Brangūs tikintieji,
Kaip jau minėjau, šiandien su mumis yra naujas kunigas, tėvas Markas. Priimti naują kunigą yra didelis džiaugsmas ir didelė garbė. Jis buvo įšventintas tarnauti Jėzui Kristui ir Bažnyčiai. Jis buvo įšventintas tęsti Jėzaus Kristaus kunigišką darbą. Jis iš vyskupo gavo kunigystės sakramentą, jo rankos buvo pateptos šventu aliejumi, ir į jo sielą buvo įspaustas šventosios Jėzaus Kristaus kunigystės ženklas. Katalikai privalo suprasti kunigų ir katalikų kunigystės svarbą. Šiandieninė Katalikų Bažnyčios krizė ir sumaištis giliai susijusi su katalikų kunigystės supratimo, pagarbos ir meilės trūkumu.
Kas yra katalikų kunigas? Kas yra katalikų kunigystė? Bažnyčia moko, kad katalikų kunigas yra „alter Christus“ (kitas Kristus). Katalikų kunigas yra kitas Kristus. Žvelgdami į naują kunigą, ar net į seną kunigą, turime matyti „kitą Kristų“. Turime matyti ne kunigą Marką ar kunigą Šeiną, ne asmenį, o Jėzų Kristų. Žinoma, kiekvienas kunigas yra žmogus, netgi nusidėjėlis. Tai tiesa. Be abejo, jis yra asmenybė ir turi unikalų charakterį. Tačiau dėl Jėzaus Kristaus kunigystės šventimų ir dėl sakralios žymės savo sieloje jis ypatingai susivienija su Jėzumi Kristumi. Jis susivienija su Išganytoju per Kristaus kunigystę. Tai paverčia jį antruoju Kristumi, ir būtent dėl to mes gerbiame kunigą. Mes gerbiame kunigą ne dėl to, kad su juo draugaujame, ne dėlto, kad jis talentingas, ir ne dėl to, kad jis mums patinka, o dėl to, kad jo šventimai sujungia jį su Jėzaus Kristaus kunigyste. Mes gerbiame jį, nes jis atstovauja Jėzų Kristų.
Popiežius Pijus Vienuoliktasis moko, kad „Kristaus tarnas yra kunigas; taigi kunigas yra dieviškojo Išganytojo įrankis, reikalingas tam, kad Kristus galėtų laike tęsti savo didingą darbą, kuris savo dieviška galia atnaujino visą žmonių visuomenę ir netgi iškėlė žmoniją į aukštesnį tobulumą“.
Jėzus apaštalams, pirmiesiems kunigams, sakė: „Kaip Tėvas mane siuntė, taip ir aš jus siunčiu.“ Katalikų kunigas yra Kristaus įrankis šiame pasaulyje. Pats Jėzus Kristus per savo įrankį, katalikų kunigą, atleidžia nuodėmes, aukoja šventąsias Mišias, teikia sakramentus, pamokslauja ir moko. Arkivyskupas Lefebras sakė: „Dabar aišku, kad pagrindinė priemonė teikti tikėjimą ir malonę jų trokštančioms sieloms, taip pat toms, kurios juos prarado, yra išugdyti šventus kunigus; atkurti tikrą kunigystę. Kunigai yra tikėjimo ir malonės šaltiniai. Žodis „sacerdotes“ (kunigas) kilęs iš žodžio „sacra dans“ (šventų dalykų davėjas), nes būtent kunigas duoda tuos šventus dalykus ‒ jis nepašauktas niekam kitam. Žodis „sacrificium“ (auka) kilęs iš žodžio „sacrum facere“ (pašventinti), ir būtent kunigas viską pašvenčia... Taigi, ‒ tęsia arkivyskupas Lefebras, ‒ kunigas iš tiesų yra būtinas sielų išganymui.“
Jėzus Kristus yra vienintelis aukščiausiasis kunigas, ant kryžiaus paaukojantis tobulą auką savo dangiškajam Tėvui. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra tobulas kunigas ir tobula auka. Jis vienintelis vertas pasirodyti Dievo Tėvo akivaizdoje ir paaukoti tikrąją auką. Tačiau jis nusprendė savo kunigystę vykdyti pasinaudodamas įrankiais. Jis nusprendė suteikti savo kunigišką galią žmonėms, kad jo kunigiškas darbas būtų tęsiamas visais laikais ir visose vietose. Jėzus įšventina kunigus, kad šie tęstų jo kunigišką darbą ‒ teiktų sieloms malonę, atleistų joms nuodėmes, jas mokytų ir padėtų. Katalikų kunigas yra Kristaus įrankis. Katalikų kunigas žengia prie altoriaus, kad už mus paaukotų Kristaus auką.
