Tėvo direktoriaus laiškas Nr.5
2017 m. kovo 12 d.
Brangūs Nekaltosios riteriai,
Kodėl šėtoną žemėje supa didžiulės armijos? Kodėl Apokalipsės žvėrys? Tam, kad būtų galima veiksmingiau skleisti jo bedieviškumą ir taip sugadinti žmones, kad jie nustotų garbinti Dievą ir prisijungtų prie nedėkingųjų bei abejingųjų choro. Koks džiaugsmas pragaro žalčiui matant, kaip įžeidinėjamas Dievas ir kaip Kristus išvaromas iš savo karalystės! Tačiau visą dėmesį kreipdami į šios armijos vykdomus niokojimus: masonų triumfą, Bažnyčios neviltį agonijoje, sektų klaidas, krikščionių persekiojimus, antikrikščioniškus įstatymus, krikščioniškosios civilizacijos sunaikinimą ir t. t., galime nepastebėti ar pamiršti pagrindinę visos šios pragaro mašinos veikimo priežastį – amžiną visų ir kiekvieno iš mūsų pražūtį.
Pasitaiko uolių katalikų (ir net kunigų), kurie energingai perspėja kitus apie didžiulį pavojų amžinai prarasti sielas, bet beveik nesusimąstydami sau tarsi sako: „Kadangi esu toks ištikimas Švenčiausiosios Mergelės tarnas ir apaštalas, aš nieko nebijau.“ Todėl kalbėdami apie sielų išganymą jie nepakankamai rimtai žiūri į savo pačių išganymo reikalą.
Kaip šėtonas veikia išvien su didelėmis kariuomenėmis, taip ir Švenčiausiąją Mergelę supa armija: Jos nedidelė ištikimų įrankių armija, su kuria ir per kurią Ji dalija malones pasaulyje. Kokiu tikslu? Kad būtų išsaugota Katalikų Tradicija ir visų laikų tikėjimas, kad žemėje triumfuotų Kristus Karalius ir Jo Motina, kad būtų sunaikinti klaidų ir bedieviškumo bastionai, atversti modernistai ir pašlovinta Šventoji Motina Bažnyčia ir t. t. Nors šie tikslai ir svarbūs, jie yra antraeiliai; pirmutinis ir svarbiausias Dievo Motinos darbo tikslas yra apsaugoti savo mylimus vaikus nuo amžinosios nelaimės.
Taigi neužmirškime svarbiausių dalykų ir laikas nuo laiko pamąstykime apie Nekaltosios Riterijos tikslą: visų žmonių atvertimą ir pašventinimą per Nekaltąją dėl jų amžinojo išganymo.
Šios dvi priešiškos armijos kovoja viena su kita kare, kuris baigsis tik pasaulio pabaigoje. Paskutinėmis dienomis kova taps dar nuožmesnė. Kokių rezultatų siekia abi kovojančios pusės? Velnio armijų tikslas yra „sutrinti bjaurybę“ (Volteras), tai yra sunaikinti tikrąją Bažnyčią. Mūsų tikslas yra Nekaltosios Marijos Širdies triumfas, Rusijos ir viso pasaulio atsivertimas, komunizmo ir masonų įtakos susilpnėjimas viešajame gyvenime, krikščionybės ir katalikiškų valstybių atkūrimas, grįžimas į mūsų Šventosios Motinos Romos Katalikų Bažnyčios Tradiciją... Tačiau būkite atsargūs! Nors tai būtų labai svarbūs pasiekimai, išlieka pavojus, kad šis karas taps tik kova dėl valdžios siekiant padidinti mūsų gretas bei nugalėti mūsų priešus ir sutelkiant visas pastangas vien į priemonių (Rusijos paaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai, mūsų apaštalavimo sėkmės...) įgyvendinimą.
Šv. Maksimilijonas Kolbė nevengdavo griežtų žodžių, kai matydavo, jog riteriai ima pamiršti „vienintelį reikalingą dalyką“ ir susitelkia tik į priemones. Jis vadino tai „Nekaltosios reikalo išdavyste, antgamtinės dvasios praradimu, tikrojo Riterijos idealo atsisakymu“. Todėl mes turime labai rimtai priimti šį dalyką, ypač atėjus lemiamai didžio dviejų priešingų kovojančių armijų jubiliejaus akimirkai (komunizmas, masonai, Fatima, MI).
Koks yra tikrasis riterio idealas? Atvesti visus žmones prie Nekaltosios kojų, kad jie galėtų būti atversti, pašventinti ir išgelbėti! O pirmasis žmogus, kurį reikia atvesti pas Nekaltąją, esu aš pats.
