Švč. Trejybės iškilmė 2018
Pamokslas, pasakytas 2018 m. gegužės 27 d. Kaune. Teksto kalba netaisyta
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Brangūs tikintieji, šiandienos Evangelijoje mūsų Viešpats Jėzus Kristus sako savo apaštalams: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje." Turime suprasti, kad tai yra labai rimtas teiginys. Visa valdžia yra Jėzaus Kristaus. Ne tik danguje, bet ir žemėje visa valdžia yra duota mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui.
Jis taip sakė prieš savo įžengimą į dangų tam, kad dar kartą sutvirtintų savo apaštalų tikėjimą Juo. Jis norėjo, kad jie tikėtų ir viešai skelbtų šią tiesą visur, kad Jis yra Dievo Mesijas, tikras Dievas ir visų žmonių bei šalių karalius.
Galima sakyti, kad šiais žodžiais Jis norėjo taip pat sustiprinti mūsų tikėjimą Juo, brangieji. „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.“ Jis yra Visagalis. Kaip sako psalmė: „Šaukis manęs nelaimės dieną tai išgelbėsiu tave.“ Tai reiškia, jog ir mes turime tikėti, kad visa valdžia tikrai yra Jėzaus ir kad mūsų Viešpats tikrai yra karalių Karalius.
Jeigu Jis turi visą valdžią, tai reiškia, kad Jis turi teisę naudoti tą valdžią. Todėl Jam reikia karaliauti. „Teviešpatauja Jis nuo jūros lig jūros, ir nuo upės lig žemės pakraščių“ rašoma kitoje psalmėje.
Brangieji, ar Jis karaliauja mūsų širdyje? Ar Jis karaliauja mūsų namuose, mūsų šeimoje, mūsų darbe ir kasdieniame gyvenime? Ar Jis yra Jūsų karalius? Jis turi karaliauti!
Šiandienos Evangelijoje Jis taip pat sakė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ Mūsų Viešpats norėjo, kad apaštalai keliautų visur ir įsteigtų Kristaus karalystę šiame pasaulyje tam, kad išgelbėtų daug sielų, „...padarykite mano mokiniais visų tautų žmones...“ Tai yra Kristaus Karalystė.
Jis sakė:„...krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. Tai yra Kristaus įsakymas krikštyti. Krikštas, brangieji, tai yra įėjimas į Kristaus karalystę, į Kristaus Bažnyčią ir į Kristaus dvasinę šeimą (buvimą drauge prie Jo stalo). Mes buvome pakrikštyti ir todėl esame Kristaus karalystės ir Kristaus šeimos nariai. Todėl Jam reikia karaliauti mūsų gyvenime.
Prisiminkime, kad mūsų krikšto metu kunigas mūsų paklausė: „Ar atsižadi šėtono?“ Mes atsakėme: „Atsižadu!“ Kunigas tada paklausė: „ir visų jo darbų?“ „Atsižadu!“ Šiais žodžiais mes valingai ir viešai atsižadėjome šėtono valdžios mūsų sieloje.
Ar mes gyvename pagal mūsų krikštą? Turime paklausti savęs to paties klausimo kiekvieną dieną!
Po to kunigas pasakė mums: „Tad priimk išganymo aliejaus ženklą.“ Kunigas suvilgė nykštį krikšto aliejumi ir patepė mūsų krūtinę bei tarp pečių kryžiaus ženklu, ir sakė: „Aš tave patepu išganymo aliejumi mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje, kad turėtum amžinąjį gyvenimą.“ Brangieji, mes esame patepti Kristaus tikintieji. Nepamirškite to!
Toliau kunigas mūsų paklausė: „Ar tiki visagalį Dievą Tėvą, dangaus ir žemės Sutvėrėją?“ Atsakėme, „Tikiu“. „Ar tiki Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, gimusį ir kentėjusį?“ „Tikiu.“ „Ar tiki Šventąją Dvasią, šventąją...“ „Tikiu.“ „Ar nori būti pakrikštytas.“ „Noriu.“ Po to kunigas pylė vandenį ir sakė: „Aš tave krikštiju vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.“
Kunigas krikštijo mus vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Tai reiškia, kad mes buvome pakrikštyti Švenčiausios Trejybės vardu, Dievo vardu. Mes priklausome Dievui dabar. Mes esame Šventosios Trejybės vaikai. Mes gyvename dabar Jo vardu. Kiekvienas, kas šaukiasi Dievo vardo, turi suprasti, kad sulauks Jo pagalbos, nes Dievas yra geras ir šventas.
