Leonas XIV / @Vatican Media nuotr.
2025 m. gegužės 8 d. vos po keturių balsavimų 267-uoju Katalikų Bažnyčios popiežiumi buvo išrinktas 69-erių metų kard. Robertas Frensis Prevostas (Robert Francis Prevost). Naujasis pontifikas, pasivadinęs Leonu XIV, yra pirmasis popiežius iš Augustinų ordino, antrasis popiežius iš Amerikos žemyno (pirmasis buvo Pranciškus) ir pirmasis popiežius, turintis dvi pilietybes: gimtųjų JAV ir Peru.
Robertas Prevostas gimė 1955 m. rugsėjo 14 d. Čikagoje ir užaugo Doltone, pietiniame Čikagos priemiestyje. Jo seneliai buvo katalikai imigrantai iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Karibų salų. Tėvai – tikintys katalikai. Robertas augo šeimoje su dviem vyresniais broliais, giedojo bažnyčios chore, patarnaudavo Mišiose (labai tikėtina, kad tradicinėse Mišiose, nes Naujosios Mišios buvo įvestos tik 1969 ar 1970 m.) ir labai anksti pradėjo svarstyti apie kunigystę. Pasak brolio, būsimasis popiežius vaikystėje mėgo ant lyginimo lentos „žaisti“ Mišias. „Manau, Robas jau pirmoje klasėje žinojo, kad taps kunigu.“ Šį jo norą, matyt, lėmė ne tik dalyvavimas parapijos gyvenime ir liturgijoje, bet ir dvasininkų artumas (jų namuose nuolat svečiuodavosi kunigai) bei tėvo, Lui Mariuso Prevosto (Louis Marius Prevost), Antrojo pasaulinio karo veterano, mokyklų inspektoriaus ir katecheto, įtaka.
Įsitikinęs savo pašaukimu, Prevostas susidūrė su nauja dilema – ar tapti dieceziniu kunigu, ar prisijungti prie vienuolijos. Po ilgo svarstymo jis pasirinko šv. Augustino ordiną ir nuo 14 iki 18 metų mokėsi Sogatako (Mičigano valstija) augustinų gimnazijoje, vadinamoje mažąja seminarija, nes joje moksleiviai, be bendrojo mokyklinio ugdymo, pradedami rengti ir dvasininko gyvenimui. Tuo laikotarpiu jis retai grįždavo namo – anot brolio, „tik vasaromis“.
Baigęs gimnaziją su pagyrimu, Prevostas ne iš karto rinkosi vienuolinį gyvenimą. Nuo 1973 iki 1977 m. jis studijavo matematiką ir filosofiją Vilanovos universitete (augustinų aukštojoje mokykloje Pensilvanijos valstijoje). Gavęs bakalauro laipsnį, jis pagaliau įstojo į Šv. Augustino ordiną, vieną seniausių Bažnyčioje, ir prieš pat savo 23-iąjį gimtadienį davė pirmuosius įžadus, o po trejų metų – amžinuosius vienuolinius įžadus Čikagos augustinų Švč. M. Marijos, Gerosios Patarėjos, provincijoje. 1982 m. jis gavo teologijos magistro laipsnį Čikagos Katalikų teologinėje sąjungoje ir tais pačiais metais buvo išsiųstas studijuoti kanonų teisės į Popiežiškąjį šv. Tomo Akviniečio universitetą Romoje (Angelicum). Ten 1982 m. birželio 19 d. buvo įšventintas kunigu arkivyskupo Žano Žado (Jean Jadot), tuo metu vadovavusio Vatikano sekretoriatui santykiams su nekatalikais (dabar – Tarpreliginio dialogo dikasterija). 1987 m. gavo kanonų teisės daktaro laipsnį. Dar studijuodamas universitete, Prevostas 1985 m. išvyko į misijas Peru, ten tarnavo kelioms katalikų bendruomenėms ir talkino vietos bažnyčioms, eidamas įvairias pareigas – klebono, seminarijos dėstytojo, bažnytinio teisėjo ir vyskupijos kanclerio Peru šiaurės vakarų Čulukanaso bei Truchiljo vyskupijose, turinčiose tvirtus ryšius su JAV augustinais.
