Brangūs tikintieji, kaip žinote, šiais metais bus minimas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų šimtmetis Fatimoje. Taip pat žinote, kad prieš Marijai apsireiškiant tenai įvyko Viešpaties Angelo apsireiškimai, kurie buvo kaip pasirengimas Marijos apsireiškimams. Praėjusiais sekmadieniais mes apmąstėme pirmąjį ir antrąjį Angelo apsireiškimus. Tie apsireiškimai įvyko 1916 m. Norėčiau tęsti šią temą, kad padėčiau Jums geriau pasiruošti Fatimos Jubiliejui.
Mes žinome, jog Fatimos Angelas pasirodė Liucijai, Jacintai ir Pranciškui ir paragino juos (taip pat mus, katalikus) šiais pavojingais laikais stengtis stiprinti savo vidinį ir religinį gyvenimą keturiomis pamokomis. Pirma, turime atnaujinti savo pagarbą Dievui, nes šiuolaikinis pasaulis nori Jį visiškai užmiršti ir apleisti. Antra, turime saugotis šios ateistinės, savanaudiškos ir bedieviškos atmosferos. Kaip? Kasdien atlikdami tikėjimo, garbinimo, vilties ir meilės aktus. Trečia, reikia melstis už nusidėjėlius. Ketvirta, Fatimos Angelas paskatino mus aukoti savo nedidelius kasdienius sunkumus ir kentėjimus kaip nuolatines aukas Dievui, kad atsilygintume už nuodėmes prieš Jį ir išmelstume nusidėjėlių atsivertimo. Bet tai dar ne pabaiga. Angelas turėjo paruošęs daugiau pamokų vaikams ir mums tam, kad parengtų mus Švč. M. Marijos žinioms Fatimoje.
Po kelių mėnesių, rudenį, trys Fatimos vaikai ganė avis prie tos pačios vietos, kur Angelas pasirodė jiems pirmą kartą, ir kalbėjo Rožančių. Paskui jie atsiklaupė ir ėmė kalbėti maldą, kurios juos buvo išmokęs Angelas: „Mano Dieve, aš tikiu į tave, aš garbinu tave...“ Staiga juos vėl nušvietė dangiška šviesa, ir jie vėl pamatė Viešpaties Angelą. Tačiau šį kartą Angelas rankoje laikė gražią taurę, o virš jos kybojo balta Ostija. Iš Ostijos į taurę sruveno kraujas.
Taurei ir Ostijai kybant ore Angelas atsiklaupė prie vaikų. Tada visi kartu jie nusilenkė prieš Taurę ir tris kartus sukalbėjo šią naują maldą: „Švenčiausioji Trejybe, Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, su giliausia pagarba aš šlovinu Tave ir aukoju Tau Brangiausiąjį Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę, esančius visuose žemės tabernakuliuose, kad atsilyginčiau už visus piktžodžiavimus, šventvagystes ir abejingumą, kuriais Jis įžeidžiamas. Dėl begalinių Jo Švenčiausiosios Širdies bei Nekaltosios Marijos Širdies nuopelnų aš prašau Tave vargšų nusidėjėlių atsivertimo.“
Po to Angelas atsistojo, paėmė taurę ir Ostiją ir davė Liucijai valgyti Ostiją, o Jacintai ir Pranciškui davė atsigerti iš taurės. Angelas kalbėjo: „Priimkite. Valgykite ir gerkite Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, kuriuos nedėkingi žmonės taip niekina. Atgailaukite už jų nuodėmes, guoskite savąjį Dievą!“ Pagaliau jis vėl suklupo su vaikais ir tris kartus sukalbėjo tą pačią maldą „Švenčiausioji Trejybe...“ Tuomet Angelas pradingo.
Šis Angelo apsireiškimas turėjo didelę įtaką vaikams. Bet kodėl Angelas pasirodė jiems su šventąja Komunija, tai yra su taure ir Ostija? Jeigu norime atsakyti šį klausimą, mums reikia truputį patyrinėti šią tikrai nuostabią antrąją maldą, kurios Angelas išmokė vaikus. Ko mes prašome šia malda? Pažiūrėkime... Ši malda prasideda žodžiais „Švenčiausioji Trejybe, Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, su giliausia pagarba aš šlovinu Tave.“ Viskas paprasta. Dievo garbinimas ir pagarbumas Jam – Angelas vėl norėjo pabrėžti pirmojo apsireiškimo pamoką. Malda tęsiasi: „...aukoju Tau Brangiausiąjį Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę, esančius visuose žemės tabernakuliuose...“ Prisiminkite, ką Angelas pasakė per antrąjį savo apsireiškimą: „..Skirkite Aukščiausiajam nepertraukiamas maldas ir aukas!“ Taigi šioje maldoje mes neaukojame savo nedidelių skausmų, mažų kentėjimų: dabar mes aukojame mūsų Viešpaties kūną, kraują, sielą ir dievystę, esančius visuose žemės tabernakuliuose. Tai yra daug didesnė auka. KĄ mes aukojame? Aukojame Švenčiausiąją Sakramentą, Dievo Sūnų. Tai yra pati didžiausia įmanoma auka.
Taip, bet KODĖL mes aukojame šią auką? Kodėl Fatimos Angelas nori, kad vaikai ir mes aukotume Švenčiausiąją Sakramentą? Malda tęsiasi: „kad atsilyginčiau už visus piktžodžiavimus, šventvagystes ir abejingumą, kuriais Jis įžeidžiamas...“ Tai akivaizdu! Atsilyginimas už nuodėmes yra pirmasis šios maldos tikslas, ir tai yra ta pati, ketvirtoji, pamoka, kurios Angelas išmokė per antrąjį savo apsireiškimą. „...Iš visų dalykų, kokius galite, padarykite auką, skirtą atgailai už nuodėmes, kuriomis Jis įžeidžiamas...“ O kokios nuodėmės įžeidžia Dievą? Fatimos Angelas paaiškino mums. PIKTŽODŽIAVIMAI, ŠVENTVAGYSTĖS IR ABEJINGUMAS.
