Švč. Kristaus Kūno šventė
Pamokslas, pasakytas 2018 m. gegužės 31 d. Kaune. Teksto kalba netaisyta
Brangūs tikintieji, šiandien mes švenčiame Švenčiausiojo Jėzaus Kristaus Kūno šventę.
Šiandienos Evangelijos skaitinys yra trumpa ištrauka iš šv. Jono Evangelijos šeštojo skyriaus. Šis skyrius yra gerai pažįstamas dėl to, kad pasakoja apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus konfliktą su žydais dėl Švenčiausiojo Sakramento. Prisiminkite, mūsų Viešpats per tą diskusiją su žydais bandė paaiškinti jiems, kad Jis pats yra gyvybės duona, kuri yra nužengusi iš dangaus. Per tą konfliktą mūsų Išganytojas sakė jiems: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.“
Tačiau žydams tai buvo labai sunku suprasti...„gyvybės duona?“ Žydai negalėjo suprasti. Kaip Jis gali būti duona? Tie žydai nepasitikėjo Jėzumi. Jie netikėjo, kad Jis yra Dievo Mesijas. Todėl jie ėmė murmėti prieš jį. „Kaip Jis gali sakyti: 'Aš duona, nužengusi iš dangaus'. Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: 'Aš esu nužengęs iš dangaus'?“
Brangieji, šiandienos šventė iš mūsų reikalauja didelio nuolankumo ir tikėjimo. Tai trukdė žydams mūsų Viešpaties laikais. Šie žydai matė Jėzaus stebuklus ir girdėjo Jėzaus žodžius, bet negalėjo suprasti jų ir dėl to nepasitikėjo Juo.
Kartais ir mums trūksta šio nuolankumo ir pasitikėjimo Dievu. Pvz., mes nesuprantame daug dalykų ir įvykių mūsų gyvenime. „Kodėl tai atsitiko man? Kaip tai įmanoma? Tai neteisinga! Aš nesuprantu.“ Brangieji, tai yra instinktyvi, emocinga reakcija. Bet mums reikia susivaldyti ir nuraminti (sudrausminti) tokią instinktyvią reakciją. Mums reikia reaguoti antgamtiškai. Reikia treniruoti valią pagal tiesą ir ne pagal emocijas. Pagal kokią tiesą? Kaip šv. Paulius rašė: „...žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą...“ Tai reiškia, turime pasitikėti Dievu, netgi nesuprasdami Jo sprendimų.
Taip pat kartais mes nesuprantame šio sakramento, bet reikia tikėti. Švenčiausias Sakramentas yra paslaptis. Paslaptis yra už mūsų suvokimo ribų ir per daug sunki mūsų protui, negalime jos suprasti. Galime bandyti įsigilinti ir priartėti tiek, kad galima, atrodo, daug suvokti. Tačiau paslapties niekada nesugebėsime nei perprasti, nei išsiaiškinti iki galo. Negalime jos visiškai suprasti.
Jeigu labai protingas mokslininkas ar inžinierius ateitų pas Jus ir paklaustų: „Kaip Kristus gali būti gyvybės duona? Kaip Jo Kūnas, Kraujas, dievystė, ir Siela yra ostijoje?“ Jis pats pasakytų, kad tai neįmanoma. Tai nesąmonė. „Jūs valgote Kristų? Tai kanibalizmas!“ Ką Jūs atsakytumėte? Kaip išaiškintumėte? Sunku...
Brangieji, mes matome tik tą mažą apvalią baltą ostiją. Mes matome tik duonos ir vyno pavidalus, bet tenai, toje ostijoje iš tikrųjų yra Kristaus Kūnas, Kraujas, dievystė, ir siela. Toje mažoje ostijoje yra Pats Dievas. Tai yra antgamtinė paslaptis, ir dėl to turime tikėti, net nesuprasdami. Žydai norėjo suprasti, bet negalėjo suprasti. Daug eretikų norėjo suprasti, bet neįstengė. Nuodėmingas pasaulis, mokslininkai, netikintieji nori suprasti, bet negali. Todėl visi jie atmeta šį Katalikų mokymą, kad Jėzaus Kristaus brangiausias Kūnas ir Kraujas tikrai yra ostijoje.
Tačiau mūsų Viešpats mokė: „O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną –gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę...Mano kūnas tikrai yra valgis ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.“
Kaip atsakyti mokslininkams, inžineriams, eretikams, ir žydams? Kaip mes galime tikėti, kad Kristus yra ostijoje? Mes tikime dėl to, jog mūsų Viešpats Jėzus Kristus sakė, kad tai yra tiesa ir mes pasitikime Juo. Jis yra didžiausias mūsų autoritetas. Kodėl tikime? Todėl, kad Kristus yra Dievo mesijas, mūsų Dievas ir išganytojas.
Žydai netikėjo ir pasitraukė nuo Jėzaus. Jie sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!...Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo."
Po to Mūsų Viešpats paklausė savo apaštalų: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“
Bet pirmasis popiežius išlaikė tikėjimą. Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis“
Kai mes nesuprantame kažkurios situacijos savo gyvenime, kažkurios mūsų religijos tiesos, ar kai mūsų kryžius tampa per daug sunkus, tai mums reikia pakartoti Šv. Petro žodžius: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis.“ Tikime, kad Dievas yra mūsų Tėvas ir, kad Jis veda mus. Jeigu Jis sakė, kad Jis yra gyvybės duona ir kad Jo Kūnas ir Kraujas yra valgis ir gėrimas, mes Juo tikime. Viešpats nesuklaidins mūsų.
Kaip rašoma vienoje psalmėje: „VIEŠPATS yra mano Ganytojas, man nieko netrūksta. Žaliose pievose mane paguldo, prie ramių tvenkinių gano... Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi. Tavo ganytojo lazda ir vėzdas – jie mane apgins."
Nepamirškime vieno kunigo, gyvenusio tryliktame amžiuje Italijoje, kuris turėjo kai kurių abejonių dėl Švenčiausiojo Sakramento per Mišias ir vieną kartą jam ištarus Perkeitimo žodžius „Tai yra mano Kūnas“, iš konsekruotos Ostijos ėmė lašėti kraujas. Kraujas lašėjo iš Ostijos ant korporalo. Tas kunigas labai išsigando ir mėgino nuslėpti kraują, bet tikintieji jį pamatė. Jis iš karto iškeliavo norėdamas papasakoti Popiežiui, kas atsitiko. Popiežius Urbanas IV patikėjo ir įsteigė Kristaus Kūno šventę bei įsakė, kad visa Bažnyčia švęstų šią šventę ketvirtadienį po Švč. Trejybės šventės.
Tad priimkime šiandien Komuniją su dideliu tikėjimu. Amen.
Kun. Shane Pezzutti yra šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras Kaune. Jis yra kilęs iš JAV, ir lietuvių kalba nėra jo gimtoji. Pamokslo kalba netaisyta.