 |
V knyga: Švenčiausioji Mergelė Marija išganymo darbe Įrišimas: kietas
Kaina: 4 € Užsisakyti |
Knyga „Švenčiausioji Mergelė Marija išganymo darbe“ yra penktasis serijos Bažnyčios Mokymas leidinys.
Švenčiausioji Mergelė Marija yra esmingai susijusi su išganymu. Dievas laisvu nutarimu išrinko ją būti Kristaus Motina. Marija yra dangaus vartai, per kuriuos, jai sutikus, Išganytojas atėjo į pasaulį ir tapo žmogumi. Dėl šio visą kūrinijos prigimties tvarką pranokstančio išrinkimo Dievas ją apsaugojo nuo gimtosios nuodėmės ir apdovanojo malonių pilnatve. Evangelija liudija, kad Marija yra šalia Jėzaus per visus svarbius Jo gyvenimo įvykius. Kalvarijoje ji kartu su Juo meldžiasi ir Jį aukoja. Kadangi Marija yra Kristaus, Bažnyčios – Jo mistinio Kūno – galvos, Motina, todėl pagal malonės tvarką ji yra ir šio mistinio Kūno narių tikroji Motina. Po Kristaus prisikėlimo Marija meldžiasi už apaštalus ir visą Bažnyčią. Daug pirmųjų amžių paveikslų vaizduoja ją į dangų pakeltomis rankomis. Marija niekada nebuvo paliesta nuodėmės, ji buvo apdovanota Dievo Motinos orumu ir ištikimai bendradarbiavo su jai suteiktomis malonėmis bei dalyvavo atpirkimo darbe, todėl po mirties jos kūnas nepasiliko kape, jis buvo paimtas į dangų. Marija mums atneša Kristų, malonių šaltinį, todėl ji yra visų malonių Tarpininkė; ir Bažnyčia dar laukia dienos, kada ši tiesa bus paskelbta kaip dogma.
Būtų sunku į knygą sudėti viską, ką popiežiai per paskutinius du šimtmečius yra pasakę šia tema. Todėl šiame leidinyje pateikiami tik svarbesni tekstai. Didžiausią teologinį svorį, be abejo, turi enciklikos Ineffabilis Deus ir Munificentissimus Deus, apibrėžiančios ir skelbiančios Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bei Švč. Mergelės Marijos Paėmimo į dangų dogmas.
Jau pirmaisiais krikščionybės amžiais mokymas apie Mariją turėjo didelę reikšmę: jis įnešė šviesos į ginčus dėl Jėzaus Kristaus prigimties ir asmenybės. Svarbų vaidmenį tame suvaidino Efezo Susirinkimas, kurio jubiliejaus proga parašyta enciklika Lux veritatis.
Paskutinių dviejų šimtmečių Bažnyčios mokymas turi ir didelę pastoracinę reikšmę. Popiežius Leonas XIII parašė net devynias enciklikas apie Rožančių, iš kurių knygoje pateikiamos šios: Octobri mense, Adiutricem populi, Jucunda semper ir Laetitiae sanctae. Krikščioniškąsias tautas garbinti Mariją skatina ir Pijaus X enciklika Ad diem illum laetissimum. Joje visur raudona gija eina šv. Liudviko Marijos Grinjono de Monforo traktato mintys apie tikrąjį pamaldumą Švč. Mergelei Marijai. Popiežius teigė, kad rašydamas šią encikliką, dar kartą perskaitė traktatą.
Yra akivaizdu, kad Dievo apvaizda nori parodyti Švč. Mergelės Marijos vaidmenį Bažnyčioje ypač mūsų laikmečiu. Tai galima suprasti ne tik iš Magisteriumo tekstų, bet ir iš Bažnyčios patikrintų bei patvirtintų Švč. Mergelės Marijos apreiškimų, pvz., La Salette, Lurde ir Fatimoje. Pastaruoju remiasi popiežiaus Pijaus XII atliktas pasaulio paaukojimas Nekaltajai Marijos Širdžiai.