Švenčiausiasis Tėve,
Su didžiausiu nerimu tenka stebėti nepaliaujamą santuokos ir šeimos – bet kurios žmogiškosios bendruomenės šaltinio bei pagrindo – nykimą. Šis irimas sparčiai greitėja, ypač dėl amoraliausių ir ydingiausių poelgių legalizavimo. Šiandien viešai paminamas po kojomis Dievo įstatymas, netgi prigimtinė jo išraiška; dramatiškai daugėja sunkiausių nuodėmių, besišaukiančių dangaus keršto.
Švenčiausiasis Tėve,
Negalime nuslėpti, kad mus be galo suneramino pirmoji Sinodo, skirto „sielovadiniams iššūkiams šeimai evangelizacijos kontekste“, dalis. Iš iškilių Bažnyčios hierarchų lūpų girdėjome teiginius, kurie taip prieštarauja tiesai ir taip skiriasi nuo aiškaus bei nuolatinio Bažnyčios mokymo apie santuokos šventumą, jog mūsų sielas apėmė didžiulė baimė. Šie žmonės tvirtino veikią Jūsų vardu, ir jų tvirtinimo niekas viešai nepaneigė. Dar labiau mus neramina tai, jog kai kurie Jūsų žodžiai leidžia manyti, kad doktrina gali vystytis atsiliepiant į naujus krikščionių poreikius. Mūsų nerimas kyla iš fakto, kad popiežius šv. Pijus X savo enciklikoje „Pascendi“ pasmerkė tokį dogmos pritaikymą vadinamiesiems šių laikų reikalavimams. Ir šv. Pijus X, ir Jūs, Švenčiausiasis Tėve, gavote visišką valdžią mokyti, pašventinti ir valdyti krikščionis, paklusdami Kristui, tikrajam kaimenės galvai ir ganytojui visais laikais ir visose vietose. Popiežius turi būti ištikimas Jo atstovas žemėje. Tas, kas buvo iškilmingai pasmerkta, negali laikui bėgant tapti patvirtinta sielovadine praktika.
Dievas, prigimties kūrėjas, įkūrė patvarią sąjungą tarp vyro ir moters tam, kad žmonių giminė galėtų tęstis. Senojo Testamento apreiškimas visiškai aiškiai mus moko, kad neišardomą santuoką tarp vieno vyro ir vienos moters tiesiogiai įsteigė pats Dievas ir kad Jis žmonėms nepaliko teisės laisvai apspręsti esmines jos savybes. Taigi santuoka turi ypatingą dievišką apsaugą: „Negeisi savo artimo žmonos“ (Iš 20, 17).
Evangelijos mus moko, kad pats Jėzus savo aukščiausiu autoritetu galutinai sugrąžino santuokai pirminį jos tyrumą, kurį buvo iškreipęs žmonių pagedimas: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6).
Katalikų Bažnyčiai priklauso garbė daugelį šimtmečių ginti žmogišką ir dievišką santuokos tikrovę nepaisant neramumų, prašymų, grasinimų ar pagundų. Nors ją vien dėl šios priežasties palikdavo nemažai pagedusių žmonių, Bažnyčia visada laikė iškeltą ištikimybės, tyrumo ir vaisingumo vėliavą, tikrosios santuokinės ir šeiminės meilės ženklą.
Artėjant šeimai skirto sinodo antrajai daliai, savo sąžinėje jaučiame pareigą išreikšti Apaštalų Sostui savo giliausią susirūpinimą, apimantį mus pagalvojus apie „išvadas“, kurios gali būti pasiūlytos Sinode, jeigu, nelaimei, bus vėl užpultas santuokos ir šeimos šventumas ir susilpnintas sutuoktinių bei šeimos žininio statusas. Visa savo širdimi viliamės, kad Sinodas, priešingai, padarys tikro gailestingumo darbą primindamas – dėl sielų gerovės – visą išganingą Bažnyčios mokymą apie santuoką.
Esame tvirtai įsitikinę, ypač turėdami galvoje šiandienines aplinkybes, kad žmones, įsipainiojusius į nenormalius santuokinius ryšius, reikia sielovadiškai priimti su užuojauta, šitaip parodant jiems tikrąjį gailestingąjį Bažnyčios skelbiamo meilės Dievo veidą.
