2022 m. vasario 10 dieną Kaune lankėsi Šv. Pijaus X brolijos vyskupas Bernardas Fellay. Jis tradicinėmis apeigomis teikė Sutvirtinimo sakramentą ir skaitė paskaitą apie Bažnyčios krizę. Sutvirtinimo sakramentas tradicinėmis apeigomis jau daug metų Lietuvoje teikiamas tik Šv. Pijaus X kunigų brolijos vyskupų, kurie čia apsilanko kas porą metų.
Skelbiame pilną į lietuvių kalbą išversto pamokslo tekstą. Pamokslo garso įrašą galima perklausyti čia. Paskaitą apie Bažnyčios krizę galima perskaityti čia.
Bernardas Fellay yra šveicaras vyskupas ir buvęs ilgametis Šv. Pijaus X brolijos vadovas. 1988 m. B. Fellay vyskupu įšventino arkivysk. Marcelis Lefebvre'as ir vysk. Antonio de Castro Mayeris.
***
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen
Brangūs sutvirtinamieji, šiandien yra viena didžiausių jūsų gyvenimo dienų. O, jei tik suvoktumėte, ką Dievas nori jums duoti! Tam jums reikėtų turėti angelo akis. Šiek tiek padėti protui gali tikėjimas. Kada Dievas nori suteikti mums kokių nors didelių dalykų, jie būna tokie aukšti, kad nepajėgiame jų suvokti. Jie siekia paties Dievo lygmenį. Todėl norėdamas, kad būtume tikri, jog iš tiesų gauname Jo dovanas, Dievas susieja jas su dalykais, kuriuos galime matyti ir girdėti. Tai mes vadiname sakramentais. Bažnyčia mus moko, kad tai, ką šiandien priimsite, yra tas pats, ką Šventoji Dvasia padarė apaštalams per Sekmines. Žinoma, nepamatysite ugnies liežuvių ir neimsite kalbėti nežinomomis kalbomis. Svarbiausia yra tai, ką Šventoji Dvasia įvykdė apaštalų širdyse. Lygiai tą patį jūs gausite šiandien.
Vyskupas pateps savo nykštį į krizmą ir pažymės jūsų kaktas kryžiaus ženklu. Tuo pačiu metu ištars žodžius: „Aš pažymiu tave kryžiaus ženklu.“ Tą akimirką Šventoji Dvasia jūsų sielose įspaus ypatingą ženklą, arba charakterį. Tas antspaudas yra nuostabus. Jo negalėsite prarasti niekada. Jis liks per visą amžinybę. Tačiau Dievas nori ne tik jus papuošti. Jis nori daug daugiau. Tas ženklas padarys jus Kristaus kariais. Tai reiškia, jis jus sustiprins. Bet ne vien tai. Kartu jūs tapsite Dievo įrankiais. Jėzus Kristus buvo Tėvo pasiųstas mus išganyti. Jis tai padarė tapdamas žmogumi ir mirdamas ant kryžiaus. Po savo prisikėlimo jis apaštalams pažadėjo, kad įžengęs į dangų atsiųs jiems Šventąją Dvasią. Taigi Šventoji Dvasia pas jus ateina taip pat su tam tikra misija. Ta misija yra padaryti jus šventaisiais. Tai reiškia, parengti jus dangui.
Tačiau kelią į dangų lydi kova. Sielos priešai yra velnias, pasaulis, net mūsų pačių geismai. Taigi, esame įtraukti į tikrą kovą, ir mums reikia pagalbos. Pateiksiu jums trumpą pavyzdį, parodantį, kokia tai kova. Persižegnojimas yra krikščionio ženklas. Kai būname bažnyčioje, mums labai lengva tai padaryti. Visi tai padaro be sunkumų. Tačiau kitoje aplinkoje, tarp kitų žmonių mes imame bijoti. Tai vienas iš velnio puolimų. Mes tai vadiname žmonių baime. Pavyzdžiui, krikščionys prieš valgydami paprastai sukalba maldą. Tačiau kodėl tiek nedaug krikščionių restorane prieš valgį meldžiasi ar persižegnoja? Nes jie bijo. Jie nuogąstauja, ką visi tie žmonės aplinkui pasakys? Jie taip elgiasi ne tik restorane, bet ir visą gyvenimą. Mes rengiamės, kalbame ir elgiamės galvodami, ką apie tai pasakys kiti. Bet tarkime, jūs persižegnojate restorane. Kas atsitiks? Kaip jau minėjau, Šventoji Dvasia nori jumis pasinaudoti kaip įrankiais. Ji iš kryžiaus ženklo padaro malonės priemonę. Visus aplinkinius palies malonės lašelis. Jiems tai bus tarsi paraginimas prisiminti Dievą ir daryti gera. Ir iš tiesų, ne vieną kartą po pamokslo prie manęs prieidavo žmonės ir papasakodavo, kad vienas ar kitas jų pažįstamas buvo pagonis ar ateistas, bet pamatęs kažką viešai persižegnojant atsivertė. Galite dangui laimėti vieną sielą paprasčiausiu kryžiaus ženklu.
