Sinodas šeimos klausimams: doktrininė revoliucija, prisidengusi sielovados kauke

2014 m. spalio 13 d., pirmadienį, vyriausiasis Neeilinio sinodo šeimos klausimams pranešėjas kardinolas Peteris Erdö, Vengrijos primas, paskelbė „preliminarią ataskaitą“, kuri leidžia spėti apie jau savaitę už uždarų durų vykstančių debatų turinį.

Pirmiausia šioje ataskaitoje stulbina tai, kad joje randame tuos pačius skandalingus teiginius, kuriuos rugsėjo 18 d., taigi beveik prieš mėnesį, viename interviu žurnalistui Andrea Tornielli išsakė progresyvusis kardinolas Walteris Kasperis. Tarsi viskas jau buvo iš anksto numatyta... Spręskite patys:

Kardinolo Kasperio žodžiai rugsėjo 18 d.: „Bažnyčios mokymas nėra uždara sistema. Vatikano II Susirinkimas moko, kad doktrina gali vystytis gilesnio supratimo link. Aš klausiu savęs, ar nebūtų ir šioje situacijoje [t. y. išsiskyrusių katalikų, sudariusių antrą civilinę santuoką, atveju] įmanomas gilesnis supratimas, kaip mes matėme įvykstant ekleziologijoje. Nors Katalikų Bažnyčia yra tikroji Kristaus bažnyčia, už institucinių jos ribų taip pat esama bažnytiškumo elementų. Ar tam tikrais atvejais civilinėse santuokose nebūtų galima pripažinti kai kurių sakramentinės moterystės elementų? Pavyzdžiui, viešo įsipareigojimo gyventi kartu visą gyvenimą, abipusės meilės ir rūpesčio, krikščioniško gyvenimo ‒ elementų, kurių nėra pas kartu gyvenančias [susimetus], bet nesusituokusias poras?“

Kardinolo Erdö žodžiai spalio 13 d.: „Reikšmingą hermeneutinį raktą galima rasti Vatikano II Susirinkime, kuris, nors ir pripažindamas, kad „Kristaus Bažnyčia... laikosi Katalikų Bažnyčioje“, skelbia, jog „už jos regimos sandaros ribų esama gausių šventumo ir tiesos elementų, kurie, būdami Kristaus Bažnyčiai priklausančios dovanos, yra akstinas visuotinei katalikiškai vienybei.“ („Lumen Gentium“, 8) Atsižvelgiant į tai pirmiausia reikia pabrėžti natūraliosios šeimos vertę ir pastovumą. Kai kurie klausia, ar sakramentinė santuokos pilnatvė neišskiria galimybės pripažinti tam tikrų pozityvių elementų netgi netobulose [gyvenimo kartu] formose, kurios randamos už šios santuokinės tikrovės, tačiau yra tvarkomos atsižvelgiant į ją. Vatikano II Susirinkimo suformuluotas mokymas apie bendrystės laipsnius patvirtina krikštytų asmenų dalyvavimo „Bažnyčios slėpinyje“ idėją. Laikydamasis to paties požiūrio, kurį galime pavadinti „apjungiančiu“, Susirinkimas leidžia vertinti pozityvius elementus, esančius kitose religijose ir kultūrose („Nostra Aetate“, 2), nepaisant jų ribotumo ir nepakankamumo. („Redemptoris Missio“, 55).“ (Preliminari ataskaita, § 17, 19)

Spalio 3 d. interviu vysk. Bernardas Fellay, Šv. Pijaus X kunigų brolijos generalinis vyresnysis, atskleidė apgaulingą kard. Kasperio mąstymą: „Jis siūlo šeimų sielovadai pritaikyti naujuosius ekleziologijos principus, kurie buvo išdėstyti Vatikano II Susirinkime ekumenizmo vardan, būtent: kad už Bažnyčios ribų esama bažnytiškumo elementų. Nuo bažnytinio ekumenizmo kardinolas Kasperis logiškai pereina prie santuokinio ekumenizmo. Jo nuomone, už moterystės sakramento ribų esama krikščioniškos santuokos elementų. Kalbant konkrečiai, užtenka paklausti sutuoktinių, ką jie maną apie „ekumeninę“ santuokinę ištikimybę arba „ištikimybę įvairovėje“.“

