Marija ir musulmonai

Islamo galia

Nesuprasdamas mokymo apie Švč. Trejybę, Mahometas pavertė Kristų jį skelbusiu pranašu, panašiai kaip krikščionims Izaijas ir Jonas Krikštytojas yra Kristų skelbę pranašai.

Krikščioniškoji Vakarų Europa vos išvengė pražūties nuo musulmonų rankų. Vienu metu šie buvo sustabdyti netoli Tūro, kitu ‒ prie Vienos vartų. Mahometo pasekėjai sunaikino Bažnyčią visoje Šiaurės Afrikoje [ir Artimuosiuose Rytuose], o dabar islamo galia, regis, vėl didėja. Jei islamas, kaip mano Hilaire‘as Bellocas, yra erezija, tai ši erezija yra vienintelė, kuri niekada nebuvo sunykusi. Kiti klaidingi mokymai turėjo savo pakilimo valandą, tačiau po savo įkūrėjo mirties ėmė silpti ir galiausiai virto išsibarsčiusiais socialiniais judėjimais*. Islamas, priešingai, yra vis dar pirmoje fazėje. Jis niekada nebuvo nusilpęs ‒ nei savo išpažinėjų skaičiumi, nei jų atsidavimu.

Misionieriškos Bažnyčios pastangos atversti šią grupę iki šiol buvo ‒ bent jau išoriškai ‒ nesėkmingos, nes musulmonai kol kas pasirodė esą beveik neatverčiami. Viena iš priežasčių yra ta, kad mahometonui tapti krikščionimi reiškia bemaž tą patį, ką krikščioniui reikštų tapti žydu. Musulmonai tiki, kad jie turi galutinį ir neabejotiną apreiškimą iš Dievo ir kad Kristus buvo tik Mahometą skelbęs pranašas, paskutinis iš tikrųjų Dievo pranašų.

Šiuo metu islamiškų šalių neapykanta Vakarams virsta neapykanta pačiai krikščionybei. Nors Europos valstybių vadovai dar neatkreipė į tai dėmesio, egzistuoja didžiulis pavojus, kad pasaulietinė islamo galia sugrįš ir, nusikračiusi Vakarų įtaką, taps didžia antikrikščioniška pasauline galybe. Musulmonų rašytojai sako: „Kai skėrių spiečiai užtemdys pasaulio šalis, ant jų sparnų bus arabiškai užrašyti šie žodžiai: „Mes esame Visagalio kariauna. Kiekvienas iš mūsų nešasi devyniasdešimt devynis kiaušinius, ir jeigu mes turėtume po šimtą, nusiaubtume visą pasaulį su viskuo, kas jame yra.“

Tad kaip sukliudyti jiems išperėti šimtąjį kiaušinį? Esu tvirtai įsitikinęs, kad baisiausi nuogąstavimai dėl islamo įsiviešpatavimo pasaulyje vis dėlto neišsipildys ir kad musulmonai galų gale atsivers į krikščionybę, ir atsivers tokiu būdu, kokio dauguma mūsų misionierių nė neįsivaizduoja. Tikiu, kad tai įvyks ne aiškiai skelbiant jiems visą katalikų mokymą, o skiepijant jiems pamaldumą Dievo Motinai. Šią savo nuomonę pagrįsiu išsamiau.

Marija, Dievo Motina

Koranas, musulmonų Biblija, daugelyje vietų kalba apie Švenčiausiąją Mergelę. Visų pirma, Koranas tiki jos Nekaltuoju Prasidėjimu, taip pat jos mergyste. Trečiajame šios knygos skyriuje aprašoma Marijos šeimos genealogija, siekianti Abraomą, Nojų ir Adomą. Palyginus Marijos gimimo aprašymą Korane ir apokrifinę evangeliją apie Marijos gimimą, kyla įtarimas, kad Mahometas pastarąją žinojo ir ja rėmėsi. Abi knygos mini senyvą Marijos motinos amžių ir nevaisingumą. Tačiau ji pastoja ir, pasak Korano, ištaria tokius žodžius: „Viešpatie, aš prisiekiau paaukoti tau tai, kas yra manyje. Priimk tai iš manęs.“ (Sura 3, 35.)

Marijai gimus, Ona taria: „Aš pavedu ją ir visus jos palikuonis tavo globai, kad apsaugotum juos nuo šėtono.“ (Sura 3, 36.) Koranas neužsimena apie Juozapą Marijos gyvenime, bet musulmonų tradicija žino jo vardą. Pagal šią tradiciją, Juozapui aiškinantis, kaip Marija pradėjo Jėzų be tėvo, ji atsakė: „Ar nežinai, kad Dievui kuriant kviečius Jam nereikėjo sėklos ir kad Jam paliepus medžiai ėmė augti, nors dar nebuvo matę lietaus? Dievui tereikėjo ištarti: Teesie, ir tai įvyko.“ Korane taip pat aprašomas Angelo Apreiškimas Marijai, Elžbietos aplankymas ir Jėzaus gimimas. Angelai patarnauja Švenčiausiajai Mergelei sakydami: „O Marija, Dievas tave išrinko, apvalė ir iškėlė virš visų moterų žemėje.“

Devynioliktoji Sura net 41 eilutes skiria Jėzui ir Marijai. Švč. Mergelės mergystė ginama taip stipriai, jog ketvirtoji Korano knyga kaip žydų pasmerkimo priežastį nurodo jų piktžodžiavimą prieš Mergelę Mariją.

