Brangūs tikintieji, šiandienos evangelijoje yra rašoma, „Tos pirmosios savaitės dienos vakare…atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.”
Tai reiškia, kad po mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo, pagaliau apaštalai patys pamatė mūsų Viešpatį Jėzų Kristų gyvą ir prisikėlusį. Aišku, kad jie girdėjo iš šventosios Marijos Magdalietės, šventųjų moterų, kitų mokinių, ir netgi Šventojo Petro, kad Jėzus prisikėlė ir buvo gyvas, bet Apaštalai patys Jo dar nebuvo matę.
„...Atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.”
Bet taip pat, kaip žinome, jog vienas apaštalas nebuvo tenai tuo laiku. Ten nebuvo apaštalo Tomo, kai mūsų Viešpats atėjo pas apaštalus. Tai reiškia, kad Tomas nematė mūsų Viešpaties. Šiandienos Evangelija sako:
„Vieno iš dvylikos – Tomo, nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.
Tokia abejonė ir toks netikėjimas! Tomas buvo Jėzaus apaštalas, bet per tą laiką jis negalėjo jokiu būdu patikėti, kad Jėzus prisikėlė. Tai buvo DIDELĖ PROBLEMA jam. Tuo laiku jis buvo krizėje. Negalėjo patikėti prisikėlimu. Šventoji Marija Magdalietė sakė, kad ji matė Jėzų. Taip pat šventosios Moterys sakė, jog jos matė Jėzų. Šventasis Petras taip pat sakė Tomui, kad matė Jį. Tikriausiai Švč. M. Marija taip pat sakė Tomui, kad ji matė Jėzų gyvą. Pagaliau, visi apaštalai sakė Tomui...bet vis dar apaštalas Tomas netikėjo jais.
„Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.
Kaip sakiau, tikrai tai buvo didelė problema Tomui, tikėti tokia tiesa. Buvo sunku jam. Įsivaizduokite: Jis tikėjo, kad Jėzus buvo mesijas ir Izraelio karalius. Viskas buvo labai gerai, kai Jėzus buvo gyvas. Apaštalas Tomas buvo pilnas entuziazmo ir t.t. Bet po to, žydai suėmė Jo mokytoją ir viešpatį bei nužudė Jį ant kryžiaus ir jis (kaip ir kiti apaštalai) bailiai paliko Jį. Buvo gėda Tomui. Tomas buvo labai liūdnas ir sugėdintas, jis buvo depresijoje.
Kodėl apaštalas Tomas netikėjo? Kur buvo jo problema? Problema buvo, kad jis nepasitikėjo Jėzumi. Taip , mūsų Viešpats buvo jo mokytojas ir Tomas turėjo didžiausią pagarbą jam, bet kažko pritrūko Tomui. Tomas nepasitikėjo Dievu. Jis netikėjo pvz., kad Jėzus GALĖTŲ prisikelti. Tai buvo jam per daug! Taip Jėzus buvo galingas, buvo mesijas, karalius...bet prisikėlimas, tai yra kažkas per daug. Vienu žodžiu, Apaštalas Tomas netikėjo Dievo galia. Jis netikėjo Jėzaus Kristaus galia. Jis netikėjo, kad mūsų Viešpats buvo pakankamai stiprus prisikelti. Apaštalo Tomo sieloje pritrūko pasitikėjimo Dievu ir Jėzumi.
Tomo abejonė, netikėjimas, ir užsispyrimas buvo jo klaida. Jis matė daug mūsų Viešpaties stebuklų! Jis matė, kad Jėzus prikėlė Lozorių iš mirties. Jis matė Jėzų vaikščiojantį ant vandens. Jis matė, kai Jėzus perkeitė vandenį į vyną. Jis matė, kaip mūsų Viešpats išgydė daug žmonių. Kaip jis galėjo abejoti dėl Jėzaus galios prisikelti iš mirties? Kur buvo Tomo tikėjimas, pasitikėjimas Dievu? Ar mūsų Viešpats, tikras žmogus ir Dievas negalėjo prisikelti? Apaštalas Tomas tuo abejojo.
Kaip ir mes, brangieji...ar mes abejojome ir galvojame, kad Dievas negali išspręsti mūsų problemų? Mes turime daug problemų savo gyvenime, kaip ir Šv. Apaštalas Tomas tuo sudėtingu laikotarpiu. Gyvenimas yra sunkus: santykiai su kitais žmonėmis yra sunkūs, sunku išlaikyti pasitikėjimą, sunku darbe, sunku šeimoje, su vaikais, mokykloje, problemos, problemos...kaip ir Apaštalas Tomas. Turbūt jis sakė: „Visi jie bepročiai. Jėzus mirė ir viskas. Kaip jis gali būti gyvas?“
Bet brangieji, kas didesnis, stipresnis: Dievas ar mūsų problemos? Ar ne Dievas sukūrė visatą? Tiek daug stebuklų Sename Testamente ir Naujame Testamente!
