Apie skaitymo naudą

 

Pasaulis žengia pražūtin. Ir jokia paslaptis, kodėl. Vienintelis šansas pasauliui išlikti sveikam yra Žodis, tapęs Kūnu. Nužudykime Žodį žmonių protuose, ir pasaulio mirtis bus čia pat.

Neseniai pasirodžiusioje Nacionalinio menų fondo ataskaitoje „Skaitymas pavojuje“ daroma išvada: maždaug per pusę amžiaus knygų skaitymas praktiškai išnyks. Vaizdas nugalėjo Žodį ir žodžius. Žinoma, Bažnyčia naudoja vaizdus lavinimui ir mokymui, bet velnias pirmiau panaudoja vaizdą prieš žmones, kurie nebekalba ir nebeskaito Tiesos žodžių. Vaizdas yra emocinis, bežodis, paremtas įspūdžiu ir visur esantis įrankis, apakinantis puolusias, nuodėmės sužalotas sielas – jūsų ir mano.

- 58 % JAV suaugusių gyventojų po mokyklos užbaigimo nebeskaito jokių knygų[1].

Išgerkite šią kunigo gavėnios [arba advento] laikui siūlomą piliulę: imkite ką nors skaityti! Jūs. Jūsų sutuoktinis. Jūsų vaikai. Jūs savo vaikams. Jūsų vaikai jums. Dešimt minučių per dieną – po to galite apdovanoti save Snicker‘s šokoladu, Coca Colos buteliu, alaus bokalu ar dūmeliu. Žinoma, padarysite auką ir atsisakydami šių dalykų, bet atsižadėti kiekvieno iš šių malonumų daugeliui iš mūsų yra daug mažesnė atgaila, nei kasdien bent dešimt minučių susikaupus paskaityti kokio nors šventojo knygą.

- 2001 metais vidutinis JAV skaitytojas skaitydamas knygą praleido 4,1 minutės kasdien[2].

Kun. Frederickas Faberis sako, kad greta mąstymo galios gebėjimas skaityti yra pati svarbiausia neantgamtinė žmogaus savybė jo vidiniame gyvenime. Jis sako, kad šis gebėjimas „beveik prilygsta malonei“, pateikia 20 argumentų tokiam teiginiui pagrįsti ir prašo švietimo sistemos, kad ji pirmiausia ugdytų įprotį skaityti.

- 80 % JAV šeimų 2006 m. nepirko ir neskaitė jokių knygų[3].

„Be skaitymo, – sako Faberis, – įprastiniai gyvenimo sunkumai padidės dešimt kartų.“ Skaitymas yra tam tikra maldos forma, jis tiesiogiai padeda mums kovoje, nukreipia mūsų jausmus į Dievą, verste verčia mus mylėti, viltis ir tikėti. „Žinios ir mokymasis yra dvi skirtingos idėjos. Nėra lengva patiems sugalvoti net, atrodo, akivaizdžiausius dalykus. Skaitymas mums juos pasiūlo.“ 

- 53 % žmonių skaito grožinę literatūrą, 43% – ne grožinę. Mėgstamiausia grožinė literatūra (19 %) yra apie paslaptis ir nežinomybę[4].

Skaitymas „sodina dykumoje... ir laisto tai, ką pasodino.“ Skaitymas užima laiko. Galbūt savo laisvas minutes užpildote nekaltais dalykais? Tačiau vien žalos nebuvimas neapsaugo nuo blogio, o skaitymas nukreipia protą į pozityvų gėrį. Užsidekite pykčiu prieš tą milžinišką paviršutiniškos žiniasklaidos mašiną[5], kuri bruka jums savo įvairiausius interesus prieš jūsų valią, ir tai daro didžiuliu tempu! Tai, kas užvaldo mūsų mintis, užvaldo mus.

- Trys labiausiai perkamų knygų kategorijos yra šios: 55% populiari grožinė literatūra, 10% religinė negrožinė literatūra ir 9% knygos apie virimą bei rankdarbius[6].

