Kunigas Jamesas Martinas, neseniai pavadinęs Dievą „Ja“ [angl. "her“], gynė tokį savo požiūrį žurnale „America“. Straipsnyje jis teigė, kad moteriški Dievo įvaizdžiai „neprieštarauja mūsų tikėjimui“. J. Martinas taip pat kritikavo vyrišką Dievo vaizdinį kaip skatinantį žalingą patriarchalizmą. Gal šis faktas ir nebūtų vertas dėmesio, jei kun. Martinas būtų eilinis dvasininkas. Tačiau jis yra įtakingo JAV jėzuitų žurnalo redaktorius ir pop. Pranciškaus paskirtas Vatikano komunikacijos sekretoriato pagrindiniu konsultantu. Amerikoje jis garsus dėl savo pritarimo homoseksualiems santykiams.
Antrąjį gavėnios sekmadienį garsusis jėzuitas pasidalijo „Katalikių moterų pamokslininkių“ organizacijos apmąstymu, kuriame buvo kalbama apie Dievą kaip moterį, pridurdamas, kad „Dievas jums leis žvilgtelėti į Jos galią [Her power]“.
Sulaukęs didelio katalikų pasipiktinimo, J. Martinas pasinaudojo savo, „America“ žurnalo redaktoriaus, padėtimi, ir pakartojo savo požiūrį į moterišką Dievo vaizdinį.
Straipsnyje pavadinimu „Dievas nėra vyras (ar moteris)“ J. Martinas prisipažino, kad jam nekilo problemų vadinti Dievą „ja“.
„Dievas nėra vyras. Nors Jėzus Kristus buvo (ir yra) vyras ir ragina mus vadinti Dievą Tėvu, tai nereiškia, kad Dievas yra vyras arba kad Dievas yra tik vyriškas. <...> Dievas yra taip pat mūsų Motina-Kūrėja, kaip ir Tėvas“, – rašė jis.
J. Martinas teigė, kad „teologiškai yra teisinga naudoti tiek vyriškus, tiek moteriškus Dievo įvaizdžius“ ir kad tai „neprieštarauja mūsų tikėjimui, nes tai yra Šventojo Rašto dalis; nors ir nepastebėta ar net ignoruojama dalis“.
Toliau J. Martinas pažymėjo, kad jis nelaiko Dievo nei moterimi, pridurdamas, kad „Triasmenio Dievo paslaptis peržengia lyties ribas“.
Garsusis LGBT gynėjas pareiškė manantis, kad „vienalyčio Dievo įvaizdis yra kenksmingas“. Jis dėl to apkaltino „patriarchalines kultūras“ ir paaiškino, kaip Dievo, kaip vyro, įsivaizdavimas neigiamai paveikė teologiją, viešą ir privatų kultą, krikščionišką gyvenimą bei požiūrį į moteris.
Jis pateikė feministės teologės vienuolės Elizabeth Johnson, įdėjusios daug pastangų pristatant Dievą kaip moterį, tekstų ištraukas. Naudodama moteriškus įvaizdžius ar analogijas iš Biblijos, E. Johnson taip aiškina jų vartojimą, lyg Dievas turėtų būti suprantamas kaip moteris.
Užsimindamas apie šokiruotų katalikų reakciją, J. Martinas teigė, kad ji „panaši į kai kurių žmonių reakciją Evangelijose, kai Jėzus kvietė galvoti apie didingesnį Dievą, nei jie iš pradžių įsivaizdavo“.
J. Martinas, norėdamas apginti savo poziciją, taip pat bandė piktnaudžiauti šv. Tomu Akviniečiu. Pasak jo, Akvinietis rašęs, kad „būtina rasti naujų žodžių senoviniam tikėjimui apie Dievą išreikšti“. Tačiau šv. Tomas šią eilutę parašė norėdamas apginti termino „asmuo“, apibūdinančio Trejybę, vartojimą, o ne skatinti naują Dievo prigimties sampratą.
Tiesą sakant, Akvinietis jau yra atsakęs į J. Martino teorijas. Savo magnus opus „Summa Theologiae“ pradžioje šv. Tomas mokė, kad „vardas „TAS, KURIS YRA“ labiausiai tinka Dievui“. Tomas Akvinietis rašė, kad ta formulė, kurią Dievas perdavė Mozei (Iš 3, 13-14), dėl savo reikšmės ir universalumo yra pats tinkamiausias Dievo vardas.
J. Martinas ypač vengia minėti šią Šventojo Rašto ištrauką, net jei Dievas pateikia tiesioginį atsakymą į tai, kaip Jį turi suprasti žmonės: „Aš esu, KURIS esu“.
Šv. Tomas, aiškindamas tris asmenis Trejybėje, taip pat pažymi teologiškai pagrįstą Dievo, kaip Tėvo, sampratą. „Tėvystė skiria Tėvo asmenį nuo visų kitų asmenų. Taigi šis vardas „Tėvas“, reiškiantis tėvystę, yra tikrasis Tėvo asmens vardas“. (Summa Theologiae, P. I, q. 33, a. 2)
Vyriško Dievo, kaip Tėvo, įvaizdžio, kurį kun. J. Martinas apibūdino kaip „žalingų... patriarchalinių kultūrų“ įrodymą, Šventajame Rašte moko pats Kristus – tai dar vienas Šv. Rašto pavyzdys, kurį J. Martinas vengia minėti. Štai kaip Jėzus mokė apaštalus melstis ir kreiptis į Dievą: „Todėl melskitės taip: 'Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas“. (Mt 6, 9)
Kristus visoje Evangelijoje daug kartų mini Dievą Tėvą, taip pat tai, kad Jis pats yra tas, kuris apreiškia Dievą žmogui. Ir Kristus tai daro apreikšdamas Dievą kaip Tėvą – „Ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti“. (Mt 11, 27)
Taip pat fraze, žyminčia Dievą kaip Tėvą, šv. Paulius pradeda visus savo laiškus. Siųsdamas sveikinimus įvairiems savo laiškų gavėjams, Paulius pirmose eilutėse nuolatos mini: „Dievą, mūsų Tėvą“.
ŠALTINIS: LifeSiteNews