Brangūs tikintieji, tai labai svarbu. Ši malda kalba apie piktžodžiavimus, šventvagystes ir abejingumą Švč. Sakramentui, Šventosioms Mišioms, šv. Komunijai. Brangūs tikintieji, tai yra labai rimta. Labai gaila, bet iš tikrųjų daroma tiek daug nuodėmių ir šventvagysčių, tiek daug piktžodžiaujama prieš Šventąją Eucharistiją, ypač po Vatikano II Susirinkimo ir Naujųjų Mišių įsteigimo. Prisiminkite, Eucharistija reiškia ir Šventąsias Mišias, ir šv. Komuniją, ir Tikrąjį Jėzaus buvimą Švč. Sakramente. Šventoji Eucharistija yra didžiausia mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dovana mums, todėl privalome Ją tinkamai gerbti. Tai yra Jėzaus Kristaus Širdis ir Jo meilė mums. Jis labai nori, kad mes Jį mylėtume. Jis nori, kad mes pamaldžiai Jį garbintume ir priimtume. Bet mes būname tokie šalti, tokie abejingi, tingūs ir nedėkingi. Naujosiose Mišiose matome gitaras, Komunija dalijama į rankas ir t. t. Ši Malda sako: „Aukoju Tau Brangiausiąjį Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę, esančius visuose žemės tabernakuliuose, kad atsilyginčiau už visus piktžodžiavimus, šventvagystes ir abejingumą, kuriais Jis (Švenčiausiajame Sakramente) įžeidžiamas.“
Brangūs tikintieji, ar mes mylime mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Švenčiausiame Sakramente? Ar mes tinkamai Jį vertiname? Ar koplyčioje elgiamės pagarbiai? Ar ši malda kalba apie mus? Ar mes abejingi? Ar mes priimame Komuniją? Ar mūsų vaikai priima Komuniją? Jeigu Dievo Sūnus kiekvieną sekmadienį mums atiduoda save patį, tada mums reikia kiekvieną sekmadienį turėti mandagumo ir meilės Jį priimti. Įsivaizduokite, kad jūsų žmona ar vyras, ar draugas gyvena kitoje šalyje, bet kiekvieną sekmadienį atvažiuoja tam, kad jus aplankytų. Ar jūs priimtumėte Jį į savo namus? Kodėl nepriimate Viešpaties, kuris ateina pas jus kiekvieną Sekmadienį?
Prisiminkite, kad Angelas davė šventąją Komuniją Fatimos vaikams ir pasakė: „Priimkite. Valgykite ir gerkite Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, kuriuos nedėkingi žmonės taip niekina. Atsilyginkite už jų nuodėmes ir guoskite savąjį Dievą!“ Tai labai rimta. Tai reiškia, kad mūsų Viešpats yra baisiai įžeidžiamas nedėkingų žmonų, kurie nekreipia dėmesio į Jį Švenčiausiame Sakramente. Todėl Fatimos Angelas mus paragino: „...guoskite savąjį Dievą.“ Įsivaizduokite brangūs tikintieji! Priimdami šv. Komuniją, mes turime karštai melstis ir atsilyginti už žmonių šaltumą ir kietumą.
Pagaliau ši malda sako: „Dėl begalinių Jo Švenčiausiosios Širdies bei Nekaltosios Marijos Širdies nuopelnų aš prašau Tave vargšų nusidėjėlių atsivertimo.“ Vėl prašome nusidėjėlių atsivertimo. Brangūs tikintieji, Fatimos Angelo žinia mums skelbia apie visišką atsilyginimą už nuodėmes ir nusidėjėlių atsivertimą. Bet dabar mes prašome: „dėl begalinių Jo Švenčiausiosios Širdies bei Nekaltosios Marijos Širdies nuopelnų...“ Vėliau mes pamatysime, kad Jėzaus ir Marijos Širdys (ypač Marijos) taps Fatimos žinios esme.
Brangūs tikintieji ši Fatimos Angelo antroji malda yra tikrai Komunijos malda. Todėl būtų labai gerai kalbėti šią maldą kiekvieną dieną, ypač PRIEŠ Komuniją ir PO Komunijos. Mums reikia gerai suprasti Viešpaties Angelo žodžius ir šią maldą. Tai labai svarbu. Nepamirškite, ką jis pasakė vaikams: „Priimkite. Valgykite ir gerkite Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, kuriuos nedėkingi žmonės taip niekina. Atsilyginkite už jų nuodėmes ir guoskite savąjį Dievą!“ Turime galvoti apie šiuos žodžius prieš ir po Komunijos. Paguoskime mūsų Viešpatį ir mūsų Dievą Komunijos metu. Atsilyginkime už piktžodžiavimus, šventvagystes ir abejingumą prieš Švenčiausiąją Sakramentą. Turime atnaujinti savo meilę ir pamaldumą Mišoms, Komunijai, ir Švenčiausiajam Sakramentui mūsų tabernakulyje. Toliau tęskime pasiruošimą Fatimos Apsireiškimų šimtmečiui ir skaitykime, studijuokime bei apmąstykime Fatimos žinią. Tikrai mūsų dangiškoji Karalienė, Fatimos Dievo Motina, nori duoti mums labai daug ypatingų malonių per šitą šimtmečio minėjimą. Todėl pasiruoškime atsakingai. Amen.