Skaitymas saugo mus, kad nevirstume daržovėmis: jei nieko neužsiimame ir atsilošiame krėsle, mūsų rankos ima niežėti, ieškodamos telefono, nuotolinio valdymo pultelio ar žaidimų vairamentės. „Tuščiai praleista valanda visuomet yra velnio valanda“. Skaitymas yra dvejopa pagalba prieš pagundas: negatyvi – proto užėmimas nepalieka vietos gundymams; pozityvi – skaitydami nukreipiame dėmesį pagundos metu.

- 57% naujų knygų neperskaitomos iki galo. Absoliuti dauguma žmonių vertina knygas pagal jų viršelius. Vidutiniškai knygyno lankytojas praleidžia 8 sekundes žiūrėdamas į priekinį knygos viršelį ir 15 sekundžių – į galinį[10].

Tiek apie mūsų pačių sielą. O kaip mūsų artimas?

Pokalbiai! Knygos yra mūsų artimo draugės, nes leidžia mums mažiau liežuvauti apie jį. „Žmogui, kuris nemėgsta skaityti, yra labai sunku kalbėti nenusidedant“, – sako kun. Faberis. Šiaip ar taip, skaitymas daro mūsų tikėjimą patrauklesnį aplinkiniams. Kunigas siūlo skelbti Evangeliją mūsų pokalbiuose, kalbant apie jį labiau netiesiogiai, nei tiesmukai. „Bendri interesai susieja. Mes tampame geresniais misionieriais kasdieniame bendravime, jei mėgstame skaityti“.

- Kiekvienas JAV gyventojas 2003 metais per mėnesį išleido 7,18 $ knygų pirkimui[11].

Gaila, jei vaikas girdi, kad jų tėvų pokalbiai yra „tušti, lėkšti, pilni apkalbų, nuobodūs ir labiau vaikiški, nei vaikų kalbos tarpusavyje“, – įspėja kunigas. „Pomėgis skaityti ar tokio pomėgio trūkumas yra paveldimi“. Skaitymas, kaip ir visos kultūros restauracija, turi prasidėti nuo tėvų.

- 70% JAV suaugusiųjų nebuvo knygyne paskutinius penkis metus[12]. Tik 32% JAV gyventojų apskritai yra buvę knygyne[13]. Moterys nuperka 68% knygų[14].

Skaitymas pakelia mus. Kai būname išsekę ir per silpni siekti aukštesnių dalykų, skaitymas įveikia mūsų išsekimą. O kai atsiduriame keblioje padėtyje, skaitymas pasirodo galintis daug padėti. Lyg pati Šventoji Dvasia būtų panorėjusi, kad mes imtume skaityti. Savo priešpaskutiniame skyriuje kun. Faberis apibendrina, kaip skaitymas padidina mūsų meilę:

„Mes išsivaduojame nuo mažų pavyduliavimų, nuo nemeilingų abejonių, nuo nepelnytų įtarimų, nuo nedraugiškų apsidraudimų, nuo nekilniaširdiško delsimo, nuo siauro kritikavimo, nuo išpuikusio pedantiškumo, nuo lėkšto pompastiškumo vertinant kitus ir jų gerus darbus. Tai ypatingos mažųjų „didžių žmonių“ ir mažųjų „gerų žmonių“ ligos, apie kurias galima pasakyti, kad jos sugriauna trečdalį, jei ne daugiau, visų gerų darbų, kurie buvo pradėti Bažnyčioje. O gerumas, kuris nėra kilniaširdiškas, taip pat yra liūdna nelaimė. Jis, stengdamasis išgelbėti savo sielą, neleidžia kitiems išgelbėti savosios.“

Ką skaityti? Visa, kas veda į išganymą, padeda morališkai tobulėti, pakelia dvasią, leidžia pažinti tiesą, skatina geriems darbams.

VERSTA IŠ: „Letter from the Editor“, The Angelus, 2007 m. balandis.