Taip pat ir mes kiekvieną dieną daug kartų meldžiamės šią maldą, „Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.“ Tai yra persižegnojimas, arba kryžiaus ženklas. Tai yra labai svarbi malda. Tai yra iš tikrųjų paprasčiausia katalikų malda, bet, brangieji, mums reikia suprasti, kad ši malda yra labai galinga sakramentalija. Kaip ir švęstas vanduo ir šventi medalikėliai, taip pat ir pats persižegnojimas! Turime dažnai persižegnoti.
Ši trumpa malda ir veiksmas (gestas) yra mūsų kasdienis krikšto atnaujinamas, o ypač persižegnojimas švęstu vandeniu. Turime prisiminti savo krikšto dovaną, kai persižegnojame.
Ar mes meldžiamės ta malda pagarbiai ir rimtai? Reikia persižegnoti gražiai ir švelniai. Neskubėkite! Reikia suprasti, ką darote.
Netgi pats popiežius Pranciškus neseniai pasakė: „Ar jūs matote, kaip vaikai žegnojasi? Jie nežino ką daro: nubrėžia kažkokią figūrą, kuri nėra kryžiaus ženklas. Prašau: mamos, tėčiai ir seneliai, išmokykite vaikus nuo pradžių, nuo mažens, gerai persižegnoti.“
Mano seminarijos rektorius visada turėjo pataisyti mūsų persižegnojimus. Jis sakė mums: Atrodo, kad Jūs norite atsikratyti uodų! Kryžiaus ženklas negali būti uodų atsikratymas!
Ši persižegnojimo malda buvo, galima sakyti, pirmasis tikėjimo išpažinimas. Mūsų Viešpats įsakė savo apaštalams: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ Žmogus galėjo būti pakrikštytas tik tada, kai jis įtikėjo į ŠvenčiausiąjąTrejybę, tai yra vieną Dievą Trijuose Asmenyse, taip pat į Jėzaus įsikūnijimą bei auką ant kryžiaus. Kiekvieną kartą, kai persižegnojime, mes išpažįstame pagrindines katalikų tiesas. Nebijokite, kai būnate su žmonėmis arba kažkur viešumoje, persižegnoti. Išpažinkite savo tikėjimą!
Kryžiaus ženklas nėra tik tuščia formulė, kuria pradedame ir užbaigiame mūsų kitas maldas. Tai nėra tik pradžia ir pabaiga. Ne! Tai yra šventas maldavimas ir veiksmas, kuris priartina mus prie gyvo ir tikro Dievo.
Mes sakome: „VARDAN Dievo Tėvo...“ Kodėl vardan? Brangieji, žodis „vardas“ šiais laikais nereiškia labai daug. Tačiau Sename Testamente žodis „vardas“ buvo neapsakomai svarbus. Žydams
Senajame Testamente vardas reikšdavo žmogaus esmę ir suteikdavo jam ypatingą misiją. Pavyzdžiui, vardas Mozė reiškia „tas, kuris iš vandens buvo ištrauktas“. Tai buvo faktas apie Mozę. Arba „Izraelis“ reiškia „tas, kuris kovoja su Dievu“. Ką reiškia Dievo vardas?
Dievas žydams prisistatė Jahvės vardu. Jahvė reiškia „Aš esu.“ Jis yra pati būtis...būties pilnatvė. Kai tikras Dievas pristatė jiems Jo asmeninį vardą, tai reiškė, kad Jis atskleidė jiems Savo vidinę ir asmeninę esmę. Kai Jis pasakė jiems savo vardą, Jis norėjo asmeniškai apsigyventi tarp jų. Žydai turėjo Jo vardą ir todėl turėjo pas save Dievą. Dievas buvo su jais. Žydų kultūroje tais laikais pasakyti savo vardą kitam reiškė pasitikėti kitu. Todėl tais laikais Dievo vardas buvo labai svarbus.