Kokia yra svarbiausia Fatimos Dievo Motinos žinia? Kokia yra giliausia Jos pasirodymo ir Jos Nekaltosios Širdies pasiūlymo priežastis? Tai didžiulis Jos noras išplėšti visus savo vaikus iš velnio gniaužtų, iš nuodėmės bei paklydimo ir taip apsaugoti juos nuo pragaro ugnies vandenyno. Visi Jos žodžiai sukasi apie šį neišvengiamą amžinos sielų pražūties pavojų. Pamaldumas Jos Nekaltajai Širdžiai ir šv. Komunija pirmaisiais šeštadieniais, savęs paaukojimas ir Rusijos atsivertimas, garsi Trečioji paslaptis – visa tai išreiškia mūsų Motinos Širdies šauksmą: „Jūs matote tiek daug sielų, kurios bus prarastos ir pateks į amžinąją ugnį. Norėdama apsaugoti savo vargšus vaikus nuo blogiausio, aš duodu jums savo širdį kaip tikrą prieglobstį nuo tokios daugybės pavojų ir tikrą kelią į Dievą.“
Mes negalime būti tikri Fatimos Dievo Motinos apaštalai ir tikri Nekaltosios riteriai, jei nepaisome gresiančio amžinos pražūties pavojaus! Mes gyvename blogiausiais laikais pasaulio istorijoje ir turime žinoti apie milžinišką tamsos kunigaikščio armijų galią: visa ta liberali ir materialistinė atmosfera, kurioje gyvename, visi tie pavojai ir pagundos iškyla prieš mus tam, kad nusidėtume, prarastume pašvenčiamąją malonę, priprastume prie nuodėmės ir, jei įmanoma, prarastume tikrojo tikėjimo šviesą ir galiausiai patektume į amžinąsias liepsnas.
Taigi yra absoliučiai būtina suprasti, jog daug kartų praeityje mes jau būtume buvę pasmerkti, jei būtume mirę tam tikru momentu. Žiūrėkime, kaip šventieji rūpinosi savo išganymo reikalais. Suvokdami ypatingą silpnumą ir gimtosios nuodėmės žaizdas žmoguje, jie didžiai nepasitikėjo savimi. Jie buvo budrūs, dažnai mąstė apie mirtį, teismą, pragarą, skaistyklą, dangų. Jie stengėsi negaišti Žemėje jiems skirto brangaus laiko tuštybei ir malonumams, bet maksimaliai išnaudojo kiekvieną minutę, kiekvieną galimybę augti Dievo ir artimo meilėje. Jei mes pamiršime mąstyti apie savo (netikėtą) mirtį, apie gyvenimo trumpumą, mirties valandos netikrumą, nusidėjėlio ir teisiojo mirtį, absoliučią būtinybę šiuo metu daryti gera ir vengti blogio, mirtinos nuodėmės piktybę, savo gyvenimą, kaip kelionę į amžinybę ir t. t., kartoju, jei mes pamiršime visa tai, vadinasi, mes nerimtai žiūrime į Dievo Motiną ir į daugybę nerimą keliančių Jos pranešimų, ypač į Fatimos žinią!
Kaip galėtume būti įrankiai Nekaltosios rankose ir padėti išgelbėti sielas, jei vargu ar suprantame, ką reiškia „išgelbėti sielą, atversti nusidėjėlį“ ir t. t. Tada mums kyla didelis pavojus pakliūti į tam tikrą mūsų, kaip riterių, apaštalavimo natūralizmą pernelyg sureikšminant paviršutinišką mūsų apaštalavimo sėkmę ir Riterijos populiarumą (narių skaitlingumas, daug išdalyta lankstinukų ir t. t.), arba, atvirkščiai, sėkmės trūkumą, vedantį į nuovargį ir nusiminimą.
Girdime apie didžius dalykus, kurie gali nutikti 2017 metais, baisius dalykus, svarbius Bažnyčiai ir pasauliui. Bet turime suvokti, kad šie „didieji dalykai“ iš tiesų yra Jos reikalas, ne mūsų. Iš mūsų prašoma tik būti Jos tikraisiais įrankiais, pagilinti ir praktiškai įgyvendinti, kiek įmanoma, viską, ką Ji mums sako, ir padaryti viską, ko Ji iš mūsų prašo. Kuo daugiau mes kreipiame savo protą į amžinuosius dalykus, tuo labiau gyvename (pagal daugelio šventųjų mokymą) paskutinių laikų atmosferoje. Būtent todėl mažoji Jacinta iš Fatimos gelbėjo tiek daug sielų, nes ji žinojo, ką reiškia „pragaro ugnis“, ji gyveno ir kentėjo tik už „mano vargšus nusidėjėlius“, kad tik jie būtų apsaugoti nuo amžinųjų liepsnų. Tai gili motyvacija, paskatinanti mus būti kilniaširdiškais Nekaltosios riteriais.
Kokia bus tikroji šių metų sėkmė? Jei kiekvienas iš 30 000 dabartinių riterių padėtų Nekaltajai išgelbėti po vieną sielą per dieną, vadinasi, 2017 metais iš šėtono būtų išplėšta ir nuo amžinosios pražūties būtų išgelbėta 11 milijonų sielų!
Tad rimtai žiūrėkime į savo, sutvirtintų katalikų, Kristaus karių, Nekaltosios riterių, aukščiausią pašaukimą! Stenkimės labiau gyventi amžinybės dvasioje, amžinybės, kuri labai greitai ateis kiekvienam iš mūsų mirties akimirką! Koks džiaugsmas bus Nekaltajai Marijos Širdžiai, kai ji savo vaikus, vergus ir riterius ras gyvenančius taip, kaip Ji! Paverskime šiuos 2017-uosius šventais metais, nepaliaujamai rūpindamiesi Švenčiausiosios Mergelės garbe ir uoliai siekdami savo bei visų vargšų Ievos vaikų šventumo.
Iš visos širdies linkiu jums palaimingo gavėnios laiko, uolumo Kančios savaitėje ir džiugios mūsų Karaliaus Prisikėlimo šventės: „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve.“ (Kol 3, 1–3)
Singapūras, 2017 metų antrasis gavėnios sekmadienis
Kun. Karl Stehlin