Nei vienas sąžiningas stebėtojas, vertinantis pastarųjų dešimtmečių Bažnyčios būklę, negalėtų paneigti, jog mūsų Bažnyčia išgyvena iki šiol istorijoje neregėto masto krizę. Pašaukimų skaičiaus nuosmukis, tūkstančiai metusiųjų kunigystę ar vienuolišką gyvenimą, ištuštėjusios bažnyčios, hierarchijos moralinis pakrikimas – visa tai verčia iš naujo pervertinti II Vatikano pradėtą reformą.
Šiandieninė Bažnyčios vadovybė bando primesti „nuosaikaus atnaujinimo, grįžtant prie II Vatikano dvasios“ mentalitetą, kuris esąs sveikas vidurys tarp nekantraus „progresizmo“ ir sustabarėjusio „tradicionalizmo“. Progresistai esą didina krizę, reikalaudami visko iš karto, o tradicionalistai siūlo nerealistinį ir klaidingą krizės įveikimo kelią.
Visi sutinkame su sveiko proto principu „in medio stat virtus“ – dorybė yra viduryje tarp dviejų kraštutinumų. Nesutariame tik dėl atskaitos taško – kur yra tas vidurys? Šioji kai kurių hierarchų peršama schema remiasi II Vatikanu kaip „naujomis Sekminėmis“, nauja Bažnyčios pradžia, įkvėpta tiesiogiai Šventosios Dvasios ir todėl iškylančia virš visos ankstesnės Tradicijos. Tikėjimą išsaugojusiems katalikams atskaitos taškas yra Jėzus Kristus ir Jo paskelbta nekintanti tiesa. Mes nepritariame nei atvirai liberalizmo vizijai, nei kompromisams su klaida, nei perdėtai reakcijai į blogybes, kuri veda į schizmą. Tik grįžimas prie amžinųjų Tikėjimo tiesų ir katalikiškos sąmonės ugdymas gali išgelbėti Bažnyčią. Siūlome lentelę, kurioje trumpai parodytas katalikiškas požiūris į dabarties problemas ir įvairių jam prieštaraujančių jėgų pozicija.
Požiūris į: 1. Naująsias Mišias, 2. Bažnyčios ir pasaulio santykį, 3. Naujoves, 4. Vatikano II Susirinkimą, 5. Popiežių Joną Paulių II, 6. Paklusnumą, 7. Arkivyskupą M. Lefebvre‘ą.
Klaida – LIBERALAI – „Posusirinkiminė Bažnyčia“: 1. Naujosios Mišios liaudies kalba yra didelė pažanga, palyginus su senosiomis lotyniškomis (Tridento) Mišiomis. 2. Kadangi modemus pasaulis vis labiau vystosi į priekį, tai ir Bažnyčia turi nuolat keistis ir žengti su laiku. 3. 1960-aisiais Bažnyčiai reikėjo esminio atnaujinimo. Senosios Bažnyčios vieta istorijos šiukšlių dėžėje. 4. II Vatikanas pradėjo atnaujinimą. Tai buvo antrosios Sekminės, įkvėptos Šventosios Dvasios. 5. Popiežius Jonas Paulius II anksčiau skatino atnaujinimą, bet dabar jis yra užsispyręs konservatorius, stabdantis jį. 6. Paklusnumas Bažnyčios vadovams, kurie įveda naujoves, yra absoliučiai būtinas, norint likti kataliku. 7. Arkivyskupas Lefebvre‘as buvo gyvas praeities reliktas. Jis liko sukaustytas pasenusio mentaliteto.
Kompromisas – KONSERVATORIAI – pvz., Šv. Petro brolija, Una voce: 1. Naujosios Mišios yra ne tokios geros, kaip senosios, bet kunigai gali jas laikyti, ar bent tikintieji jose dalyvauti. 2. Modernus pasaulis ne visuomet vystosi į priekį. O, jei galėtume grįžti į 1950-ųjų Bažnyčią! 3. Nesaikingos naujovės sukėlė krizę Bažnyčioje, bet reikia laikytis jos oficialių struktūrų. 4. II Vatikano dokumentuose nėra jokių klaidų. Visos problemos kyla iš jų klaidingos interpretacijos po Susirinkimo. 5. Popiežius Jonas Paulius II yra tradicionalistas, kuris skiria konservatyvius vyskupus ir stengiasi atstatyti Bažnyčią. 6. Vadovai, įvedantys liberalias naujoves, nėra geri, bet katalikiškas paklusnumas reikalauja laikytis Romos. 7. Arkivyskupas Lefebvre‘as būtų galėjęs padaryti daug gero, jei tik būtų pasilikęs kartu su Bažnyčia ir paklusęs.
