Arkivysk. Carlo M. Vigano: „Dabartinė krizė yra susirinkiminio vėžio metastazė.“

 

Iš arkiv. Carlo Maria Vigano laiško neįvardytai Italijos vienuolei. Šaltinis: Stilum curiae

„Žvelgdami antgamtiniu žvilgsniu, kurį patvirtina Šventasis Raštas ir įvairūs Mergelės Marijos apreiškimai, galime suprasti, kad šiuo metu vis labiau aiškėja tikras epochinio susidūrimo tarp Gėrio ir Blogio, tarp Šviesos ir tamsos sūnų, mastas. Tikras papiktinimas yra matyti, kaip aukščiausi hierarchijos sluoksniai atvirai tarnauja šio pasaulio kunigaikščiui, priimdami Jungtinių Tautų keliamus globalistinės programos reikalavimus, masonišką brolybę, maltuzianistinį ekologizmą, imigracionizmą... Kuriama vieninga pasaulio religija be dogmos ar moralės, atitinkanti masonerijos pageidavimus. Akivaizdu, kad Bergoglio*, kartu su visais, stovinčiais už jo ir jo rėmėjais, siekia vadovauti šiai pragariškai Kristaus Bažnyčios parodijai.

Esu tikras, brangioji Sese, kad Jūs taip pat pastebėjote, kaip primygtinai tokia daugybė prelatų ir katalikiškos žiniasklaidos priemonių teigia Naujos pasaulio tvarkos būtinybę: apie tai kalba kardinolai ir vyskupai, „La Civiltà Cattolica“ ir „Vatican News“, „Avvenire“ ir „L’Osservatore Romano“, demonstruodami aroganciją, rodančią, jog jie žino, kad dėl [aukščiausių hierarchų] jiems teikiamos apsaugos jie gali kalbėti iki šiol [katalikiškuose sluoksniuose] negirdėtus dalykus. Pažvelgus įdėmiau galima matyti, kaip nedorieji yra susiorganizavę, kaip jie sugeba judėti ir veikti, nuslėpti savo intencijas. O štai dabar jie yra tokie tikri, jog jau pasiekė savo tikslus, kad atvirai ir arogantiškai atskleidžia savo ketinimus, nuošaly palikdami apdairumą ir gudrumą, anksčiau leidusį jiems likti pasislėpusiems. Štai kaip atvirai atsiskleidė pasaulinės vyriausybės šalininkai ir elitas, norintis primesti tautoms savo tironiją; štai kaip kartu su jais neopagonybė atvirai atsiskleidžia kaip religinis šios tironijos sparnas, kai kurių vadinamas žaliąja apostaze.

Mes žinome, kas jie tokie, kokie yra jų motyvai ir jų tikslai: už jų visada stovi šio pasaulio kunigaikštis, prieš kurį Pergalių Karalienė veda mūsų nusilpusias pajėgas, kartu su kur kas galingesnėmis dangaus kareivijomis. Bet kadangi mes jau pasirinkome savo pusę šiame mūšio lauke, neturime bijoti, nes mūsų Viešpats jau nugalėjo, dabar duodamas mums brangią galimybę šiomis apokaliptinėmis dienomis nusipinti ypatingą vainiką.

Tikiu, kad esminė sąlyga norint veiksmingai kovoti dvasinę, doktrininę ir moralinę kovą prieš Bažnyčios priešus yra suvokimas, kad dabartinė krizė yra susirinkiminio vėžio metastazė: jei nesuprasime priežastinio ryšio tarp Vatikano II Susirinkimo ir jo logiškų, būtinų pasekmių, kurias matome pastaruosius 60 metų, nebus įmanoma vėl nukreipti Bažnyčios laivo ta kryptimi, kurią jai suteikė jos dieviškasis Vairininkas, kryptimi, kurios ji laikėsi du tūkstančius metų. Ištisus dešimtmečius jie mums kalė odiozinę frazę, kad „neįmanoma grįžti atgal“, tiek kalbant apie liturgiją, tiek apie tikėjimą, moralinį mokymą, atgailą ar asketizmą. Šiandien mes girdime tas pačias frazes vergiškai kartojamas pilietinėje sferoje, bandant indoktrinuoti mases, kad „niekas nebebus kaip buvę.“ […] Tačiau, brangioji Sese, apsisukti atgal yra galima.“

* Italijoje įprasta popiežius vadinti pavarde – Red. past.