Koks Brolijos požiūris į skiepus nuo COVID-19

Brolijos generalinis vyresnysis kun. Davide Pagliarani JAV vykusioje konferencijoje pasisakė skiepų klausimu. Pateikiame jo kalbos santrauką. Visas pranešimas anglų kalba čia.

...Pabaigai norėčiau tarti keletą žodžių apie vakcinas [nuo COVID-19], nes tai svarbus ir sudėtingas klausimas. Kadangi šios konferencijos tema yra Šv. Pijaus X kunigų brolijos misija, panagrinėsime, ar yra koks nors ryšys tarp Brolijos misijos ir vakcinų. Daugeliui atrodo, kad Brolijos pozicija šiuo klausimu yra pernelyg atsargi ir rezervuota. „Kodėl Brolija nekalba apie šią problemą? – daugelis klausia. – Visas pasaulis iškamuotas, parklupdytas ant kelių šios ligos, o Brolija tyli...“ Šis klausimas pagrįstas, ir aš pamėginsiu į jį atsakyti. Visa ši koronaviruso problema labai sudėtinga, kasdien kyla daugybė klausimų, ir reikėtų visą gyvenimą praleisti naršant internete tam, kad į visus juos atsakytume. Taigi užuot pateikęs galutinį problemos sprendimą, galutinį atsakymą, į šią problemą pamėginsiu pažvelgti iš reikiamos perspektyvos, kitaip tariant, suteiksiu jai tinkamą vietą.

Prieš metus žmonių protus užvaldė beveik išimtinai COVID liga. Ar ji kilo Kinijoje? Ar Taivanyje? Ar kur nors kitur? Ar buvo dirbtinai sukurta? Ar ji mirtina? Ar ir kiek užkrečiama? Ar apskritai egzistuoja? Ar žmonės ligoninėse mirė nuo koronaviruso, ar buvo nužudyti? Nūdien žmonių dėmesys nukrypo į vakcinas. Tai suprantama, nes daugelio šalių vyriausybės stengiasi šias vakcinas primesti kiekvienam. Tokia jų politika ne tik skatina visuotinį susijaudinimą, bet ir sukūrė dvi priešiškas stovyklas – tų, kurie pritaria vakcinoms, ir tų, kurie joms nepritaria. Internetas teikia apsčiai „ginklų“, argumentų abiem šioms stovykloms. Vieni bijo vakcinų dėl galimo šalutinio jų poveikio, kiti irgi bijo – kad negrįš į ankstesnį gyvenimą, kol visi žmonės nesusiskiepys.

Daugiausia ginčų kelia klausimas dėl šalutinio poveikio. Nemažai žmonių nuo jo nukentėjo. Taip pat diskutuojama, ar gali valstybės primesti savo piliečiams ne visiškai ištirtas vakcinas. Kaip žinome, vakcinai patvirtinti paprastai prireikia nuo 5 iki 10 metų. Dabar yra labai skubama. Neabejotina, kad čia įsivėlęs ir stambusis verslas. Dar viena problema – pamažu aiškėja, kad šių vakcinų teigiamas poveikis yra gana trumpalaikis. Pačios vyriausybės skatindamos vakcinaciją susiduria su loginiais keblumais. Mėgindamos įtikinti nepasiskiepijusius žmones skiepytis, jos sako, kad vakcinos veikia. Antra vertus, mėgindamos įtikinti jau pasiskiepijusius žmones vakcinuotis stiprinamąja, t. y. antrąja, trečiąja, ketvirtąja doze, jos sako, kad vakcinos veikia nepakankamai.

Taigi apibendrinkime. Ar ši problema sudėtinga? Taip. Ar visa tai neatrodo šiek tiek beprotiška? Taip. Ar tai nekelia streso žmonijai? Žinoma. Ar galima visu tuo abejoti, kelti klausimus? Taip. Ar galima pagrįstai priešintis privalomai vakcinacijai? Be abejo. Tačiau visa ši problema visų pirmiausia yra susijusi su medicinos sritimi. Štai kodėl Brolija nepuolė stačia galva į šias diskusijas. Žinoma, pavienis kunigas gali duoti patarimą, kaip, jo asmenine nuomone, derėtų elgtis, bet Brolija, kaip tokia, nesivelia į šią diskusiją. Brolijos misija nėra spręsti medicininius klausimus. Ji nesprendžia nei apie vakcinas nuo COVID-19, nei apie kokius nors kitus skiepus, nei apie vaistus apskritai. Kartoju, tai yra visų pirma medicininė problema, ir jos negalima paversti teologine.

Kita priežastis, kodėl Brolija nesivelia į diskusijas dėl skiepų nuo COVID, yra vadinamoji „globalistų konspiracija“. Atrodytų, kad ji prasidėjo prieš metus, kai beveik visų šalių vyriausybės sutartinai nusprendė suskiepyti žmoniją. Tačiau iš tikrųjų ji prasidėjo jau prieš tris šimtus metų, kai buvo nutarta pakeisti Katalikų Bažnyčią nauja visuotine, pasauline valdžia. Tiesą sakant, šios konspiracijos šaknys siekia dar senesnius laikus. Susitelkti vien į privalomų skiepų problemą reikštų nebematyti viso vaizdo, viso konteksto, o to mes nenorime, neturime teisės. Be to, visų dėmesį nukreipiant į koronavirusą ir skiepus, tyliai prastūminėjami kiti, prigimtiniam įstatymui daug labiau prieštaraujantys teisės aktai – dėl lyties keitimo, šeimos sampratos ir pan. Tai ir yra tikroji globalistų konspiracija – sukurti naują pasaulio santvarką, su naujais, krikščionybei priešiškais įstatymais ir nauja pasauline valdžia. Ir jiems nesvarbu, ar toje naujoje pasaulio santvarkoje bus koronavirusas ir vakcinos, ar nebus.