Aišku, kad TAIP. Dievas yra stipresnis nei mūsų problemos. Ar tikime, kad Dievas gali išspręsti mūsų problemas? Kur mūsų tikėjimas, brangieji? Kur buvo apaštalo Tomo pasitikėjimas? Kur mūsų pasitikėjimas Dievu?
Evangelija skaitome: „Po aštuonių dienų Jėzaus Apaštalai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais…Jėzus atėjo…atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“!
Apaštalo Tomo abejonė ir netikėjimas buvo neteisingi. Jis galvojo, kad Jėzus negalėjo prisikelti, kad Jėzus nebuvo pakankamai stiprus, jog galėtų nugalėti mirtį. Bet brangieji, Jėzus yra Dievas. Dievas yra visagalis. Jis gali daryti viską.
„Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“!
Brangieji, Apaštalas Tomas padarė klaidą, bet mes turime mokytis iš jo klaidos. Pagaliau, Tomas suprato, Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“!
Kai turime problemą, tai problemai išspręsti mums reikia trijų dorybių. Apaštalui Tomui trukdo šių trijų dorybių. Taip pat ir mums trūksta: Pasitikėjimo dorybės; Nuolankumo dorybės; ir paklusnumo dorybės (pasidavimo Dievo valiai dorybės). Mums reikia ugdyti šias dorybes mūsų sieloje, brangieji!
Kai turime problemą, Pirmiausiai, reikia sustoti ir pagalvoti, „Ar Dievas gali įveikti šią problemą? Ar Jis gali išspręsti ir panaikinti šią problemą?“ Turime tikėti, taip! Turime pasitikėti! Mums reikia sakyti, „Tikrai, aišku, Dievas gali išspręsti šią problemą. Dievas yra visagalis.“
Po to, antra, reikia melstis. Galima sakyti, kad malda yra nuolankumo dorybės vaisius. Mums reikia Dievo pagalbos, ir todėl reikia paprašyti Jo pagalbos. Dažniausiai mes vieni patys bandome išspręsti problemas, ir, iš tikrųjų, tai yra gerai. Turime stengtis panaikinti tą problemą savo jėgomis ir pagal mūsų galimybes. Bet jeigu negalime, aišku turime pulti ant kelių ir prašyti Dievo pagalbos.
Trečia, tai yra sunkiausia dorybė: paklusnumas Dievo valiai...pasidavimas jai. Turime priimti Dievo sprendimą ir atsakymą į mūsų maldas bei vėl pasitikėti Dievu, nes Jo sprendimas yra geriausias.
Pvz., turime daug problemų Katalikų Bažnyčioje. Ekumenizmas, religinė laisvė, naujosios mišios, modernistinis popiežius, charizmatinis judėjimas...t.t. Pirmiausiai, ar tikime, kad Dievas gali nugalėti šias problemas? Ar Jis gali visiškai atnaujinti Bažnyčią? Ar mes pasitikime Dievu ir Jėzumi Kristumi? Ar Švč. Trejybė yra stipresnė nei šios problemos? TAIP. Turime tikėti tuo. Turime pasitikėti Dievu. Tai yra pasitikėjimo dorybė.
Antra, šios Bažnyčios problemos yra stipresnės nei mes, todėl mums reikia melsti Dievo pagalbos. „Dieve, atnaujinki savo Bažnyčią! Padėk mums panaikinti šias klaidas ir erezijas bei padėk popiežiui ir Vyskupams tikėti tikru, tradiciniu tikėjimu!“
Bet trečia, turime paklusti Jo sprendimui. Paklusnumas, pasidavimas. Aišku, jog atrodo, kad Dievas nori leisti šiai Bažnyčios krizei toliau tęstis. Todėl turime pakentėti, išgyventi, išlaikyti tikėjimą. Dievas žino geriau. Mes nesuprantame, bet pasitikime Dievu.
Brangūs tikintieji, šventasis Paulius rašo: „Mylimieji: Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas!“ Taip pat galime sakyti, kad mūsų tikėjimas gali nugalėti visas mūsų problemas! - mes tikime į Dievą ir Jėzų Kristų bei tikime, kad Dievas yra VISAGALIS. Jis yra stipresnis už mūsų problemas.
Taigi, aukokime šią šventą auką šiandien, tai yra Kristaus Kūną ir Kraują, ir paprašykime Dievą padėti mums ugdyti tas tris dorybes - pasitikėjimą, nuolankumą, paklusnumą Dievo valiai. Priimkime šventąją Komuniją šiomis intencijomis. Amen.
Kun. Shane Pezzutti yra šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras Kaune. Jis yra kilęs iš JAV, ir lietuvių kalba nėra jo gimtoji. Pamokslo kalba netaisyta.