Ar popiežius Pranciškus iš tiesų sakė, kad Jėzus nėra Dievas? Trys galimi paaiškinimai

 

Eugenio Scalfaris, vieno iš populiariausių Italijos dienraščių „La Repubblica“ vyriausiasis redaktorius [buvęs], 2019 m. spalio 8 d. šio dienraščio vedamajame teigė, jog pop. Pranciškus netiki Jėzaus Kristaus dieviškumu. Štai tikslūs žurnalisto žodžiai:

„Kas tik ‒ kaip kad aš keletą kartų ‒ turėjo laimės susitikti ir artimai kalbėtis su juo, žino, jog popiežius Pranciškus Kristų laiko Jėzumi iš Nazareto, žmogumi, o ne įsikūnijusiu Dievu. Savo įsikūnijimo akimirką Jėzus liaujasi būti Dievu ir tampa žmogumi iki pat savo mirties ant kryžiaus. Šią tikrovę patvirtinantį įrodymą <...> suteikia keletas epizodų, kuriuos čia verta paminėti.

Pirmas epizodas įvyko Getsemanės sode, kur Jėzus nuėjo po Paskutinės vakarienės. Apaštalai, buvę per keletą metrų nuo jo, išgirdo jį meldžiantis Dievui tokiais žodžiais: „Viešpatie, jei gali atimti šią karčią taurę nuo manęs, meldžiu, padaryk tai, bet jei negali ar nenori, aš išgersiu ją iki paskutinio lašelio.“ Vos tik išėjusį iš sodo jį suėmė Piloto sargyba.

Kitas gerai žinomas epizodas įvyko tada, kai Jėzaus jau buvo nukryžiuotas. Apaštalai ir prie kryžiaus klūpančios moterys išgirdo jį keletą kartų kartojant: „Viešpatie, tu mane palikai.“ Kai gavau progą aptarti šiuos žodžius su popiežiumi Pranciškumi, jis man pasakė: „Tai įrodymas, kad Jėzus iš Nazareto nuo savo įsikūnijimo akimirkos buvo ypatingomis dorybėmis pasižymintis žmogus, o visai ne Dievas.“

Šio sensacingo pareiškimo autorius negali būti laikomas itin patikimu liudininku. Scalfaris yra ateistas, marksistas, toli gražu ne krikščionis. Nors ir ėmė keletą interviu iš pop. Pranciškaus, jis jų neįrašinėjo į diktofoną, taip pat neužsirašė jų santraukos. Jis giriasi galįs iš atminties atkurti pokalbius, tačiau tokia technika netinkama jokiam atsakingam žurnalistui, ypač esant tokio garbaus amžiaus (Scalfariui jau 95 metai).

Vis dėlto Scalfaris nėra kvailys. Jis yra patyręs italų žurnalistas, dienraščio „La Repubblica“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius, vienas iš mėgstamiausių Popiežiaus pašnekovų. Be to, Scalfaris pateikia ne Pranciškaus minčių ‒ kaip jis jas supranta ‒ apibendrinimą, o tikslius Šventojo Tėvo žodžius kabutėse, lyg pats šauktųsi tiesioginio paneigimo. Kodėl jis šitaip drąsiai tvirtina, kad Romos popiežius atmeta pagrindinę krikščionybės dogmą?

Matau keletą galimų šio ypatingo pareiškimo paaiškinimų:

1. Pranciškus tiksliai arba apytiksliai pasakė tai, ką Scalfaris ir teigia jį pasakius. Tai reikštų, kad Popiežius skelbia ereziją [arijonų, ebionitų, liberalių protestantų ar šių dienų modernistų ‒ red. p.]. Nors tai atrodo mažai tikėtina, menkiausia tokio varianto galimybė sukeltų tokią didžiulę sumaištį, kad tikintieji privalo būti šimtu procentų užtikrinti, jog tai netiesa.

2. Pranciškus nepasakė to, ką Scalfaris teigia jį pasakius, bet jo žodžiai buvo tokie migloti, kad italų žurnalistas netyčia išvedė klaidingas išvadas. Šiuo atveju Popiežius būtų netikęs pagrindinės krikščionybės tiesos mokytojas.

3. Pranciškus tiksliai ir teisingai išdėstč katalikišką mokymą, bet Scalfaris arba nepajėgė suprasti jo esmės, arba tyčia iškraipė Popiežiaus žodžius. Šiuo atveju Popiežius nusikalstų neišmintingumu, duodamas vis naujus interviu Scalfariui, kuris juos paverčia sensacingomis ir tikinčiuosius trikdančiomis istorijomis.

Kaip ir po kiekvieno tokio interviu, Vatikanas išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad Scalfario žodžiai negali būti laikomi patikimais. Tokia gynybos taktika nebepakankama ir nebeįtikinama. Jei Scalfaris nepatikimas, kodėl Popiežius ir toliau jam duoda interviu? Dar svarbiau ‒ jei Scalfario žodžiai „negali būti laikomi patikimu liudijimu“, kodėl Vatikanas nepateikia to, kas galėtų būti laikoma patikimu liudijimu? Ką iš tiesų pasakė Popiežius? [Maža to, kai kuriuos Šventojo Tėvo interviu su Scalfariu Vatikanas paskelbė savo oficialiame dienraštyje „L’Osservatore Romano“, taip pat knygoje „Interviu ir pokalbiai su žurnalistais“, kurią pasirašė pats Popiežiu! ‒ red. p.]

Kodėl Vatikanas ar net pats Popiežius negali, aiškiai paprieštaraudami Scalfario teiginiui, patvirtinti, kad Šventasis Tėvas, žinoma, tiki ir moko to, ko Bažnyčia visada laikėsi ir mokė? Ant kortos pastatyta pernelyg daug, kad tikintiesiems būtų numesta suvirškinti dar viena netikrumo dozė. Jiems reikia nedviprasmiško patvirtinimo, kad Romos vyskupas pripažįsta Nikėjos tikėjimo išpažinimą.

Philas Lawleris yra garsus žurnalistas, Vatikano reikalų ekspertas, žurnalų ir internetinių dienraščių The Pilot, Crisis, Catholic World Report redaktorius, penkių knygų politikos ir religijos tema autorius, septynių vaikų tėvas.

ŠALTINIS: catholicculture.org