Dar viena priežastis, kodėl Brolija laikosi nuošalyje, yra vadinamojo „vakcinų priešininkų aljanso“ pobūdis. Šiame aljanse rasime ir katalikų, ir jokių politinių ar religinių idėjų neišpažįstančių žmonių; ir konservatorių, ir liberalų, ir kairiųjų, netgi kraštutinių kairiųjų, anarchistų, „žaliųjų“. Dėl ko pastarieji priešinasi privalomiems skiepams? Vardan individualios laisvės, vardan „žmogaus teisių“. Kitaip tariant, „su savo kūnu, su savo gyvenimu elgiuosi kaip noriu“. Tokius pačius šūkius randame seksualinės revoliucijos judėjime 7-ajame XX a. dešimtmetyje, taip pat pas abortų šalininkus. Turime būti atsargūs. Antra vertus, paradoksalu, bet privalomo skiepijimo šalininkai remiasi tais pačiais individualios laisvės ir žmogaus teisių principais. Jie teigia: jei visų nesuskiepysim, negalėsime grįžti į „ankstesnį“, laisvą, gyvenimą; negalėsime laisvai keliauti, vaikščioti į koncertus, kavines, privalėsime dėvėti kaukes ir t. t. Kitaip tariant, negalėsime tenkinti savo asmeninių norų, jei nepriversim kitų skiepytis. Taigi matome, kaip tie patys humanistiniai, masoniški, globalistiniai principai kovoja abiejose pusėse. Ar Brolija turi veltis į šią diskusiją, į šią mėsmalę? Nemanau.

Turime neužmiršti ir antgamtinio lygmens. Kas nors nustebs: kas gi gali sieti antgamtę ir vakciną, paprastą vaistą? Tačiau COVID-19, kaip ir kiekviena epidemija žmonijos istorijoje, yra tam tikra dieviška bausmė, kurią Apvaizda leidžia, idant mus nuskaistintų, apvalytų. Juk mes irgi esame nusidėjėliai. Mes, tradiciniai katalikai ir kunigai, taip pat susergame ir mirštame. Taigi, visa paliekame Dieviškajai Apvaizdai. Ji iki šiol mus saugojo ir, tikiuosi, saugos ir per šią krizę.

Pabaigai reikėtų išsiaiškinti ir tam tikrą moralinį šios problemos aspektą. Jis susijęs su vakcinų kūrime naudojamomis abortuotų kūdikių kūnų dalimis. Pavyzdžiui, mūsų kartais klausia: „Kunige, esu daugiavaikės šeimos tėvas, gyvenu sunkiai, jei nesiskiepysiu, prarasiu darbą. Ar nepadarysiu nuodėmės skiepydamasis [vakcinomis, vienaip ar kitaip susijusiomis su abortuotais kūdykiais]? O gal man nesiskiepyti ir viską palikti Dievo Apvaizdai?“ Mūsų atsakymas būtų toks: „Nepadarysite nuodėmės tiek skiepydamasis, tiek nesiskiepydamas; tai priklauso nuo jūsų paties išmintingo sprendimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius – materialinius, sveikatos ir t. t.“ Žinoma, vien išgirdę žodį „abortas“ mes jaučiame pasibjaurėjimą. Mes nenorime turėti su tuo nieko bendra. Tačiau egzistuoja aplinkybės, kai galime pasinaudoti blogo poelgio rezultatais, su sąlyga, kad niekaip neprisidėjome prie to poelgio. Pavyzdžiui, gydytojas gali panaudoti mirusio žmogaus organą geram tikslui netgi tada, kai šis buvo nužudytas – žinoma, nužudytas ne dėl to organo. Arba Bažnyčia negali finansuoti mečetės statybos, tačiau gali priimti jau pastatytą mečetę kaip dovaną ir paversti ją bažnyčia. Nemažai bažnyčių Pietų Ispanijoje yra perdarytos iš mečečių, kaip ir nemažai bažnyčių Italijoje yra perdarytos iš pagonių šventyklų. Ryškiausias pavyzdys – Panteonas Romoje. Panaši problema buvo iškilusi apaštalų laikais. Dalis gyvulių, kuriuos pagonys paaukodavo stabams, būdavo ne sudeginami, o kitą dieną parduodami turguje. Žydai atsisakydavo juos pirkti, jiems tai buvo didžiausia nuodėmė ir papiktinimas. Tačiau apaštalas Paulius leido tai daryti, leido valgyti stabams paaukotą mėsą, su sąlyga, kad krikščionys jokiais būdais nedalyvaus pagoniškose apeigose (tiesą sakant, atsisakydami tai padaryti, jie ištverdavo sunkiausius kankinimus).

Dėl visų čia išvardytų priežasčių Šv. Pijaus X kunigų brolija viešai nepasisako nei už vakcinas, nei prieš jas.