62 priežastys kodėl lankyti Naująsias Mišias yra problema

Šešiasdešimt dvi priežastys, kodėl nenorėdami nusikalsti sąžinei mes negalime lankytis naujosiose Mišiose
Sudaryta 25 Campos vyskupijos (Brazilija) kunigų
 
TRADICINĖS MIŠIOS NAUJOSIOS MIŠIOS
2000 metų garbingos Tradicijos   Dirbtinai sukurtos 1969 m.
Išbandytos ir teisingos Eksperimentinės
Aiškiai yra auka Aiškiai yra valgis
Altorius, kunigas Stalas, vakarienės vadovas
Nukreiptos į Dievą Sutelktos į žmogų
Apibrėžta struktūra, padedanti garbinti Dievą Palaida struktūra, skatinanti piktnaudžiavimus
Visiškai katalikiškos Pusiau protestantiškos
Vienos, Šventos, Visuotinės, Apaštalinės Joms trūksta šių keturių požymių
Kodifikuotos pagal Tridento Susirinkimą Išrastos, pralenkiant Vatikano II Susirinkimą
Popiežiaus šventojo (Pijaus V)
 
Modernisto mons. Bugnini ir 6 protestantų :
Vaisingos: Gausybė šventųjų, kankinių, pašaukimų Bevaisės: Tuščios seminarijos, bažnyčios, vienuolynai
Niekada oficialiai neuždraustos Nepasisekęs eksperimentas
   

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
1. Kadangi naujosios Mišios nėra aiškus tikėjimo išpažinimas (kokios yra tradicinės Mišios), jos yra dviprasmiškos ir protestantiškos. O kadangi mes meldžiamės taip, kaip tikime, tai akivaizdu, kad mes negalime naujosiose Mišiose melstis protestantiškai ir toliau tikėti kaip katalikai.
 
 
2. Kadangi pasikeitimai nebuvo maži, bet iš tiesų „yra atnaujinimas iš pagrindų… Visiškas pasikeitimas… Naujas kūrinys“ (Mons. Bugnini, naujųjų Mišių bendraautorius).
 
 
3. Kadangi naujosios Mišios verčia mus galvoti, kad „tiesos gali būti keičiamos ar ignoruojamos, esą nenukrypstant nuo to švento mokymo depozito, su kuriuo katalikų tikėjimas yra amžinai susijęs“.*
 
 
4. Kadangi naujosios Mišios yra „sukrečiantis nukrypimas nuo katalikiškosios Mišių teologijos, suformuluotos XXII Tridento Susirinkimo sesijoje, kur fiksuojant kanonus buvo sukurtas „neįveikiamas barjeras bet kokiai erezijai, nukreiptai prieš Paslapties vientisumą“.*
 
 
5. Kadangi skirtumas tarp šių dviejų Mišių yra ne smulkiose detalėse ar ceremonijos pataisymuose: „visa, kad turi amžinąją vertę, (naujosiose Mišiose) užima tiktai antraeilę vietą, jeigu iš viso tai galima rasti“.*
 
 
6. Kadangi „nesenos reformos daug kartų pademonstravo, kad pasikeitimai liturgijoje tegali vesti į tikinčiųjų pasimetimą, jau dabar jie rodo tikėjimo susilpnėjimo ženklus“.*
 
 
7. Kadangi dabartiniais sumaišties laikais mus veda Viešpaties žodžiai: „Pažinsite juos iš jų vaisių“. Naujųjų Mišių vaisiai yra besilankančių Mišiose skaičiaus smukimas JAV 30% (New York Times, 1975 05 24), Prancūzijoje 43% (kardinolas Marty), 50% Olandijoje (1976 05 01).
 
 
8. Kadangi „pačius geriausius kunigus naujosios Mišios praktiškai veda į kankinančią sąžinės krizę“.*
 
 
9. Kadangi per septynis metus po naujųjų Mišių įvedimo kunigų pasaulyje sumažėjo nuo 413 438 iki 243 307 – beveik 50% (Šventojo Sosto statistika).
 
 
10. Kadangi „pastoralinės priežastys, pasitelktos pateisinti tokį didelį atotrūkį nuo Tradicijos, neatrodo pakankamos“.*
 
 
11. Kadangi naujosios Mišios neišreiškia tikėjimo tikruoju mūsų Viešpaties buvimu Eucharistijoje, o tradicinės Mišios išreiškia tą tikėjimą tobulai.
 