Daugiau nei dešimtmetį praleidęs Peru, kun. Prevostas 1998 m. grįžo į JAV ir tarnavo augustinų Čikagos provincijoje. 1999 m. buvo išrinktas JAV Vidurio Vakarų augustinų provincijos vyresniuoju, o dar po dvejų metų – viso Augustinų ordino generaliniu prioru. Šias pareigas jis ėjo dvi šešerių metų kadencijas, nuo 2001 iki 2013 metų. Per tą laiką aplankė augustinų provincijas ir misijas visuose žemynuose. 2013 m. vasarą t. Robertas Prevostas priėmė Šv. Augustino bažnyčioje Romoje apsilankiusį popiežių Pranciškų, netrukus Šventasis Tėvas jį paskyrė Čiklajaus vyskupijos Peru apaštališkuoju administratoriumi, o vėliau ir vyskupu ordinaru (šias pareigas jis eis iki 2023 m.). Remiantis konkordatu su Vatikanu, prieš priimdamas vyskupo šventimus Prevostas gavo Peru pilietybę.
Tapęs vyskupu, Robertas Prevostas savo šūkiu pasirinko Šv. Augustino žodžius iš vienos jo homilijos apie 127 psalmę: „In Illo uno unum“ – nors mūsų, krikščionių, daug, esame viena viename Kristuje. Jo vyskupija apėmė vieną didžiausių šalies miestų, lūšnynus ir kaimiškas vietoves. 2019 m. vyskupas Prevostas buvo išrinktas Peru vyskupų konferencijos vicepirmininku ir nuolatinės tarybos nariu. Dar po kelerių metų popiežius jam pavedė nario pareigas Romos kurijos kongregacijose, kurios dabar vadinamos dikasterijomis, o 2023 m. paskyrė Vyskupų dikasterijos prefektu – asmeniu, atsakingu už viso pasaulio lotynų apeigų vyskupų paskyrimus (išskyrus misijų teritorijas, kurios priklauso Evangelizacijos dikasterijai). Kartu jam buvo patikėtas ir Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos pirmininko postas. 2023 m. Robertas Prevostas paskirtas kardinolu. Kaip pirmasis iš paskirtųjų, būtent jis kitų naujų kardinolų vardu pasakė popiežiui Pranciškui padėkos ir sveikinimo kalbą. Kardinolas Prevostas su popiežiumi dalyvavo jo paskutinėse kelionėse ir dviejose Vyskupų sinodo apie sinodiškumą asamblėjose.
Praėjus porai dienų po išrinkimo Katalikų Bažnyčios vadovu, naujasis popiežius kardinolų kolegijos nariams sakė, kad jis nusprendė pasirinkti Leono XIV vardą atsimindamas popiežių Leoną XIII ir jo encikliką „Rerum novarum“, kuri buvo Bažnyčios atsakas į pirmosios pramonės revoliucijos kontekste kilusius didžiuosius socialinius klausimus. „Šiandien Bažnyčia siūlo visiems savo socialinės doktrinos paveldą, siekdama atsakyti į naujos pramonės revoliucijos ir dirbtinio intelekto plėtros keliamus iššūkius ir jausdama pareigą ginti žmogaus orumą, teisingumą ir darbą“, – pridūrė pontifikas.
Popiežiaus Leono XIV herbas – tas pats, kuris buvo sukurtas, kai Robertas Prevostas buvo paskirtas vyskupu. Vienintelis skirtumas – herbo skydas uždėtas ant šv. Petro raktų, o virš jo – Romos vyskupo mitra. Herbo skydas įstrižai padalytas į dvi dalis: kairėje viršutinėje dalyje mėlyname fone pavaizduota stilizuota balta lelija – tyrumo ir nekaltumo simbolis, siejamas su Švč. Mergele Marija; dešinėje apatinėje dalyje dramblio kaulo spalvos fone vaizduojama strėle perverta širdis virš užverstos knygos. Šis simbolis būdingas Šv. Augustino ordinui, kuriam priklauso popiežius. Po skydu užrašytas Leono XIV vyskupiškasis devizas – šv. Augustino citata: „In Illo uno unum“ („Viename jame viena“).
