Dievo pranašai prieš puikybę (pamokslas)

Šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė

Pamokslas, pasakytas 2018 m. birželės 24 d. Kaune. Teksto kalba netaisyta

Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šv. Dvasios. Amen.

„Grįžk, Izraeli, pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, nes tu sukniubai per savo kaltę.“„Sugrįžkite pas jį, Izraelio vaikai, pas tąjį, kurį taip baisiai įžeidėte. Tą dieną kiekvienas iš jūsų atmes su panieka savo sidabrinius ir auksinius stabus, kurių savo nuodėmingomis rankomis prisidarėte.”

Tokie baisūs žodžiai yra pasakyti Senojo Testamento pranašų; pranašo Ozėjo ir pranašo Izaijo. Prisiminkite, kad labai dažnai Sename Testamente Dievo išrinktoji tauta nusigręždavo labai toli nuo tikrojo Dievo. Visada buvo toks panašus ciklas: žydai pradeda skųstis, kalbėti prieš Dievą, tada nusideda, ir galų gale tarnauja klaidingiems dievams ir stabams. Bet Dievas nuostabiai ir karštai mylėjo savo išrinktąją tautą. Stabmeldystė ir klaidingos religijos buvo dažnos problemos tais laikais, kaip ir mūsų laikais. Tačiau Dievas nepaliko savo tautos ir visada bandė jai padėti grįžti atgal į tiesą, į tikrąjį kelią, ir pas tikrą Dievą ir į teisingą Dievo garbinimą.

Kai žmogus gyvena nuodėmingą ir bedievišką gyvenimą, jis pamažu tampa dvasiškai aklu, užsispyrusiu ir kietu. Nuodėmės, ydos, ir nedoras gyvenimas yra kaip mirtini raupsai, kurie palengva sugadina mūsų sielą ir sąžinę. Aišku, kad tikrai turime sąžinę. Sąžinė prieštarauja mums, kai ketiname nusidėti ir kai nusidedame. Bet po daug atliktų nuodėmių ir ilgo nuodėmingo gyvenimo mes galime visiškai nužudyti ir nutildyti savo sąžinę. Taip ir būdavo dažnai su Dievo tauta Senajame Testamente.

Todėl Dievas turėjo pažadinti savo tautą iš jos kvailystės ir nuodėmių. Jam reikėjo naudoti, galima sakyti, šoko terapiją tam, kad Jo tauta pabustų. Dėl to Dievas siuntė jiems pranašus.

Dievas pašaukė pranašą, informavo jį apie jo misiją, ir pasiuntė jį į Izraelį. Šis pranašas turėtų sukrėsti Izraelį. „Taip kalbėjo Viespats..." pranašai visada sakydavo. Jie buvo Dievo pasiuntiniai ir Dievo įrankiai, ir turėjo įspėti žmones grįžti pas Dievą ir prie Dievo įsakymų. Žydai, kartais (kaip ir mes) buvo labai kietaširdžiai bei užsispyrę ir dėl to Dievui reikėjo siųsti jiems stiprius, griežtus, ir šventus pranašus.

Pvz., pranašas Samuelis buvo labai griežtas prieš kunigui Eliui ir jo sūnams. Samuelis buvo tik jaunuolis, bet Dievas pašaukė jį ir po to jis turėjo pranašauti savo kunigui: „Taip kalbėjo Viešpats...kad kunigo Elio namus pasmerksiu visam laikui už šią kaltę: nors jis žinojo, kad jo sūnūs elgėsi šventvagiškai, bet jų nesudraudė. Todėl prisiekiu Elio namams, kad Elio namų kaltė niekad nebus išpirkta auka ar atnaša“.

Taip pat pranašaš Natanas turėjo pranašauti karaliui Dovydui dėl jo nuodėmės prieš skaistybę: „Taip kalbėjo Viespats...'Tikėk manimi, aš sukelsiu prieš tave pikta tavo namuose…Tu nemirsi. Betgi tau gimęs kūdikis mirs, kadangi tai darydamas paniekinai VIEŠPATĮ.

Panašiai Izaijas, Jeremijas, Ezekielis, ir t.t., turėjo pranašauti apie ir Izraelio sunaikinimą ir Dievo tautos ištrėmimą į Babiloną. Jų pranašavimai buvo labai baisūs ir griežti. Bet tokiais turėjo būti.

Aišku, kad išrinktoji tauta nelabai mėgo Dievo pranašus. Todėl būti pranašais Izraelyje buvo, iš tiesų, sunku. Paprastai žydai nenorėjo klausyti pranašų, ir dėl to jie nužudė juos. Tai baisu. Kaip žydati galėjo nužudyti Dievo pranašus?