 
12. Kadangi naujosios Mišios (priartėdamos prie protestantiško mokymo) painioja tikrąjį Kristaus buvimą Eucharistijoje su mistiniu Jo buvimu tarp tikinčiųjų.
 
 
13. Kadangi naujosiose Mišiose ištrinta tai, kas rodo aiškų skirtumą tarp hierarchinės kunigystės ir visuotinės tikinčiųjų kunigystės (kaip tai daro ir protestantai).
 
 
14. Kadangi naujosios Mišios paremia eretišką teoriją, skelbiančią, kad žmonių tikėjimas, o ne kunigo žodžiai yra Kristaus buvimo Eucharistijoje priežastis.
 
 
15. Kadangi liuteroniškos „tikinčiųjų maldos“ įtraukimas į naująsias Mišias seka ir palaiko protestantišką klaidą, neva visi žmonės yra kunigai.
 
 
16. Kadangi naujosiose Mišiose nėra atskiros kunigo Confiteor („Prisipažįstu“) maldos, tuo priimant Liuterio poziciją – jis atmetė katalikų mokymą, skelbiantį, kad kunigas yra teisėjas, liudytojas ir tarpininkas tarp tikinčiųjų ir Dievo.
 
 
17. Kadangi naujosios Mišios perša idėją, kad tikintieji celebruoja Mišias kartu su kunigu – o tai prieštarauja katalikų teologijai.
 
 
18. Kadangi rengiant naująsias Mišias bendradarbiavo šeši protestantų pastoriai: George, Jasper, Shepherd, Kuneth, Smith ir Thurian.
 
 
19. Kadangi, kaip Liuteris atmetė Mišių dalį Offertorium – atnašavimą, nes jis aiškiai išreiškė Mišių aukojamąjį, permaldaujamąjį pobūdį, taip ir naujųjų Mišių kūrėjai pašalino atnašavimo maldas, susiaurindami jas iki trumpo atnašų paruošimo.
 
 
20. Kadangi iš naujųjų Mišių pašalinta pakankamai daug katalikiškos teologijos, kad protestantai gali laisvai naudoti jų tekstą, ir toliau išlaikydami neapykantą tikrajai Katalikų Bažnyčiai. Protestantų pastorius Max Thurian (katalikų liturgijos reformos konsultantas) pasakė, kad naujųjų Mišių vaisius „galbūt bus faktas, kad nekatalikų bendruomenės galės švęsti Viešpaties vakarienę, naudodamos tas pačias maldas kaip ir Katalikų Bažnyčia“ (La Croix, 1969 04 30).
 
 
21. Kadangi pasakojamoji konsekracijos forma naujosiose Mišiose skatina suprasti, kad Mišios yra tiktai prisiminimas, o ne tikra Auka (o tai yra protestantiška tezė).
 
 
22. Kadangi, dėl rimtų nutylėjimų [maldų tekstuose] naujosios Mišios veda prie įsitikinimo, kad jos yra tik valgis (protestantiška tezė), o ne auka nuodėmėms atleisti (kaip moko Katalikų Bažnyčia).
 
 
23. Kadangi tokie pasikeitimai kaip stalas vietoje altoriaus, kunigo pasisukimas ne į Dievą tabernakulyje, o į žmones, Komunija į rankas ir t. t. palaiko protestantišką mokymą (t. y. mokymą, kad Mišios yra tik valgis, kunigas – tik bendruomenės vadovas, o Eucharistija nėra Viešpaties Kūnas, Kraujas ir Dievystė, o viso labo duonos gabalėlis ir pan.).
 
 
24. Kadangi patys protestantai tvirtina, kad „naujosios katalikų eucharistinės maldos atsisakė neteisingos (sic!) perspektyvos, kad čia yra auka, atnašaujama Dievui“ (La Croix, 1969 10 12).
 
 
25. Kadangi esame priversti pasirinkti: arba leisime mus suprotestantinti, dalyvaudami naujosiose Mišiose, arba išlaikysime mūsų katalikų tikėjimą, ištikimai laikydamiesi tradicinių Mišių – visų laikų Mišių.
 