Tiesa – TRADICIONALISTAI – pvz., Šv. Pijaus X brolija: 1. Naujosios Mišios gali būti galiojančios, bet jos yra tokios kenksmingos tikėjimui, kad kunigai niekados negali jų laikyti ir tikintieji jose dalyvauti. 2. Modernus pasaulis yra paremtas antikristiniais principais, kurio jau 1950-aisiais buvo pasikasę po Bažnyčios pamatais. 3. „Atnaujinimo“ krizė Bažnyčioje yra tokia gili, kad norint išlikti kataliku, reikia būti pasiruošus net „ekskomunikavimui“. 4. II Vatikanas buvo teisėtai sušauktas susirinkimas, bet jo sąmoningai dviprasmiški dokumentai atvėrė duris klaidoms. 5. Nepaisant konservatyvios laikysenos, popiežius Jonas Paulius II savo liberalizmu realiai griauna Bažnyčią. Bet jis yra tikras popiežius. 6. Liberalius Bažnyčios vadovus reikia gerbti kaip vyresniuosius, bet neleistina paklusti jiems kaip liberalams, kai jie griauna tikėjimą. 7. Arkivyskupas Lefebvre‘as buvo didvyriškas tikėjimo gynėjas, labiausiai katalikiškas vyskupas po II Vatikano.
Perdėta reakcija į klaidą – SEDEVAKANTISTAI – pvz., Šv. Pijaus V brolija, SAKA, Kyrie eleison:
NUOSAIKŪS: 1. Naujos Mišios yra tokios blogos, kad abejotina, ar jos gali būti galiojančiai laikomos. 2. Modernus pasaulis yra beviltiškai sugedęs. O, jei galėtume grįžti į 1950-ųjų Bažnyčią! 3. Oficialiosios Bažnyčios vadovai savo klaidingu „atnaujinimu“ jau nuėjo taip toli, kad katalikai gali juos tiesiog ignoruoti. 4. II Vatikano dokumentai yra atvirai eretiški. Neverta nieko perimti iš šio Susirinkimo. 5. Popiežius Jonas Paulius II yra taip toli nuo katalikybės, kad galima rimtai abejoti, ar jis iš viso yra popiežius. 6. Dabartiniai Bažnyčios vadovai praktiškai prarado teisę būti katalikų gerbiami kaip vyresnieji. 7. Arkivyskupas Lefebvre‘as buvo per daug nuolaidus modernizmui, pvz., pasirašydamas daugumą II Vatikano dokumentų.
KRAŠTUTINIAI: 1. Naujosios Mišios yra tokios blogos, kad jos be abejo niekada negali būti galiojančios. 2 Modemus pasaulis yra beviltiškai sugedęs. O, jei galėtume grįžti į 1900-ųjų ar 1850-ųjų Bažnyčią! 3. Šiandieninė tariamai Katalikų Bažnyčia jau nebėra katalikiška. Tikrieji katalikai turėtų kaip nors išsirinkti savo popiežių. 4. II Vatikanas buvo nuo pat pradžių neteisėtas. Tai jokiu būdu nebuvo katalikiškas Susirinkimas. 5. Popiežius Jonas Paulius II yra toks eretikas, kad jokiu būdu negali būti popiežiumi. Šv. Petro sostas yra vakantinis (tuščias). 6. Dabartiniai Bažnyčios vadovai taip išdavė tikėjimą, kad jie nebegali būti laikomi vyresniaisiais. 7. Arkivyskupas Lefebvre‘as buvo pikčiausias katalikų tradicijos priešas, nes jo klaidingas priešinimasis trukdė tikram pasipriešinimui II Vatikanui.