Paveikslėlyje: Hipokratas, pirmas pasiūlęs keturių temperamentų idėją.
Iš knygos „Praktinis vadovas į krikščionišką tobulybę“ (vok. „Praktischer Führer zur christlichen Vollkommenheit“)
Ką vadiname vyraujančia yda?
Vyraujančia, arba pagrindine, yda vadiname mumyse įsišaknijusį blogą polinkį, kuris:
1. sąmoningai ar nesąmoningai veikia visą mūsų sielos gyvenimą;
2. yra dažniausių ir sunkiausių nuodėmių ar bent jau pagundų priežastis.
Su amžiumi ar keičiantis aplinkybėms vyraujanti yda gali stiprėti arba silpnėti, arba apskritai virsti kita.
Daugelis žmonių turi ne vieną, o du ar netgi keletą pavojingų polinkių ar silpnybių.
Savo vyraujančios ydos ir jos įtakos mūsų veiksmams pažinimas yra didžiulė malonė ir būtina sąlyga sėkmingam dvasiniam tobulėjimui.
Kaip galime pažinti savo vyraujančią ydą?
Savo vyraujančią ydą galime pažinti:
1. dažnai ir karštai melsdami Šventosios Dvasios apšvietimo;
2. atidžiai sekdami savo nevalingas mintis, žodžius, veiksmus ir pagundas;
3. atkreipdami dėmesį, kokius trūkumus mums dažniausiai prikiša kiti;
4. apsvarstydami, kokie trūkumai mus labiausiai erzina kituose;
5. prisimindami, kokias nuodėmes vis turime pasisakyti per išpažintį;
6. atvirai pasitardami su savo dvasiniu vadovu.
Savo vyraujančios ydos turime ieškoti:
a) tarp „kūno geismo, akių geismo ir gyvenimo puikybės“ (1 Jn 2, 16);
b) tarp septynių mirtinų nuodėmių;
c) tarp mūsų temperamento trūkumų.
Kokie yra keturi temperamentai?
Keturi temperamentai yra:
1. Sangviniškas ‒ gyvas, linksmas, giedras.
2. Choleriškas ‒ ūmus, karštas, energingas.
3. Melancholiškas ‒ liūdnas, gilus.
4. Flegmatiškas ‒ lėtas, ramus, šaltas.
Kiekvienas temperamentas turi savo šviesiąją ir tamsiąją pusę.
Retai sutiksime žmogų, kuris pasižymėtų išimtinai vieno temperamento savybėmis. Daugumai žmonių būdingas keleto temperamentų mišinys.
Charakterio ugdymo užduotis ‒ puoselėti ar įgyti tai, kas gera kiekviename temperamente, ir šalintis ar nusikratyti to, kas juose bloga. Čia ir vėl iškiliausias pavyzdys mums yra Viešpats Jėzus: Jo charakteris pasižymėjo geriausiomis kiekvieno temperamento savybėmis ir neturėjo nė menkiausių trūkumų ar silpnybių.
Atskiriems temperamentams būdingi šie trūkumai:
a) Sangvinikas linksta į lengvabūdiškumą, paviršutiniškumą, nepastovumą, tuštybę, nesaikingumą, neskaistumą, melavimą ir perdėjimą.
b) Cholerikas linksta į išdidumą, užsispyrimą, valdžios troškimą, pasipūtimą, garbėtrošką, nepaklusnumą, maištingumą, pyktį, kerštingumą, vaidingumą, kietaširdiškumą, šiurkštumą, pavydą, priekabumą, klastingumą, veidmainiškumą.
c) Melancholikas linksta į nepasitikėjimą Dievu, kitais žmonėmis ir savimi, uždarumą, neryžtingumą, silpnadvasiškumą, bailumą, priešiškumą, nesugebėjimą pamiršti skriaudų, šykštumą, įtarumą, neramumą.
d) Flegmatikas linksta į tingumą, išglebimą, plepumą, nepunktualumą, nesaikingumą ir neskaistybę.
Atskiriems temperamentams būdingi šie privalumai:
a) Sangvinikas būna linksmas, draugiškas, bendraujantis, nuoširdus, atjautus, paslaugus, paklusnus. Greitai atleidžia įžeidimus, prasižengęs tuoj pat grįžta į teisingą kelią.
b) Cholerikas paprastai turi aštrų ir skvarbų protą, ryžtingą ir stiprią valią. Mėgsta siekti aukštų ir kilnių tikslų, nepažįsta baimės ir niekada nedvejoja, uoliai ir energingai vykdo savo planus bei pasiryžimus, dirba sparčiai ir stropiai. Maldoje būna susikaupęs, kančiose ‒ kantrus ir pasiryžęs aukotis. Palyginti nesunkiai laikosi skaistybės. Kadangi pasitiki savimi ir kalba trumpai, aiškiai bei konkrečiai ‒ nesunkiai įgyja kitų pagarbą ir toli siekiančią įtaką.
c) Melancholikas mėgsta vienatvę, tylą ir vidinę maldą. Dėl savo turtingo vidinio gyvenimo gali būti empatiškas, išmintingas ir patikimas patarėjas. Yra jautrus kitų žmonių vargui ir gali būti labai paslaugus bei pasiaukojantis.
d) Flegmatikas gali atlikti daug kantrybės reikalaujantį darbą. Susidūręs su nesėkmėmis per daug nenusimena, išlaiko ramybę. Pasižymi blaiviu ir praktišku protu. Yra kuklus ir nereiklus.