Bet ar mes geresni ir šventesni už juos? Ar mes priimtume Dievo pranašą, jeigu Dievas atsiustų jį mums? Tai aišku, kad niekas nemėgsta klausyti, kad jis yra nusidėjėlis, ir kad jis yra netobulas. Niekas nemėgsta klausyti, kad jo elgesys, veiksmai, ar žodžiai yra blogi ir nedori. Niekas nenori būti pakoreguotas, sukritikuotas. Bet kodėl? Aišku...Puikybė.

Puikybė yra pagrindinė yda mūsų sieloje. Yra blogas įprotis ir polinkis galvoti bei tikėti, kad esame geresni nei iš tiesų esame. Puikybė yra klaidingas savęs įvertinimas. Dažniausiai galvojame, galbūt netiesiogiai, kad esame jau tobuli. Todėl, kai vyresnysis turi duoti mums pastabą, priekaištą, ar pataisymą, tai yra mums labai sunku priimti. Tai yra skausminga.

Bet kodėl skausminga? Todėl, kad galvojome neteisingai, kad esame geresni nei iš tikrųjų esame. Jeigu būtume nuolankūs tada būtų menkos nuomonės apie save, ir vyresniojo koregavimus, kritiką nebūtų sunku priimti. Lygiai taip pat Dievo tauta (Izraelis) negalėjo priimti pranašo žodžių.

Metaforiškai galima sakyti, kad yra dar kiti pranašai, kuriuos Dievas naudoja koreguoti ir disciplinuoti, drausminti mus: vadovų ir vyresnųjų pastabai, nepasisekimai, ligos, sunkumai, kentėjimai...bet dažnausiai prieš puikybę Dievas naudojo pažeminimus kitų akivaizdoje. Tai Dievas naudojo tam, kad koreguoti mus ir padėti mums grįžti atgal į tiesą apie save.

Turime suprasti, kad būti pakoreguotam, pataisytam yra geras dalykas. Pranašai bandė koreguoti Izraelį. Jeigu mūsų tikslas tikrai būtų siekti šventumo, tobulumo, ir dangaus ,tada mes norėtume būti pakoreguoti, pataisyti. Aišku, kad koregavimas turi kilti iš vyresniojo.

Šiandien, brangieji, Mes švenčiame aukščiausiojo pranašo gimimo šventę, tai yra šventojo Jono Krikštytojo gimimo šventę. Šventųjų Mišių tekstas sako: „Tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti.“

Šiandien yra didelė šventė, ir tai reiškia mes džiaugiamės dėl Šv. Jono Krikštytojo gimimo. Kodėl? Aišku, todėl, kad jis yra Viešpaties Pirmtakas. Bet taip pat mes džiaugiamės dėl to, kad BUVO šitas aukščiausias pranašas. Kiekvienas Dievo pranašas yra labai brangi dovana, nes padeda mums sugrįžti pas Dievą ypač aukščiausias pranašas. Tai yra, iš tikrųjų, Dievo meilė ir gailestingumas mums, nes Dievo baisiausia bausmė yra TYLA. Jeigu Jis siuntė mums pranašus (ir metaforiškus pranašus) tada tai reiškia nori koreguoti ir padėti mums. Bet jeigu Dievas nutils...tai yra labai blogai.

Ką šv. Jonas Krikštytojas pamokslavo dykumoje? „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“. Atsivertimas buvo visada pranašų tema, nes tai yra svarbiausias dalykas, jeigu norime susitaikyti su Dievu.

Brangūs tikintieji, reikia gailėtis ir pripažinti, kad esame netobuli! Puikybės dorybė yra baisi kliūtis atgailai ir gyvenimo taisymui. Reikia ugdyti nuolankumo dorybę, kada reikia pripažinti sau ir kitiems TIESĄ apie savo pačių netobulumą ir savo gabumus. Nuolankumas yra tiesa apie save. Puikybė yra melas apie save.

Todėl šiandien aukokime šventąją auką Dievui Tėvui, tai yra Kristaus Kūno ir Kraujo auką ant kryžiaus. Mūsų Viešpats davė mums tobulą nuolankumo pavyzdį, kai Jis tyliai kentėjo Savo skausmingą ir kruviną kančią. Tyliai jis stovėjo prie žydų kunigų ir Pontijaus Piloto karanuotas erškėčiais ir visus Savo pažeminimus aukojo už mus. Priimkime šventąją Komuniją ir prašykime Jo pagalbos kovoti prieš savo puikybę. Prašykime Nekaltąją Mariją išmokyti mus, kaip būti tikrai nuolankiems. Amen.

Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šv. Dvasios. Amen.

Garso įrašas


Kun. Shane Pezzutti yra šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras Kaune.  Jis yra kilęs iš JAV, ir lietuvių kalba nėra jo gimtoji. Pamokslo kalba netaisyta.