Pamokslas, sakytas Kaune 2021 m. gegužės 9 d.
Sveika, Karaliene, gailestingoji Motina! Brangūs tikintieji, pirmoji šios nuostabios knygos „Marijos šlovės“ dalis, kurią parašė Šv. Alfonsas, yra labai gražus ir naudingas aiškinimas apie būtent šią labai gražią maldą „Sveika, Karaliene“. Ši knyga padeda mums įsigilinti į šios maldos dvasią, ir iš tikrųjų, brangieji, ši „Sveika, Karaliene“ malda turi būti labai svarbi kiekvienam iš mūsų. Kiekvienas katalikas – vaikas, paauglys, suaugęs, būtinai turi įsiminti šią maldą. Ši tradicinė Marijos malda padeda mums padidinti savo pasitikėjimą Marija.
Ši Sveika, Karaliene malda, brangieji, puikiai pabrėžia Marijos gailestingumą ir Jos galingą užtarimą. Marijos Šlovės knygoje, Šv. Alfonsas Liguoris rašė: „...šioje knygelėje...aš ypač kalbėsiu apie didį Marijos gerumą ir jos galingą užtarimą. Daug metų dirbęs, kiek galėdamas, surinkau visa, ką šventieji Tėvai ir garsiausi rašytojai yra pasakę apie Marijos gailestingumą ir galybę.“ Būtent – jis nori giliai ir pagrįstai įtikinti mus, kad visada galime sulaukti Marijos pagalbos, bet kokioje problemoje. Šv. Alfonsas rašė: „Kadangi didžioje Sveika, Karaliene maldoje... yra nuostabiai aprašytas Švč. M. Mergelės gailestingumas ir galia, aš pirmiausia ėmiausi aiškinti šią puikią maldą...“
Sveika, Karaliene, gailestingoji Motina, mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika! Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai, Tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje. Todėl Tu, mūsų Užtarėja, savo gailestingas akis į mus atkreipki ir Jėzų, garbingą Tavo įsčių vaisių, mums po šios tremties parodyk. O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija!
Šv. Alfonsas pradeda šios maldos aiškinimą nuo pirmųjų žodžių: „Sveika, Karaliene“. Jis išaiškina, kad Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus Motina Marija tikrai yra Dangaus, visatos, pasaulio, ir Bažnyčios Karalienė. Katalikų mokymo ir doktrinos gynėjas Šv. Atanazas sakė: „Jei pats Karalius gimė iš Mergelės Marijos, Jį pagimdžiusi Motina deramai ir teisingai vadinama Karaliene bei Valdove.“ Sveika, Karaliene! Taip pat Šv. Bernardas Sienietis sakė, kad, „... iš karto, kai Šv. M. Marija sutiko būti Jėzaus Motina, šiuo sutikimu Ji nusipelnė tapti pasaulio ir visų tvarinių Karaliene.“ Jėzaus Motina Marija yra Karalienė, nes Jos Sūnus yra Karalių Karalius, ir todėl Marijai priklauso, galima sakyti, Kristaus karalystė ir valdžia.
Šv. Alfonsas rašė: „...Marija yra Karalienė, bet visų mūsų paguodai tebūna žinoma, kad ši Karalienė yra meili, švelni ir pasirengusi padėti mums mūsų varguose. Todėl Bažnyčia nori, kad mes sveikintume ją šioje maldoje, tituluodami gailestingumo Karaliene.“ Sveika, Karaliene, gailestingoji Motina!
Karalienės titulas, sako Šv. Albertas Didysis reiškia gerumą ir rūpestį vargšais. Jis sako, kad tai skiriasi nuo imperatorės titulo, kuriuo išreiškiamas atšiaurumas ir griežtumas. Ne, Marija yra Karalienė (meili, švelni) ne imperatorė. Turime suprasti, kad Karalių didybė yra pagelbėti vargšams. Tai yra tikras autoritetas ir lyderystė. Tironai ir diktatoriai siekia sau naudos, bet tikri Karaliai-lyderiai ir Karalienės gražiai rūpinasi savo pavaldiniais.
Bet čia mums reikia atskirti karaliaus ir karalienės vaidmenį. Turime atskirti teisingumo sritį nuo gailestingumo srities. Šv. Alfonsas rašė:„Karaliai turėtų užsiimti daugiausia gailestingumo darbais, tačiau neturėtų užmiršti ir teisingų bausmių, kuriomis dera bausti kaltuosius. Taip, aišku, kad Karaliai ir tikras autoritetas turi nubausti kaltuosius.
„Tačiau“, rašė Šv. Alfonsas, „tai nebūdinga Marijai, kuri, būdama Karaliene, yra ne teisingumo Karalienė, pasiryžusi bausti piktadarius, bet gailestingumo Karalienė, linkusi užjausti ir atleisti nusidėjėliams. Todėl Bažnyčia reikalauja, kad mes ją vadintume tiesiog „gailestingumo Karaliene“.
Būtent, brangūs tikintieji, Dievo karalystė – tai teisingumas ir gailestingumas: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra teisingumo karalius, bet Jis perleido gailestingumo dalį Karalienei Motinai Marijai. Šv. Bonaventūra sakė: „Dieve, suteik Karaliui Jėzui savo teisingumo, o savo gailestingumo – Jo Motinai Marijai.