 
26. Kadangi naujosios Mišios buvo paruoštos pagal protestantišką Mišių apibrėžimą: „Viešpaties Vakarienė arba Mišios yra šventoji sinaksė arba Dievo tautos sambūris, kur, pirmininkaujant kunigui, švenčiamas Viešpaties atminimas“. (Institutio generalis, par. 7, apibrėžiantis naująsias Mišias, 1969 04 06).
 
 
27. Kadangi, dėl savo neaiškumo naujosios Mišios, atrodo, patenkina tiek katalikus, tiek protestantus, savo dviprasmybe jos įžeidžia Dievą, kuris „bjaurisi veidmainyste“ (Sir 28, 15).
 
 
28. Kadangi gražūs, gerai žinomi katalikų himnai, įkvėpę tikinčiuosius ištisus šimtmečius, buvo užmiršti ir pakeisti naujais su stipriu protestantišku atspalviu, dar labiau pagilinant ir taip aiškų įspūdį, kad dalyvaujama nekatalikiškose pamaldose.
 
 
29. Kadangi naujosios Mišios yra pilnos dviprasmybių, subtiliai vedančių į erezijas, kas yra dar pavojingiau, nei aiškių erezijų reiškimas, nes tokios pusiau erezijos juk pusiau primena tiesą!
 
 
30. Kadangi Viešpats Kristus turi tik vieną Sužadėtinę – Katalikų Bažnyčią, o jos liturgija negali tarnauti religijoms, kurios savo esme yra jos priešai.
 
 
31. Nes naujosios Mišios mėgdžioja eretiškas Cranmerio „anglikonų mišias“, o metodai, kuriais jos buvo įvestos, buvo identiški su tais metodais, kuriuos naudojo anglikonų eretikai.
 
 
32. Kadangi Šventoji Motina Bažnyčia kanonizavo gausybę Anglijos kankinių, nužudytų už tai, kad atsisakė dalyvauti tokiose mišiose kaip dabartinės naujosios Mišios.
 
 
33. Kadangi protestantai, atsivertę į katalikybę, buvo papiktinti, matydami, kad naujosios Mišios yra iš esmės tos pačios pamaldos, kuriose jie dalyvavo būdami protestantais. Vienas iš jų, Julian Green, paklausė: „Kam mes atsivertėme?“
 
 
34. Nes statistika rodo didelį atsivertimų į katalikybę skaičiaus sumažėjimą, įvedus naująsias Mišias. Jungtinėse Valstijose, kur kasmet atsiversdavo 100 000 žmonių, atsivertimų skaičius nukrito iki 10 000. O skaičius tikinčiųjų, paliekančių Katalikų Bažnyčią, viršija atsivertimų skaičių.
 
 
35. Kadangi tradicinės Mišios padarė šventais daugybę šventųjų. „Nesuskaičiuojamą skaičių šventųjų jos maitino tikru pamaldumu Dievui“ (popiežius Paulius VI, apaštalinė konstitucija Missale Romanum).
 
 
36. Nes naujųjų Mišių pobūdis palengvina konsekruotų ostijų profanavimą, ir tai naujosiose Mišiose atsitinka nepalyginamai dažniau nei tradicinėse.
 
 
37. Kadangi naujosios Mišios, nepaisant išorinio efekto, skleidžia „naująjį tikėjimą“, o ne katalikų tikėjimą. Jos skleidžia modernizmą ir seka modernizmo taktika, naudodamos neaiškią terminologiją, kad būtų galima įvesti ir propaguoti klaidas.
 
 
38. Kadangi, įvesdamos pasirenkamus [maldų] variantus, naujosios Mišios grasina katalikiškai liturgijos vienybei, nes kiekvienas kunigas gali keisti liturgiją taip, kaip jam užsinori ir kaip jam leidžia fantazija. To neišvengiamas rezultatas yra netvarka, kurią lydi pagarbos trūkumas ir panieka.
 
 
39. Kadangi daug gerų katalikų teologų, kanonistų ir kunigų nepriima naujųjų Mišių ir tvirtina, kad negali jų aukoti švaria sąžine.
 
