Interneto žinių svetainė „Polonia Christiana“ paėmė išsamų interviu iš jo ekscelencijos vyskupo Athanasiuso Schneiderio apie neseniai įvykusį Sinodą šeimos temai. Šis neraminantis ir šokiruojantis interviu parodo dvasinio sumišimo ir pagedimo laipsnį tarp vyskupų ir pačioje Romoje.
Pagrindinės vyskupo Schneiderio pastabos apie Sinodą yra šios:
1. Sinode buvo manipuliacijų.
„Sinodo metu buvo momentų, kai juo aiškiai manipuliavo kai kurie dvasininkai, užimantys svarbiausias pareigas leidybinėse ir valdančiosiose Sinodo struktūrose. Preliminarus dokumentas „Relatio post disceptationem“ be abejonės buvo iš anksto sufabrikuotas, visiškai neatsižvelgiant į faktinius Sinodo tėvų pareiškimus. Skyriuose apie homoseksualumą, lytinį gyvenimą ir sakramentų teikimą išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“ pateikiama kraštutinė neopagoniška ideologija.“
2. Roma paskelbė heterodoksišką dokumentą.
„Tai pirmas kartas Bažnyčios istorijoje, kai toks heterodoksiškas tekstas paskelbiamas kaip oficialaus katalikų vyskupų susirinkimo vadovaujant popiežiui dokumentas, net jeigu jis ir parengiamojo pobūdžio.“
3. Dėl šventosios Komunijos teikimo išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“.
„Asmeniui, susietam neišardomu sakramentinės santuokos ryšiu, bet, nepaisant to, nuolat gyvenančiam tarsi santuokoje su kitu asmeniu, pagal Dievo teisę negali būti duodama šventoji Komunija. Priešingu atveju tai reikštų, jog Bažnyčia viešai ir nedorai neigia krikščioniškos santuokos neišardomumą ir tuo pačiu panaikina šeštąjį Dievo įsakymą „nesvetimauk“.“
4. Gnostiška dvasininkų arogancija naikinant Dieviškąjį tikėjimo lobį.
„Šis faktas pats savaime skausmingas, nes parodo arogantišką dvasininkų požiūrį į Dievo tiesą ir Dievo žodį. Bandymas Dievo tiesą ir Dievo žodį paversti diskusijų objektu yra nevertas tų, kurie, kaip Magisteriumo atstovai, privalo uoliai perduoti Dieviškąjį depozitą. Suteikdami šventąją Komuniją išsiskyrusiems, gyvenantiems naujose sąjungose, tie vyskupai nustato savo pačių, naują tradiciją, tuo būdu laužydami Dievo įsakymą, kaip tai pasakė Kristus, peikdamas fariziejus ir Rašto aiškintojus (Mt 15, 3). Situaciją dar pablogina tų vyskupų pastangos pateisinti neištikimybę Kristaus žodžiams dangstantis tokiais argumentais kaip sielovadinis poreikis, gailestingumas, atsivėrimas Šventajai Dvasiai. Maža to, be menkiausios baimės ar skrupulų jie gnostiniu būdu iškreipia tikrąją tų žodžių reikšmę, vadindami nenuolaidžiais, smulkmeniškais arba tradicionalistais tuos, kurie jiems priešinasi ir gina nekintamą Dievo įsakymą ir tikrąją, iš žmogaus neateinančią, Tradiciją.“
5. Tikrieji fariziejai yra novatoriai.
„Iš tiesų vyskupai, palaikantys idėją teikti šventąją Komuniją išsiskyrusiems ir gyvenantiems antrosiose sąjungose, yra naujieji fariziejai ir Rašto aiškintojai, nes apleidžia Dievo įsakymą, prisidėdami prie to, kad iš tų žmonių kūnų ir „širdžių išeitų... svetimavimai“ (Mt 15, 19).“
6. Apie Galutinėje ataskaitoje paliktą dviprasmiškumą dėl šventosios Komunijos teikimo išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“.
„Galutiniame Sinodo dokumente, deja, yra pastraipa su balsavimo rezultatais apie šventosios Komunijos teikimą išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“. Šis klausimas nesurinko reikalaujamų dviejų trečdalių balsų, tačiau tai niekaip nekeičia neraminančio ir stebinančio fakto, jog dauguma dalyvavusių vyskupų balsavo už šventosios Komunijos teikimą išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“. Tai atspindi liūdną tikrovę apie nūdienos katalikų episkopato dvasinę kokybę.“
7. Bažnyčia yra apvaloma.
„Šiais ypatingai sunkiais laikais Kristus apvalo mūsų katalikiškąjį tikėjimą, kad šio išbandymo dėka Bažnyčia dar stipriau suspindėtų ir iš tiesų būtų šviesa bei druska beskoniam neopagoniškam pasauliui ‒ visų pirma dėl tyro ir paprasto Bažnyčios „mažutėlių“ tikėjimo ir ištikimybės...“
8. Lenkų reakcija prieš svetimavimo ir homoseksualumo gynėjus.
„Lenkiškajai katalikybei didelę garbę teikia faktas, kad Lenkijos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gądeckis taip aiškiai ir drąsiai gynė Kristaus tiesą apie santuoką ir žmogiškąjį seksualumą, tuo pačiu pasirodydamas tikru dvasiniu šventojo Jono Pauliaus II sūnumi.“
9. Apie katalikų tinklaraštininkus, ginančius tiesą.
„Su malonumu pastebėjau, jog kai kurie katalikų žurnalistai ir interneto tinklaraštininkai elgėsi kaip geri Kristaus kariai, demaskuodami kai kurių dvasininkų ketinimus panaikinti amžinąjį Jėzaus mokymą.“
10. Katalikai privalo atsisakyti sekti klaidingais mokytojais, net jei šie būtų vyskupai.
„Jauni katalikai privalo sau pasakyti: Nesutinku su neopagoniška šio pasaulio dvasia, net jei ją platina kai kurie vyskupai ir kardinolai. Nepriimsiu jų apgaulingo ir iškreipto piktnaudžiavimo šventu Dievo gailestingumu ir „naujųjų Sekminių“. Atsisakau deginti smilkalus gender ideologijos stabui, pakartotinų santuokų ir sangulavimo dievukui. Net jei mano vyskupas tai darytų, aš taip nesielgsiu. Su Dievo malone rinksiuosi verčiau kentėti nei išsižadėti visos Kristaus tiesos žmogiškojo seksualumo ir santuokos klausimu.“
Visas straipsnis lenkiškai: http://www.pch24.pl/na-przekor-faryzeuszom,31935,i.html