Brangieji, Marija yra gailestingumo Karalienė ir gali padėti mums rasti išeitį iš bet kokios bėdos. Šv. Tomas Akvinietis, Angeliškasis katalikų mokytojas, mokė, kad: „Kiekviename pavojuje galime sulaukti išgelbėjimo iš pačios šlovingosios Mergelės Marijos.“ Tai yra Marijos užtarimo galia.Šventasis Raštas sakė apie Mariją: „Tūkstantis skydų, tai yra priemonių prieš pavojus, kabo jame.“ Taip pat: „Manyje visa gyvenimo ir dorybės viltis.“
Buvo viena moteris, kuri norėjo atlikti išpažintį pas Arso kleboną, Šv. Jonas Vianėjų. Arso klebonas buvo labai šventas kunigas, padaręs daug stebuklų. Šios moters vyras, deja, nusižudė, nušokdamas nuo tilto į upę, todėl ji buvo be galo liūdna. Ji norėjo pasikalbėti su Arso klebonu apie tą dalyką. Tą dieną buvo labai daug išpažintį norinčių atlikti žmonių, todėl ši moteris turėjo ilgai laukti. Ta vargšė moteris verkdama sakė sau: „Vargas man ir vargas mano vyrui. Jis tikrai pragare. Jis nusižudė. Savižudybė yra mirtina nuodėmė. Jis pragare“. Ji atsiklaupė ir meldėsi, meldėsi ir verkė. Vėliau prie jos priėjo Arso klebonas ir tyliai pasakė: „Nusiraminkite. Jis išgelbėtas“. „Ką tai reiškia, kunige?“ – paklausė ji.
„Jūsų vyras yra išgelbėtas ir yra skaistykloje. Ir jam reikia jūsų maldų.“ „Kaip tai gali būti? Jis nusižudė!“ Jis atsakė: „Krisdamas nuo tilto iki upės jis gavo Dievo malonę atgailauti. Tai jam davė Gailestingumo Motina Marija. „Prisimink“, sakė jis, „ - ką Jūs su savo vyru darydavot gegužės mėnesį? Jūsų vyras, nors ir nepraktikuojantis savo tikėjimo, kartais prisijungdavo prie jūsų Rožančiaus ir padėdavo papuošti Marijos statulą ir altorėlį gėlėmis. Tai labai patiko Gailestingumo Motinai Marijai, todėl ji jam suteikė atgailos malonę tam, kad išgelbėtų savo sielą. Būtent, brangieji! Mes visada galime tikėtis Marijos pagalbos.
Šv. Alfonsas rašė, kad buvo moteris vardu Marija, kuri jaunystėje buvo nusidėjėlė, o ir senatvėje taip užkietėjusi nedorybėje, jog buvo išvaryta miestiečių ir turėjo gyventi nuošaliame urve. Čia ji mirė nuošalyje, apleista visų ir be sakramentų. Todėl buvo palaidota laukuose kaip žvėris. Buvo tokia vienuolė, sesuo Kotryna, kuri visada karštai meldėsi už sielas skaistykloje, bet išgirdusi apie šios vargšės senos moters nelaimingą mirtį, nė nemanė melstis už ją ir laikė ją, kaip ir visi, pa- smerkta. Praėjus ketveriems metams, vieną dieną jai pasirodė skaistyklos vėlė ir sušuko: „Sese Kotryna, kokia nelaiminga mano dalia! Tu pavedi visų mirusiųjų sielas Dievui, tik mano sielos neužjauti?“ „Kas tu esi?“ – paklausė sesuo Kotryna. „Aš esu, –atsakė ji, – ta vargšė Marija, kuri mirė urve.“ „Ar tu išgelbėta?“ – paklausė Kotryna. „Taip, esu išgelbėta, – ji atsakė, – per Mergelės Marijos gailestingumą.“ „O kaip?“ „Kai supratau, kad artinasi mirties akimirka, o aš pilna nuodėmių ir visų apleista, kreipiausi į Dievo Motiną šiais žodžiais: „Marija, Tu esi atstumtųjų prieglobstis! Štai dabar esu visų apleista, o Tu esi mano vienintelė viltis, Tu viena gali man padėti. Pasigailėk manęs!“ Švenčiausioji Mergelė išmeldė man tobulo gailesčio malonę, aš numiriau ir buvau išganyta. O be to ji, mano Karalienė, išmeldė, kad mano skaistykla, turėjusi tęstis daug metų, būtų sutrumpinta dėl mano didelių kentėjimų. Man dabar reikėtų kelių Mišių, kad būčiau galutinai išvaduota iš skaistyklos. Prašau tavęs, kad jos būtų paaukotos, o pati pažadu visada melstis už tave Dievui ir Marijai.“ Sesuo Kotryna tuoj pasirūpino, kad Mišios būtų atlaikytos, ir po kelių dienų jai vėl pasirodžiusi ši siela, šviesesnė už saulę, tarė: „Ačiū tau, Kotryna, štai aš einu į rojų giedoti Dievo gailestingumui ir melstis už tave!“
Tai Gailestingumo Karalienės užtarimo galia brangieji! Įženkime prie altoriaus Šv. Mšišose ir aukokime Jėzaus Kūną ir Kraują Dievui Tėvą ir priimkime Šv. Komuniją šiomis intencijomis. Amen.
kun. Shane Pezzutti yra šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras Kaune