10. Žvakių laiminimas ir procesija per Grabnyčias (II. 2)

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Dómine sancte, Pater omnípotens, ætérne Deus, qui ómnia ex níhilo creásti, et iussu tuo per ópera apum hunc liquórem ad perfectiónem cérei veníre fecísti: et qui hodiérna die petitiónem iusti Simeónis implésti: te humíliter deprecámur; ut has cándelas ad usus hóminum et sanitátem córporum et animárum, sive in terra sive in aquis, per invocatiónem tui sanctíssimi nóminis et per intercessiónem beátæ Maríæ semper Vírginis, cuius hódie festa devóte celebrántur, et per preces ómnium Sanctórum tuórum, bene+dícere et sancti+ficáre dignéris: et huius plebis tuæ, quæ illas honorífice in mánibus desíderat portáre teque cantándo laudáre, exáudias voces de cælo sancto tuo et de sede maiestátis tuæ: et propítius sis ómnibus clamántibus ad te, quos redemísti pretióso Sánguine Fílii tui: Qui tecum vivit et regnat in sǽcula sæculórum. R. Amen.

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui hodiérna die Unigénitum tuum ulnis sancti Simeónis in templo sancto tuo suscipiéndum præsentásti: tuam súpplices deprecámur cleméntiam; ut has cándelas, quas nos fámuli tui, in tui nóminis magnificéntiam suscipiéntes, gestáre cúpimus luce accénsas, bene+dícere et sancti+ficáre atque lúmine supérnæ benedictiónis accéndere dignéris: quátenus eas tibi Dómino, Deo nostro, offeréndo digni, et sancto igne dulcíssimæ caritátis tuæ succénsi, in templo sancto glóriæ tuæ repræsentári mereámur. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Orémus. Dómine Iesu Christe, lux vera, quæ illúminas omnem hóminem veniéntem in hunc mundum: effúnde bene+dictiónem tuam super hos céreos, et sanctí+fica eos lúmine grátiæ tuæ, et concéde propítius; ut, sicut hæc luminária igne visíbili accénsa noctúrnas depéllunt ténebras; ita corda nostra invisíbili igne, id est, Sancti Spíritus splendóre illustráta, ómnium vitiórum cæcitáte cáreant: ut, purgáto mentis óculo, ea cérnere possímus, quæ tibi sunt plácita et nostræ salúti utília; quátenus post huius sǽculi caliginósa discrímina ad lucem indeficiéntem perveníre mereámur. Per te, Christe Iesu, Salvátor mundi, qui in Trinitáte perfécta vivis et regnas Deus, in sǽcula sæculórum. R. Amen. 

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui per Móysen fámulum tuum puríssimum ólei liquórem ad luminária ante conspéctum tuum iúgiter concinnánda præparári iussísti: bene+dictiónis tuæ grátiam super hos céreos benígnus infúnde; quátenus sic adminístrent lumen extérius, ut, te donánte, lumen Spíritus tui nostris non desit mentibus interius. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Orémus. Dómine Iesu Christe, qui hodiérna die, in nostræ carnis substántia inter hómines appárens, a paréntibus in templo es præsentátus: quem Símeon venerábilis senex, lúmine Spíritus tui irradiátus, agnóvit, suscépit et benedíxit: præsta propítius; ut, eiúsdem Spíritus Sancti grátia illumináti atque edócti, te veráciter agnoscámus et fidéliter diligámus: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Šventasis Dieve, visagali Tėve, amžinasis Dieve, Tu visa sutvėrei iš nieko, Tu padarei, kad Tavo valia ir bičių darbu šis skystis taptų tobulu vašku, ir šiandien išpildei teisiojo Simeono prašymą. Nuolankiai Tave meldžiame, kad teiktumeisi pa+laiminti ir pa+šventinti šias žvakes žmonių naudojimui ir kūno bei sielos sveikatai, tiek žemėje, tiek jūroje, mums šaukiantis Tavo švenčiausiojo vardo ir užtariant Švenčiausiajai visuomet Mergelei Marijai, kurios šventė šiandien pamaldžiai minima. Iš Tavo šventojo dangaus ir nuo Tavo didybės sosto išgirsk balsus šių Tavo žmonių, kurie jas trokšta pagarbiai nešti rankose ir Tave šlovinti giesme. Būk maloningas visiems, kurie Tavęs šaukiasi, nes juos atpirkai Tavo Sūnaus brangiausiuoju Krauju. Jis su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. R. Amen.

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu šiandien savąjį Viengimį atidavei į šventojo Simeono rankas, kad jis būtų paaukotas Tavo šventykloje. Nuolankiai meldžiame Tavo gerumą, kad šias žvakes, kurias mes, Tavo tarnai, gavome Tavo vardo išaukštinimui ir norime nešti degančias, teiktumeisi pa+laiminti ir pa+šventinti bei uždegti dieviškosios palaimos šviesa. Suteik, kad mes, kurie jas aukojame Tau, Viešpatie, mūsų Dieve, kada nors patys užsiliepsnoję šventąja Tavo saldžiosios meilės liepsna, būtume verti paaukoti Tavo šlovės šventykloje. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Melskimės. Viešpatie Jėzau Kristau, tikroji šviesa, kuri apšvieti kiekvieną žmogų, ateinantį į šį pasaulį, išliek savo pa+laiminimą šioms žvakėms, pa+šventink jas Tavosios malonės šviesa ir maloningai suteik, kad kaip šie šviestuvai, uždegti regima šviesa, nuveja nakties tamsybes, taip ir mūsų širdys, nušviestos nematomos ugnies, tai yra Šventosios Dvasios švytėjimo, prarastų visokių ydų aklumą. Padaryk, kad nuvalius mūsų sielos akis, mes galėtume regėti tai, kas Tau malonu ir naudinga mūsų išganymui, kad po šio tamsaus pasaulio išbandymų būtume verti kada nors pasiekti nenykstančią šviesą. Per Tave, Kristau Jėzau, pasaulio Išganytojau, kuris būdamas Dievas tobuloje Trejybėje gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu per savo tarną Mozę liepei paruošti gryno aliejaus skysčio žibintams Tavo akivazdoje. Meilingai išliek Tavo pa+laiminimo malonę šioms žvakėms, kad jos taip teiktų išorinę šviesą, jog, Tau dovanojant, mūsų sieloms netrūktų vidinės Tavo Dvasios šviesos. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Melskimės. Viešpatie Jėzau Kristau, Tu, pasirodęs tarp žmonių mūsų kūno pavidale, šiandien buvai tėvų paaukotas šventykloje. Garbingasis senelis Simeonas, apšviesas Tavo Dvasios šviesa, pažino Tave, paėmė į rankas ir palaimino. Maloningai suteik, kad mes, tos Šventosios Dvasios malonės apšviesti ir pamokyti, Tave tikrai pažintume ir ištikimai mylėtume. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