 
40. Kadangi naujosios Mišios pašalino tokius elementus kaip priklaupimai (jų liko tik trys), kunigo pirštų apiplovimą virš taurės, saugojimąsi, kad kunigo rankos po konsekracijos neprisiliestų prie nešventų daiktų, pašventintas altoriaus akmuo ir relikvijos, trys altoriaus uždangalai (paliktas tik vienas), o „visi tie pakeitimai tarnauja tik tam, kad būtų pabrėžiama kokiu papiktinančiu būdu netiesiogiai atmestas tikėjimas tikrojo buvimo dogma“.*
 
 
41. Kadangi tradicinės Mišios, praturtintos ir brandintos per šventosios Tradicijos šimtmečius, buvo kodifikuotos (ne išgalvotos) popiežiaus, kuris buvo šventasis – Pijaus V. Tuo tarpu naujosios Mišios buvo, padedant šešiems protestantų pastoriams, dirbtinai sukurtos 33 laipsnio masono arkivysk. Bugnini (masonams raginant jį paspartinti šią reformą), kuris, radus tą bendradarbiavimą įrodančius laiškus, buvo už ryšius su masonerija išsiųstas iš Vatikano.
 
 
42. Kadangi naujųjų Mišių klaidos dar labiau išryškėjančios vietinių kalbų vertimuose, randamos net lotyniškame jų tekste.
 
 
43. Kadangi naujosios Mišios dėl savo dviprasmiškumo išstato mus Dievo pykčiui, padidindamos negaliojančios konsekracijos riziką. „Ar netolimoje ateityje kunigai, negavę tradicinės formacijos, aukojantys naująsias Mišias su intencija ‚daryti tai, ką daro Bažnyčia‘, sugebės galiojančiai konsekruoti? Tuo galima pagrįstai suabejoti“.*
 
 
44. Kadangi tradicinių Mišių pašalinimas primena Danieliaus (8, 12) pranašystę: „Net su pačiu galybės vadu jis įžūliai elgėsi, iš jo atėmė kasdienę deginamąją auką ir išardė jo šventąją buveinę. Už nuodėmę jam buvo perduota galybė drauge su nuolatine deginamąja auka“, bei šv. Alfonso Liguori pastabą, kad – kadangi Mišios yra geriausias ir gražiausias dalykas, koks tik egzistuoja čia, žemėje – velnias, naudodamasis eretikais, visada stengėsi jas iš mūsų atimti.
 
 
45. Kadangi ten, kur buvo išsaugotos tradicinės Mišios, pamaldumas ir tikėjimas išliko stipresni, gi ten kur viešpatauja naujosios Mišios – rezultatas tiesiog priešingas („Raportas apie Mišias“, Campos vyskupija, Brazilija).
 
 
46. Kadangi naująsias Mišias lydi naujas katekizmas, naujoji moralė, naujos maldos, naujasis Kanonų teisės kodeksas, naujasis liturginis kalendorius, trumpai kalbant – naujoji Bažnyčia, visiškai skirtinga nuo senosios. „Nesileiskite apgaunami: liturginė reforma – štai kur prasideda revoliucija“ (mons. Dwyer, Birmingemo arkivyskupas, vyskupų sinodo atstovas).
 
 
47. Kadangi tradicinių Mišių vidinis grožis traukė sielas, o naujosios Mišios, savyje neturėdamos jokio patrauklumo, turi būti papildomos išrastomis naujovėmis ir linksmybėmis, kad patrauktų žmones.
 
 
48. Kadangi naujosios Mišios yra pilnos klaidų, pasmerktų popiežiaus šv. Pijaus V Tridento Susirinkime (Mišios vien tik vietine kalba, konsekracijos žodžiai tariami garsiai... Taip pat plg. jansenistų sinodo Pistojoje pasmerkimą) bei klaidų, pasmerktų Pijaus XII (pvz., stalo formos altorius – žr. encikliką Mediator Dei).
 
 
49. Kadangi naujosios Mišios nori paversti Katalikų Bažnyčią į naują ekumeninę religinę bendruomenę, apimančią visas ideologijas ir visas religijas – teisingą ir neteisingas, tiesą ir klaidą. Tai tikslas, apie kurį nuo seno svajojo Bažnyčios priešai.
 
 
50. Kadangi naujosios Mišios, pašalindamos kreipimąsi į tikinčiuosius ir pabaigos palaiminimą, kai kunigas aukoja Mišias nedalyvaujant tikintiesiems, parodo, kad naujosiose Mišiose trūksta tikėjimo šventųjų bendravimo dogma.
 