Arkivyskupas Lefebras sako: „Šventojo Pijaus Dešimtojo Brolija paveda save ypatingai Kristaus, Aukščiausiojo Kunigo, globai. Nes visas mūsų Viešpaties gyvenimas buvo ir yra kunigiškas; Jo auka ant kryžiaus buvo Jo įsikūnijimo priežastis. Todėl Brolijos nariams gyvenimas, kuriame gyvenu nebe aš, o „Mihi vivere Christus est“ („manyje gyvena Kristus“), yra tikrovė, visiškai nukreipta į mūsų Viešpaties kančią pratęsiančią šventąją Mišių auką.“ Katalikų kunigas įšventinamas visų pirma tam, kad aukotų šventąją Mišių auką, kad tęstų Kristaus auką. Šventosios Mišios yra tobulas mūsų šventosios religijos veiksmas, nes ji yra Kristaus aukos ant kryžiaus pratęsimas pasaulyje.
Arkivyskupas Lefebras sako: „Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tikslas buvo paaukoti save ant kryžiaus. Tai buvo vienintelė jo Įsikūnijimo priežastis. O šventosios Mišios yra kryžiaus tęsinys. Taigi mūsų Viešpaties tikslas yra šventosiomis Mišiomis pratęsti savo Kryžiaus auką iki pat laikų pabaigos.“ Katalikų kunigas yra įrankis, kurį Kristus naudoja savo aukai pratęsti.
Štai kodėl kunigystė, Mišios ir liturgija buvo tokios svarbios arkivyskupui Lefebrui ir Šventojo Pijaus Dešimtojo kunigų brolijai. Katalikų kunigystė, Mišios ir liturgija įamžina Jėzaus Kristaus auką ir kunigišką darbą. Mūsų Viešpats atėjo išgelbėti mūsų sielų, paaukodamas savo kūną ir kraują. Liturgija, kunigystė ir Mišios tęsia šią auką, šią atnašą Tėvui. Štai kodėl turime mylėti ir gerbti liturgiją, kunigystę ir Mišias. Turime panaudoti visus mūsų talentus, gabumus ir priemones, kad Mišių liturgiją padarytume kiek galima gražesnę, nes tai yra Kristaus auka, sudabartinama ant altoriaus.
Privalome mylėti liturgiją, Mišias ir kunigystę. Tai yra Kristaus dovanos mums. Tai priemonės, kuriomis jis teikia žmonėms savo malonę. Taip jis gydo mūsų sielas.
Kreipkimės į Aukščiausiojo Kunigo motiną, Švenčiausiąją Mergelę Mariją, prašydami jos pagalbos suprasti katalikų kunigystę ir liturgiją. Prašykime ją pagalbos gerbti kunigą, žengiantį prie altoriaus tam, kad paaukotų už mus tobulą auką. Ji yra Aukščiausiojo Kunigo motina, o kadangi kiekvienas katalikų kunigas yra susivienijęs su Kristaus kunigyste, vadinasi, ji yra kiekvieno kunigo motina. Ji gali padėti mums labiau mylėti liturgiją ir šventąsias Mišias. Ji gali padėti mums tinkamai gerbti kunigą ir galiausiai ji gali padėti mums kiekviename kunige matyti jos sūnų Jėzų Kristų.
Amen.