Aspérges me, Dómine, hyssópo, et mundábor: lavábis me, et super nivem dealbábor.

Apšlakstyk mane, Viešpatie, yzopu, ir būsiu tyras, nuplauk mane, ir pasidarysiu baltesnis už sniegą.

Antifona (Lk 2, 32)

Lumen ad revelatiónem géntium: et glóriam plebis tuæ Israel.

Giesmė (Lk 2, 29–31)

Nunc dimíttis servum tuum, Dómine, * secúndum verbum tuum in pace. Ant. Lumen...

Quia vidérunt óculi mei * salutáre tuum. Ant. Lumen...

Quod parásti * ante fáciem ómnium populórum. Ant. Lumen...

Ant. Šviesą pagonims apšviesti ir Tavosios Izraelio tautos garbę.

Dabar atleiski, Viešpatie, savo tarną, * kaip buvai pažadėjęs, ramybėje. Ant. Šviesą...

Nes mano akys išvydo * Tavo išgelbėjimą. Ant. Šviesą...

Kurį Tu prirengei * visų tautų akivaizdoje. Ant. Šviesą...

Glória Patri, et Fílio, * et Spirítui Sancto. Ant. Lumen...

Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, * et in sǽcula sæculórum. Amen. Ant. Lumen...

Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, * ir Šventajai Dvasiai. Ant. Šviesą...

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, * ir per amžius. Amen. Ant. Šviesą...

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Exáudi, quǽsumus, Dómine, plebem tuam: et, quæ extrínsecus ánnua tríbuis devotióne venerári, intérius ássequi grátiæ tuæ luce concéde. Per Christum, Dóminum nostrum. R. Amen.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Išklausyk, meldžiame, Viešpatie, savąją liaudį ir suteik, kad ką liepi kasmet garbinti išoriniu pamaldumu, tą ji dėl Tavo malonės šviesos pasiektų viduje. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

V. Procedámus in pace. R. In nómine Christi. Amen.

V. Eikime ramybėje. R. Kristaus vardu. Amen.

Ant. Adórna thálamum tuum, Sion, et súscipe Regem Christum: ampléctere Maríam, quæ est cæléstis porta: ipsa enim portat Regem glóriæ novi lúminis: subsístit Virgo, addúcens mánibus Fílium ante lucíferum génitum: quem accípiens Símeon in ulnas suas, prædicávit pópulis, Dóminum eum esse vitæ et mortis et Salvatórem mundi.

Ant. (Lk 2, 26, 27 ir 28–29) Respónsum accépit Símeon a Spíritu Sancto, non visúrum se mortem, nisi vidéret Christum Dómini: et cum indúcerent Púerum in templum, accépit eum in ulnas suas, et benedíxit Deum, et dixit: Nunc dimíttis servum tuum, Dómine, in pace. V. Cum indúcerent púerum Iesum paréntes eius, ut fácerent secúndum consuetúdinem legis pro eo, ipse accépit eum in ulnas suas.

Ant. Puošk savo būstą, Sione, ir priimk Kristų Karalių! Laikykis Marijos, kuri yra dangaus vartai – juk ji nešioja naujai nušvitusį šlovės Karalių. Sustojo Mergelė, nešdama rankose Sūnų, gimusį prieš aušrinę žvaigždę, o Simeonas, jį paėmęs į savo rankas, skelbė tautoms, kad tai – gyvenimo ir mirties Viešpats, pasaulio Išganytojas.

Ant. Simeonui buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis neregės mirties, kol pamatys Viešpaties Pateptąjį. Kai Kūdikį įnešė į šventyklą, jis paėmė jį į savo rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar atleiski, Viešpatie, savo tarną ramybėje“. V. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, jis paėmė jį į rankas.

R. Obtulérunt pro eo Dómino par túrturum, aut duos pullos columbárum: * Sicut scriptum est in lege Dómini. V. Postquam impléti sunt dies purgatiónis Maríæ, secúndum legem Móysi, tulérunt Iesum in Ierúsalem, ut sísterent eum Dómino. Sicut scriptum est in lege Dómini. V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Sicut scriptum est in lege Dómini.

R. Paaukojo už jį Viešpačiui porą purplelių arba du balandžiukus, * kaip parašyta Viešpaties Įstatyme. V. Pasibaigus Mozės įstatymo numatytoms Marijos apsivalymo dienoms, jie nunešė Jėzų į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui. Kaip parašyta Viešpaties Įstatyme. V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip parašyta Viešpaties Įstatyme.