2014 m. kovo 15 d. žurnalo „Il Foglio“ numeryje kard. Carlo Caffarra, Bolonijos arkivyskupas kritikavo kard. Kasperio siūlymus teikti Komuniją išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“: „Kardinolo Kasperio pasiūlytas sprendimas verčia manyti, kad pirmoji santuoka lieka, bet egzistuoja ir kita Bažnyčios patvirtinta bendro gyvenimo forma. Tačiau tai griauna pačius Bažnyčios mokymo apie seksualumą pamatus. Tokiu atveju galime paklausti: kodėl nepripažinus gyvenimo kartu nesusituokus arba homoseksualių sąjungų?“

Kardinolo Erdö ataskaita atveria naujas „pastoralines“ perspektyvas: „Naujas šiandieninės pastoralinės teologijos aspektas ‒ siekis suprasti pozityvią civilinių santuokų ir gyvenimo kartu nesusituokus tikrovę, žinoma, atsižvelgiant į esamus skirtumus... Be to, tokiose neregistruotose sąjungose galima įžvelgti tikras šeimines vertybes ar bent jau jų troškimą... Homoseksualai taip pat turi gabumų ir talentų, kuriuos galėtų pasiūlyti krikščionių bendruomenei. Ar mes pasirengę priimti šiuos žmones ir užtikrinti jiems brolišką aplinką mūsų bendruomenėse? Dažnai jie nori sutikti Bažnyčią, kuri jiems pasiūlytų šiltus namus. Ar mūsų bendruomenės gali jiems tai suteikti, ar jos gali pripažinti ir vertinti jų seksualinę orientaciją, kartu neatsisakydamos katalikų mokymo apie šeimą ir moterystę?“ (Preliminari ataskaita, § 36, 38, 50)

Šie pasiūlymai ‒ kurie, kaip tvirtinama, esą tik „pastoraciniai“ ir neturintys jokios doktrininės reikšmės, kaip tai buvo sakoma ir Vatikano II Susirinkimo metu ‒ bus šią savaitę pateikti svarstyti neeilinio sinodo dalyviams ir toliau bus nagrinėjami visose vyskupijose, kol neįvyks eilinis vyskupų sinodas 2015 m.

Tačiau jau dabar, remdamiesi kardinolų Kasperio ir Erdö žodžiais, galime pasakyti, kad, kaip Vatikano II Susirinkimas įvedė ekumenizmą, pagrįstą daugiau ar mažiau tobula bendryste tarp visų krikščionių, taip Sinodas rengiasi pasiūlyti ekumeninę santuoką, pagrįstą kintama neišardomumo samprata, taigi, daugiau ar mažiau išardomą žvelgiant sielovadiškai.

Spalio 3 d. vysk. Fellay pasakė: „Mes kaltiname Susirinkimą už tai, kad jis dirbtinai atskyrė Bažnyčios mokymą nuo sielovadinės praktikos. Sielovada turi plaukti iš doktrinos. Per įvairias pastoralines nuolaidas į Bažnyčią buvo įvesti esminiai pakeitimai jos mokymo sąskaita. Kaip tik tai įvyko Vatikano II susirinkimo metu ir po jo, todėl mes smerkiame tą pačią strategiją, dabar naudojamą prieš santuokinę moralę.“

Tik paskelbus Preliminarią ataskaitą, žiniasklaidoje kilo didžiulis sujudimas.

Dokumentą entuziastingai sutiko gėjų grupės visame pasaulyje. Amerikos „DignityUSA“ sveikino „netikėtus pozityvius ženklus“ ir „stulbinančią naują kalbą“. „Tai nuostabu, – pridūrė prancūzų grupės „David et Jonathan” atstovas Jeanas-Louis Lecouffe'as. ‒ Popiežiaus Pranciškaus atėjimas žymėjo didelę pažangą. Dabar asmuo priešpastatomas grynai ir griežtai dogmai.“

Kita vertus, ataskaitą griežtai sukritikavo daugelis konservatyvių organizacijų ir vyskupų, ypač iš Afrikos.

Johnas Smeatonas, vienas iš „Voice of the Family“ (tarptautinės „pro-family“ grupių koalicijos) įkūrėjų pasakė: „Tie, kas valdo Sinodą, išdavė viso pasaulio katalikus tėvus ir motinas. Mes manome, kad preliminari Sinodo ataskaita yra blogiausias Vatikano dokumentas Bažnyčios istorijoje.“

Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivysk. Gądeckis pavadino dokumentą „nepriimtinu“ ir pareiškė, kad jis nutolsta nuo Jono Pauliaus II mokymo apie šeimą ir netgi pasižymi tam tikrais prieš šeimą nukreiptos ideologijos ženklais.

Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kard. Gerhardas Mülleris išdrįso ataskaitą pavadinti „negarbingu, gėdingu, visiškai klaidingu“ dokumentu.