Taip yra su kiekvienu jūsų geru darbu. Kai paskaitome apie kokio nors šventojo gyvenimą, prisipildome drąsos. Šventoji Dvasia nori, kad tai, ką tie šventieji savo pavyzdžiu padarė jums, jūs savo pavyzdžiu padarytumėte kitiems. Žinoma, ne kiekvienas priims šią malonę. Tie, kurie ją atmes, parodys jums priešiškumą. Kartais tai gali būti pašaipi šypsena, kartais – paniekinanti replika, o kartais – net smūgis. Vyskupas dabar jums apie tai primins, per Sutvirtinimo apeigas duodamas jums nestiprų antausį. Nebijokite, aš jūsų neužgausiu. Suduodamas tarsiu: „Ramybė tau.“
Tačiau tai dar ne viskas – šiandien gausite kai ką daugiau. Jau sakiau, kad Šventoji Dvasia nori jus padaryti stipresnius. Todėl ji įlies į jūsų sielą neįsivaizduojamų lobių. Pirmiausia, ji padidins jumyse Dievo malonę. Tai pašvenčiamoji malonė, kurią gavote per Krikštą ir kuri padarė jus Dievo vaikais. Kodėl Dievo vaikais? Nes ši malonė yra dalyvavimas paties Dievo gyvenime. O šiandien ši malonė nepaprastai pagausės.
Šventajame Rašte sakoma, kad Dievas yra šviesa. Kartais eidami keliu pastebime kažką blizgant. Priėję arčiau ir pasilenkę pamatome, kad tai tik paprasta stiklo šukė. Tačiau saulė apšviesdama ją priverčia nepaprastai spindėti. Taip ir Dievas nori įlieti į mus savo paties šviesos. Krikštas ir Sutvirtinimas skiriasi panašiai kaip mėnulis ir saulė. Šiandien jūs gausite visą malonės pilnatvę. O kartu su malone išaugs visos dorybės. Nuo šiandien jūsų vieta žemėje ir danguje Dievo akimis bus daug didesnė ir gražesnė.
Tačiau Bažnyčia nori pabrėžti vieną dalyką. Tai yra Šventosios Dvasios dovanos. Šventoji Dvasia šiandien į jūsų širdis įlies septynias dovanas. Labai svarbu žinoti kodėl. Šios dovanos padarys jus imlius Šventosios Dvasios įkvėpimams. Ką tai reiškia? Pailiustruosiu tai pavyzdžiu. Jei vaikui duosiu pieštuką, įgalinsiu jį ką nors nupiešti. Neturėdamas pieštuko, jis negalės ir nieko nupiešti. Duodamas mums dorybes, Dievas mus įgalina atlikti dieviškus veiksmus, kurių šiaip negalėtume atlikti. Mes, taip sakant, imame veikti Dievo lygmenyje. Mes esame kaip tas mažas vaikas su pieštuku. Vaikas gali kažką nupiešti. Tas piešinys bus tikras, bet netobulas. Tačiau Dievas yra beribis, be galo tobulas. Savo vaikams Jis nori paties geriausio. Jei vaikui liepsime nupiešti šedevrą, ar jam tai pavyks? Vienam pačiam – žinoma, ne. Tačiau jei šalia jo stovės tikras menininkas ir ves vaiko ranką su pieštuku, vaikas, jei nesipriešins, nupieš šedevrą. Taip yra ir su Šventąja Dvasia. Mums tereikia leisti, kad mus vestų menininko ranka. Šiandien Šventoji Dvasia nori vesti ne tik jūsų ranką, bet ir visą gyvenimą. Septynios Šventosios Dvasios dovanos apima visas žmogaus veiklos sritis. Jos padaro mus paklusnius Šventosios Dvasios vedimui. Tai nėra sunku. Tai yra taip pat lengva, kaip vaikui leistis vedamam menininko. Būtent šios dovanos palengvina mums sekti Šventąja Dvasia.
Žinoma, mes liekame laisvi. Šventoji Dvasia nenori iš mūsų atimti laisvės. Ji nori, kad laisva valia ja sektume. O tai nėra lengva. Turime atsisakyti savo pačių įnorių, savo pačių valios. Tik tada galėsime sekti Šventąja Dvasia. Kaip tai vyksta? Pirmiausia Šventoji Dvasia mums įkvepia kokią nors gerą mintį. Tai gali būti paskatinimas geram. Jei seksime tuo įkvėpimu, atsiduosime į Šventosios Dvasios rankas. Ir mums patiems to gerai nesuvokiant Šventoji Dvasia per mus įvykdys ką nors nuostabaus. Gyvename labai sunkiais laikais. Nėra lengva gyveni krikščioniškai. Šis pasaulis, regis, visai pametė galvą. Tad labiau nei kada nors mums reikia Šventosios Dvasios pagalbos. Dievas yra pasirengęs mums ją duoti. Maža to, šis Sutvirtinimo charakteris, kurį gausite, yra kaip laidas, patvirtinimas, kad Dievas įsipareigojo mums padėti. Įspausdamas jums šį charakterį Dievas pažada suteikti visas jums reikalingas malones, kad būtumėte tvirti Kristaus kariai ir pasiektumėte dangų. O jei šiame gyvenime nupulsite ir padarysite ką nors bloga, visada galite grįžti pas Dievą ir Jam tarti: „Vardan šio ženklo, kurį gavau per Sutvirtinimą, suteik man visas malones, kad būčiau geras Kristaus karys.“ Ši malda iš tikrųjų labai stipri. Niekada to nepamirškite.
O dabar kreipkimės į Švč. Mergelę Mariją, kad ji mūsų sielas padarytų vertas priimti Sutvirtinimo malonę. Taip pat prašykime malonės sau ir visiems, kurie yra priėmę Sutvirtinimo sakramentą, kad būtume ištikimi visiems Šventosios Dvasios įkvėpimams ir kad visi mes kiekvieną dieną elgtumėmės kaip Dievo vaikai, o ne kaip šio pasaulio vaikai. Galų gale kad gyvenimo pabaigoje gautume tai, ką Dangiškasis Tėvas yra paruošęs savo vaikams – dalyvavimą Jo paties laimėje kartu su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia per visą amžinybę. Amen.