Vis dėlto Dievo įstatymas, tas Jo amžinosios meilės žmonijai pasireiškimas, savaime yra didžiausias gailestingumas visais istorijos tarpsniais, visiems asmenims, visose situacijose. Todėl mes meldžiame, kad Evangelijos tiesa apie santuoką, tiesa, kurią Sinodas turėtų paskelbti, nebūtų apeita praktikoje įvairiausiomis „sielovadinėmis išimtimis“, iškreipiančiomis teisingą jos prasmę, arba įstatymais, kurie beveik neabejotinai panaikintų jos tikrąją svarbą. Šiuo klausimu jaučiame pareigą pasakyti, kad, nepaisant priminimų apie santuokos neišardomumą, apaštaliniame laiške motu proprio „Mitis Iudex Jesus“ išdėstyti kanoniniai pakeitimai, palengvinantys santuokos paskelbimą negaliojančia, faktiškai atvers duris teisiniams procesams, leidžiantiems „katalikiškas skyrybas“, net jeigu jos bus vadinamos kitu vardu. Šie pakeitimai seka šių dienų moraliniais papročiais, nesistengdami priderinti jų prie dieviškojo įstatymo. Ar mūsų neturėtų sukrėsti likimas vaikų, kurie gims tokiose paskubomis anuliuotose santuokose ir kurie taps „vartojimo kultūros“ aukomis?
XVI a. popiežius Klemensas VII atsisakė pripažinti Anglijos karaliaus Henriko VIII skyrybas, nors šis to reikalavo. Nepaisydamas didžiulio spaudimo ir Anglijos schizmos pavojaus, popiežius išsaugojo nekintantį Kristaus ir Jo Bažnyčios mokymą apie santuokos neišardomumą. Ar dabar jo sprendimo bus atsižadėta „kanonine atgaila“?
Paskutiniu metu daugybė šeimų visame pasaulyje drąsiai stoja prieš civilinius įstatymus, kenkiančius prigimtinei bei krikščioniškai šeimai ir viešai skatinančius nedorą elgesį, priešingą paprasčiausiai moralei. Ar gali Bažnyčia apleisti tuos, kurie, kartais patirdami nuostolį ir beveik visada – pajuoką bei patyčias, kovoja šią reikalingą, bet labai sunkią kovą? Tokia pozicija reikštų pražūtingą papiktinimą, demoralizuojantį visus šiuos žmones. Bažnyčios ganytojai, priešingai, paklusdami savo pašaukimui turėtų jiems pasiūlyti aiškią ir tvirtai pagrįstą paramą.
Švenčiausiasis Tėve,
Dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbės, dėl Bažnyčios ir visų tikinčiųjų paguodos, dėl visuomenės ir visos žmonijos gėrio, mes šią lemtingą valandą meldžiame Jus paskelbti visam pasauliui aiškų ir tvirtą tiesos žodį, kuris apgintų krikščionišką ir netgi paprasčiausią žmogišką santuoką, paremtų jos pagrindą, t. y. lyčių skirtingumą ir savitarpio papildomumą, patvirtintų jos ypatingumą ir neišardomumą. Su sūnišku pasitikėjimu meldžiame leisti visiems išgirsti Jūsų balsą, lydimą veiksmų ir rodantį Jūsų paramą katalikiškai šeimai.
Mes patikime šį nuolankų prašymą šv. Jono Krikštytojo globai. Jis mirė kankinio mirtimi, nes viešai gynė santuokos šventumą ir unikalumą nuo civilinės valdžios, papiktinusios visus savo „antrąja santuoka“. Ir mes meldžiame Kristaus pirmtako, kad jis suteiktų Jums drąsos priminti visam pasauliui tikrąjį mokymą apie prigimtinę ir krikščionišką šeimą.
Septynių Dievo Motinos sopulių šventę, 2015 m. rugsėjo 15 d.
+Bernard Fellay
Šv. Pijaus X kunigų brolijos generalinis vyresnysis