Be gimtosios anglų, Leonas XIV kalba ispanų, italų, prancūzų, portugalų kalbomis. Šiek tiek moka vokiškai ir gali skaityti lotyniškai. Jį pažįstantys apibūdina popiežių kaip ramų, malonų, protingą žmogų, linkusį išklausyti kitų nuomonių. Laisvalaikiu Prevostas mėgdavo žaisti tenisą ir intelektualinius žaidimus.
Daugeliui Tradicijai ištikimų katalikų šiomis dienomis labiausiai rūpi klausimas: ką Bažnyčios ateičiai reikš šis naujasis pontifikatas?
Viena vertus, naujojo popiežiaus atžvilgiu netrūksta kritiškų balsų. Kalbama, kad jis tęs velionio pop. Pranciškaus bažnytinę politiką, kad jis, ilgą laiką pragyvenęs Pietų Amerikoje, patyrė išlaisvinimo teologijos įtaką, kad jis pritaria Pranciškaus požiūriui į ekologiją, migrantus, žmogaus teises bei šeimos moralę, kad jis išaugo Vatikano II Susirinkimo ir modernizmo dvasioje ir t. t.
Kita vertus, būdamas vyskupu Peru, jis gana aiškiai laikėsi Bažnyčios mokymo homoseksualių santykių, moterų kunigystės, abortų ir genderizmo ideologijos klausimais. Jo išrinkimu džiaugėsi du žymiausi konservatyvūs Bažnyčios kardinolai: Reimondas Barkas (Raymond Burke) ir Robertas Sara (Robert Sarah). Skirtingai nuo Pranciškaus, jis, išrinktas popiežiumi, prie Šv. Petro bazilikos susirinkusiai miniai pasirodė dėvėdamas tradicinę aprangą: raudoną mocetą ir raudonai auksinę stulą; pasveikino žmones Kristaus žodžiais: „Ramybė jums“ (o ne „Labas vakaras“, kaip pop. Pranciškus); kalbėjo maldą lotyniškai ir suteikė tradicinį palaiminimą su atlaidais. Be to, pirmosios popiežiaus Leono XIV Mišios buvo lotynų kalba, jose netrūko smilkalų, grigališkojo choralo, tradicinio stiliaus drabužių, jis nešė tradicinę popiežiaus ferulą (Šventojo Tėvo pastoracinę lazdą). Taip pat kalbama, kad jis turėjo vienintelį popiežiaus Pranciškaus indultą aukoti tradicines lotyniškas Mišias Romoje po „Traditionis Custodes“ įvedimo.
Kad ir kaip būtų, kol kas neįmanoma nieko tiksliai pasakyti. Gaudamas Petro raktus, naujas popiežius visada gauna ir ypatingą Dievo malonę vesti Bažnyčią, todėl jo ankstesnės pažiūros gali visiškai pasikeisti, kaip ne kartą yra atsitikę istorijoje.
Jau daugiau nei šimtmetį Dievo Motina prašo mus melstis už popiežių! Nieko gero negalime tikėtis iš ganytojo, kuris badauja apleistas savo avių. Privalome melstis už popiežių, kad jis turėtų jėgų ir tarnystės malonės valdyti Petro laivą, kurio keleiviai esame visi, per audringus šio pavojingo pasaulio vandenis. Visi įsipareigokime kasdieniame rožančiuje melstis už popiežių Leoną XIV, prašydami Dievo Motinos Nugalėtojos, visų malonių Tarpininkės, suteikti jam jėgų ir drąsos ištiesinti laivą ir vesti mus taip, kaip nori mūsų Viešpats.
Parengta pagal: vaticannews.va, laikmetis.lt, katalikutradicija.lt, wikipedia.org, fsspx.news, bernardinai.lt.