Tradicijos jubiliejus. Šv. Pijaus X kunigų brolijos maldinė kelionė į Romą
Visi keliai šiais metais iš tiesų veda į Romą. Šimtai tūkstančių keliauja į šį miestą ir pripildo gatves bei bažnyčias. Šimtai tūkstančių: ko? Žmonių, kuriuos galėtume suskirstyti į tris grupes: turistai, atvykę į senienų ir linksmybių kupiną Italijos sostinę, linksmi „krikščionys“ su šortais ir charizmatikų dainomis lūpose, atkeliavę pasidžiaugti modernia ekumeniška popbažnyčia, ir pagaliau būrelis maldininkų, norinčių pasimelsti prie apaštalų kapų bei parodyti savo ištikimybę Amžinajai Romai.
Trečiajai kategorijai priklausė ir mūsų Brolijos jubiliejinė maldinę kelionė. Mes atvykome švęsti tradicinį Bažnyčios jubiliejų ir kartu savotišką Tradicijos jubiliejų (šių metų lapkričio 1 d. sukako 30 metų mūsų kongregacijai). Per 30 metų atsirado beveik 400 kunigų visame pasaulyje, kurie beveik visi išugdyti mūsų seminarijose. Dėl to ir tarėme „Deo gratias“ bei meldėme Viešpaties malonių kitame tūkstantmetyje.
Rugpjūčio 8 dienos rytą prie Šv. Pauliaus bazilikos Romoje susirinko apie 400 Brolijos kunigų, seminaristų, brolių ir seserų iš visų penkių kontinentų. Turbūt tai buvo didžiausia dvasininkų ir vienuolių minia, susirinkusi Romoje povatikaniniais laikais, kuri nepabijojo dvasiniu rūbu parodyti savo pasišventimą Viešpaties tarnybai. Taip pat atvyko apie 3500 tikinčiųjų, nešinų bažnytinėmis ir nacionalinėmis vėliavomis, katalikiškų jaunimo organizacijų simbolika. Spiginant rugpjūčio saulei, maldinės kelionės organizatoriai ilgai plušėjo, kol pavertė šią minią į tvarkingą procesiją. Iškilmingai įžengus pro jubiliejines duris Porta sancta, kleras išsirikiavo abipus Confessio (altoriaus virš šv. apaštalo Pauliaus kapo), tikintieji užpildė baziliką. Kalbėjome Rožančių, klausėmės pamokslo ir karštai meldėmės, pirmiausia už Šventąjį Tėvą. Kas suvienijo visus šiuos įvairiausių tautų maldininkus? Bendras katalikų tikėjimas ir bendra šventoji lotynų kalba! Lotyniška giesme ir malda mes parodėme, jog esame visuotinės, visų laikų ir kultūrų žmones vienijančios Bažnyčios nariai. – „Ir būsi [...] pilietis tos Romos, kurioje Kristus yra romėnas“, – rašė Dantė Alighieris[1].
Po pietų, nepaisydama dar labiau padidėjusio karščio, procesija patraukė Via della Conciliazione gatve į Šv. Petro baziliką. Dabar susirinko jau apie 4500 piligrimų, bazilikos centrinė nava buvo pilna. Pagerbėme šv. Petro kapą bei mūsų Brolijos patrono šv. Pijaus X relikvijas, melsdami, kad jis ir toliau padėtų mums vykdyti jo priesaką: „Omnia instaurare in Christo!“ – ,,Viską atnaujinti Kristuje!“.
Italų radijo komentatorius stebėjosi: per 2000 Bažnyčios istorijos metų dar nėra pasitaikę, kad keli tūkstančiai „ekskomunikuotų schizmatikų“ susirinktų į Šv. Petro baziliką ir melstųsi už popiežių! Paprasti žmonės prieidavo prie mūsų, seminaristų, ir itališkai gestikuliuodami sveikino mus.
Trečiadienį, rugpjūčio 9 d., taip pat iškilmingai aplankėme svarbiausią Romos bažnyčią – Šv. Jono baziliką Laterane, popiežiaus kaip Romos vyskupo katedrą. Iš jos organizuotai ėjome Via Merulana gatve iki Šv. Marijos Didžiosios bazilikos. Žmonių buvo tiek, jog visi galėjo sutilpti į baziliką tik dviem etapais. Pamokslą ir maldas teko kartoti. Procesija padarė įspūdį net visko mačiusiems romiečiams: žmonės spoksojo ir fotografavo pro langus, klausydamiesi iškilmingo ,,Lauda Sion, Salvatorem“ giedojimo. Kitos dienos laikraščiuose tai buvo pagrindinė tema.
Trečiadienio vakare Brolijos Generalinis vyresnysis mons. Bernard Fellay laikė pontifikalines šv. Mišias parke ant Colle Oppio. Aha, pasakys mūsų neprieteliai, Jubiliejaus komitetas jus įsileido į bazilikas tik pasimelsti, o Mišias laikyti teko parke! Tačiau taip įvyko ne dėl mūsų „teisinio statuso“, o vien dėl tradicinio šv. Mišių ritualo, kurio mes laikomės. Visai „neschizmatinė“ ir Vatikano globojama Šv. Petro brolija 1998 metais Romoje šventė savo įsikūrimo jubiliejų ir taip pat negavo nė mažiausios bažnytėlės tradicinėms šv. Mišioms!
Vyskupas B. Fellay savo pamoksle išreiškė visų mūsų nuostabą ir širdgėlą: Romos ritualui nebėra vietos Romos mieste! Romos liturgija ištremta iš Romos! Tai labiausiai ir temdė mūsų jubiliejinę nuotaiką, kaip ir prisiminimas visų šiais metais įvykusių ekumeninių skandalų.
Rugpjūčio 10 d. apie l000 mūsų maldininkų pasiskirstė į grupeles po 50 žmonių ir ėjo tradicinę kelionę į septynias didžiąsias Romos bazilikas: 23 kilometrai pėsčiomis Romos gatvėmis, tvoskiant 30 laipsnių karščiui! Vyskupas B. Fellay, vedęs vieną grupę, Šventojo Kryžiaus bazilikoje suteikė piligrimams palaiminimą su šv. Kryžiaus relikvija.
Po kelių dienų miestas užmiršo mūsų maldinę kelionę ir vėl pasinėrė į ekumeninį-charizmatinį svaigulį. Pasaulio jaunimo dienos sutraukė į šv. Petro aikštę net 300 000 jaunuolių. Ką ten keli tūkstančiai „apkerpėjusių“ tradicionalistų! Bet mes nenusimename, kitas tūkstantmetis priklauso mums, kaip ir praėję du tūkstančiai metų iki Vatikano II Susirinkimo. Ecclesia Dei komisijos pirmininkas kardinolas Castrillon Hoyos maloniai pakvietė Brolijos vyskupus pietų ir rodė jiems didelį palankumą, nors dar prieš mėnesį grubiai privertė Šv. Petro broliją priimti Novus Ordo Mišias. Kas tai, ar Vatikano prielankumo mums ženklas, ar katės žaidimas su pele, prieš ją pribaigiant?
2000-ieji metai nebuvo naujas Bažnyčios „pavasaris“, nebuvo ir pasaulio pabaiga. Gyvenimo maldinė kelionė tęsiasi. Tepadeda mums Švenčiausioji Mergelė Marija ištverti iki galo ir nesuklupti.
Klierikas E.Naujokaitis, 2000 09 28, Zaitzkofen