 
51. Kadangi naujosiose Mišiose altorius ir tabernakulis yra atskirti ir tuo peršama idėja, kad Kristus, esantis Jo kunige bei Aukoje ant altoriaus yra atskirtas nuo tikrojo Kristaus buvimo tabernakulyje – „dviejų buvimų, kurie dėl savo giliausios esmės turi būti traktuojami kaip neatskiriami“ (Pijus XII).
 
 
52. Kadangi naujosios Mišios neišreiškia „vertikalaus“ garbinimo. žmogaus skiriamo Dievui, o labiau „horizontalų“ garbinimą, skirtą žmogui.
 
 
53. Kadangi naujosios Mišios, nors bando atrodyti pildančios Vatikano II Susirinkimo nurodymus, savo esmėje yra priešingos jo nutarimams, nes pats Susirinkimas deklaravo troškimą išsaugoti tradicinį ritualą.
 
 
54. Kadangi tradicinės lotyniškos Mišios, kodifikuotos popiežiaus Pijaus V niekada nebuvo legaliai panaikintos ir iki šiol liko galiojančiu Katalikų Bažnyčios ritualu, kuris duoda galimybę tikintiesiems atlikti jų sekmadienio pareigą.
 
 
55. Kadangi popiežius Pijus V suteikė amžiną leidimą, galiojantį „visiems laikams“, laisvai bei teisėtai aukoti tradicines Mišias be jokio sąžinės skrupulo arba baimės užsitraukti bet kokią bausmę, nuteisimą arba pasmerkimą (bulė Quo Primum).
 
 
56. Kadangi popiežius Paulius VI, promulguodamas naująsias Mišias, paskelbė: „šis ritualas pats savaime nėra dogmatinis apibrėžimas“ (1969 11 19).
 
 
57. Kadangi popiežius Paulius VI, paklaustas kardinolo Heenano iš Anglijos, ar jis panaikina arba uždraudžia tradicines Mišias, atsakė: „visiškai uždrausti Tridento Mišias nėra mūsų intencija“.
 
 
58. Kadangi maldoje „Libera nos“ „panaikinti visi paminėjimai apie Švenčiausiąją Mergelę Mariją, apaštalus ir visus šventuosius, todėl nebeprašoma jų užtarimo, netgi pavojuje“.*
 
 
59. Kadangi „nei vienoje iš trijų naujųjų eucharistinių maldų nėra nei menkiausios užuominos apie skaistykloje esančių vėlių kančias; nei vienoje iš jų nėra vietos kokiam nors konkrečiam [mirusiųjų žmonių sielų] atsiminimui, o tai eilinį kartą susilpnina tikėjimą permaldaujamuoju ir atperkamuoju Švenčiausiosios Aukos pobūdžiu“.*
 
 
60. Kadangi pripažįstame Šventojo Tėvo aukščiausiąjį autoritetą ir jo aukščiausiąją valdžią Bažnyčioje, tačiau žinome, kad netgi tas autoritetas neturi teisės primesti mums praktikos, kuri taip aiškiai prieštarauja tikėjimui – Mišių, kurios yra nevienareikšmiškos bei palankios erezijai ir dėl to nepriimtinos Dievui.
 
 
61. Kadangi, kaip apibrėžė Vatikano I Susirinkimas, „Šventoji Dvasia yra duota Petro įpėdiniams ne tam, kad jie jos įkvėpti kurtų naujus mokymus, bet kad, jai padedant, galėtų išsaugoti nepažeistą ir ištikimai aiškinti Apreiškimą arba tikėjimo lobį, perduotą per apaštalus“ (DS 3070).
 
 
62. Kadangi negali būti reikalaujama paklusnumo erezijai arba tam, kas akivaizdžiai rodo palankumą erezijoms. Paklusnumas turi tarnauti tikėjimui, o ne tikėjimas paklusnumui! Taigi šiuo atveju „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apd 5, 29).
 
 
* Žvaigždute pažymėtos citatos pateiktos iš kardinolų Ottaviani ir Bacci laiško popiežiui Pauliui VI su pridėta „Trumpa kritine naujųjų Mišių analize“.