Fatimos reikšmė

Taigi, musulmonams Marija yra tikra Sayyida, Mergelė. Vienintelė rimta konkurentė jai musulmonų tikėjime yra Fatima, paties Mahometo duktė. Tačiau po Fatimos mirties, Mahometas tarė: „Tu būsi labiausiai palaiminta iš visų moterų rojuje, po Marijos. Kai kuriuose teksto versijose Fatima sako: „Aš pranokstu visas moteris išskyrus Mariją.“

Štai čia ir kyla klausimas: kodėl XX amžiuje Švenčiausioji Mergelė apsireiškė mažame Fatimos kaimelyje ir nuo to laiko visoms ateities kartoms tapo žinoma kaip Fatimos Dievo Motina? Kadangi bet kuriame dangaus įsikišime į žemės įvykius svarbi kiekviena detalė, aš tikiu, jog Švenčiausioji Mergelė pasirinko būti žinoma kaip Fatimos Dievo Motina todėl, kad norėjo duoti laidą ir vilties ženklą musulmonų žmonėms, o krikščionims ‒ užtikrinimą, kad tie, kurie jai rodo tiek daug pagarbos, vieną dieną priims ir Jos dieviškąjį Sūnų. Šis požiūris pagrįstas ir istoriniais faktais. Portugaliją kelis šimtmečius valdė musulmonai, kol galiausiai buvo išvyti. Paskutinis musulmonų valdytojas turėjo gražią dukterį vardu Fatima. Ją pamilo vienas kilmingas jaunuolis, ir ji ne tik pasiliko Portugalijoje išvykus musulmonams, bet ir priėmė katalikų tikėjimą. Jaunojo bajoro meilė savo kitatautei žmonai buvo tokia stipri, kad jis pakeitė savo miestelio vardą, pavadindamas jį Fatima. Taigi vieta, kurioje Švenčiausioji Mergelė apsireiškė 1917 m., turi tam tikrą istorinį ryšį su Mahometo dukterimi Fatima.

Kitas Fatimos apreiškimų sąsajos su islamo išpažinėjais įrodymas yra entuziazmas, su kuriuo Afrikos ir Indijos musulmonai sutiko keliaujančią Fatimos Dievo Motinos statulą [1948‒1951 metais]. Jie dalyvavo bažnytinėse pamaldose Švč. Mergelės garbei, leido viešas religines procesijas ir netgi maldas mečečių prieigose. Mozambiko musulmonai ėmė masiškai atsiversti į krikščionybę vos ten pastačius Fatimos Dievo Motinos statulą.

Misijų strategija

Ateities misionieriai vis labiau supras, kad jų apaštalavimo tarp musulmonų sėkmė didele dalimi priklauso nuo to, kiek daug jie pamokslauja apie Fatimos Dievo Motiną. Marija nešė Kristų žmonėms dar prieš Jam pačiam gimstant. Tai ji daro ir dabar. Apologetinėse diskusijose geriausia pradėti nuo to, su kuo oponentai jau sutinka. Kadangi musulmonai jau puoselėja tam tikrą pamaldumą Marijai, mūsų misionieriai pirmiausia turėtų tiesiog pagilinti ir išrutulioti šį pamaldumą, aiškiai suprasdami, kad likusį kelio galą Švč. Mergelė pati nuves musulmonus pas savo dieviškąjį Sūnų. Ji niekada neprisiima pamaldumo sau, bet savo garbintojus visada nuveda pas Jėzų. Kaip tie, kurie praranda pamaldumą jai, praranda tikėjimą Kristaus dieviškumu, taip tie, kurie sustiprina savo pamaldumą jai, pamažu ima tikėti ir Kristumi.

Daugelis mūsų misionierių Afrikoje savo karitatyvine veikla, mokyklomis ir ligoninėmis jau sušvelnino neigiamą vietinių musulmonų nusistatymą prieš krikščionis ir neapykantą Vakarams. Belieka panaudoti kitą metodą, būtent: atversti 41-ąją Korano surą ir parodyti musulmonams, kad ji yra paimta iš Luko evangelijos ir kad Marija negalėtų būti ‒ netgi savo akyse ‒ labiausiai palaiminta iš visų moterų, jeigu ji nebūtų pagimdžiusi pasaulio Išganytojo. Jeigu Judita ir Estera iš Senojo Testamento yra Marijos pirmavaizdžiai, tai Fatima gali būti Marijos povaizdis! Musulmonus reikia įtikinti, kad jei Fatimą dangiškąja garbe lenkia Dievo Motina, taip yra todėl, kad ji skiriasi nuo visų pasaulio motinų ir kad be Kristaus ji būtų niekas.