Šventasis Raštas sako: „Jie šauksis mano vardo, ir Aš juos išklausysiu.“ Taip pat: „Kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas". Kai mes sakome „Vardan Dievo...“, mes šaukiamės Dievo vardo. Mes prašome, kad tikrasis Dievas prisiartintų prie mūsų. Tai reiškia, mes tvirtiname ir deklaruojame, kad mes meldžiamės į tikrą ir vienintelį Dievą, tai yra Šventąją Trejybę. Kai sakome „Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios", mes sakome: „Aš meldžiuosi į tikrą Dievą, kuris yra Vienas Trijuose Asmenyse, ir šaukiuosi Jo buvimo ir pagalbos.“
Kiekvienas žmogus gali melstis į Dievą. Bet į kokį Dievą jie meldžiasi? Musulmonai, pagonys, mormonai? Jie meldžiasi į klaidingą, netikrą Dievą. Mes turime tikro Dievo vardą! Mes šaukiamės tikrojo Dievo vardo. „Adiutorium nostrum in nomine Domini...“ - sakome lotyniškai. Kiekvienas, kas šaukiasi Dievo vardo, žino, kad sulauks Jo pagalbos, nes tikras Dievas yra geras ir šventas.
Dėl to, brangieji, antrasis Dievo įsakymas yra toks svarbus: Netark Dievo vardo be reikalo. Dievo vardas yra labai šventas, ir Jis nori, kad mes visada jį gerbtume.
Taip pat „Tėve mūsų“ maldoje mes sakome „Teesie šventas Tavo vardas.“
Brangūs tikintieji, prisiminkime, XIX a. buvo patvirtintas Švč. M. Marijos apsireiškimas Lurde, Prancūzijoje. Regėtoja buvo jauna mergina šventoji Bernadeta. Apie pirmajį apsireiškimą šv. Bernadeta sakė, kad vieną dieną, kai ji buvo miške prie upelio, išgirdo triukšmą, tarsi būtų praūžęs stiprus vėjo gūsis (kaip ir per Sekmines!) ir po to pasirodė nuostabiai graži moteris, labai baltais rūbais su mėlyna juosta. Buvo aišku, kad ta moteris buvo nepaprasta.
Todėl, šv. Bernadeta pagalvojo, kad galbūt tai yra piktoji dvasia, ir todėl gretai paėmė savo rožančių iš kišenės ir bandė persižegnoti, bet... negalėjo pakelti prie kaktos savo rankos. Ji pasakojo, kad ją apėmė vis didėjanti nuostaba, ir būtent dėl to jos ranka pradėjo virpėti. Tuomet pati Švč. M. Marija padarė kryžiaus ženklą. Tai buvo toks persižegnojimas! Šv. Bernadeta įdėmiai stebėjo šią nuostabią moterį, darančią gražiausią Kryžiaus ženklą, kokį ji kada nors regėjo! Tai buvo kvapą gniaužianti akimirka. Tai buvo lėtas, iškilmingas, pagarbus ir šventas persižegnojimas! Švč. M. Marijos persižegnojimo įvykis visada išliko šventosios Bernadetos sieloje. Ji labai dažnai kalbėjo apie jį. Ji negalėjo pamiršti tokio kryžiaus ženklo.
Per kitus apsireiškimus Šv. Bernadeta galėjo persižegnoti tik tada, kai darė tai taip pat lėtai ir pagarbiai, kaip Dievo Motina. Dievo motina išmokė ją ir mus, kaip teisingai persižegnoti. Daug žmonių aplankė Lurdą tuo laiku, netgi netikintys žmonės. Šventosios Bernadetos kryžiaus ženklas darė tokį įspūdį netikintiems, kad dauguma atsivertė!
Vienas šventasis pasakė, kad kas daro kryžiaus ženklą negražiai, daro ne Kristaus, o Šėtono arba Antikristo ženklą, nes jų kryžius yra apverstas kryžius.
Todėl pasistenkite gražiai persižegnoti. Neskubėkite. Tai yra sakramentalija. Paprašykime Nekaltosios Marijos širdies padėti mums prisiminti mūsų krikšto ir savo Katalikų tikėjimo išpažinimą, kai persižegnojame. Brangieji, šaukitės tikro Dievo vardo, kai sakote: „Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.“ Prisiminkite, kad Dievas tuo metu prisiartina prie Jūsų. Pagaliau atsiminkime Jėzaus auką ant kryžiaus ir kad persižegnojimas saugo mus nuo piktųjų dvasių ir kitų blogų įtakų. Amen.
Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Kun. Shane Pezzutti yra šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras Kaune. Jis yra kilęs iš JAV, ir lietuvių kalba nėra jo gimtoji. Pamokslo kalba netaisyta.