunigo pamokslą dar kartą perskaitomi tikintiesiems vietine kalba.
Į klausimą, ar vyskupas, prieš suteikdamas leidimą aukoti Mišias senosiomis apeigomis kunigui, įšventintam po naujosios tvarkos įsigaliojimo (po 2021 m. liepos 16 d.), turi konsultuotis su Šventuoju Sostu, atsakoma paaiškinant, kad tokiais atvejais reikalingas Šventojo Sosto sutikimas.
Kiti keturi klausimai yra susiję su leidimų galiojimo trukme ir vieta. Leidimas aukoti Mišias senosiomis apeigomis suteikiamas ne neribotam, bet konkrečiai apibrėžtam laikui. Leidimas galioja tik konkrečios vyskupijos teritorijoje. Jei įgaliotasis kunigas negali aukoti Mišių, jo laikinasis pavaduotojas irgi privalo gauti leidimą. Leidimai taip pat reikalingi diakonams ir vykdantiesiems kitas tarnystes, kurie dalyvauja švenčiant Mišias pagal tradicinę liturgiją.
Dešimtasis ir vienuoliktasis klausimai yra susiję su antrųjų Mišių aukojimo tą pačią dieną galimybe. Tokia galimybė, numatyta dėl sielovadinių priežasčių, Mišių senosiomis apeigomis atveju nebesuteikiama. Jei kunigas (parapijos klebonas, kapelionas), turintis teisę naudoti senąjį mišiolą, eilinę savaitės dieną savo parapijoje jau aukojo Mišias pagal naująjį mišiolą, jis negali aukoti antrųjų Mišių senosiomis apeigomis. Galiausiai į klausimą, ar kunigas, turintis teisę naudoti senąjį mišiolą ir jau aukojęs tokias Mišias vienai tikinčiųjų grupei, gali švęsti antrąsias Mišias su kita grupe, irgi atsakoma neigiamai.
Nauji suvaržymai visiškai neliečia Šv. Pijaus X kunigų brolijos, ji ir toliau galės aukoti tradicines Mišias ir teikti sakramentus tradicinėmis apeigomis savo turimose bažnyčiose ir koplyčiose, nepriklausomose nuo vietos vyskupo. Lietuvoje ši Brolija aukoja tradicines šv. Mišias Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
Šio Bažnyčios Tradicijai ištikimų katalikų persekiojimo metu nepaliaukime melstis už mūsų vyskupus ir popiežių, taip pat nepraraskime drąsos priešintis neteisingiems sprendimams, kuriais mėginama iš katalikų atimti teisę, kuri negali būti atimta.
ŠALTINIS: katalikutradicija.lt