Jėzuitų generolas vėl patvirtina, jog netiki velnio egzistavimu

T. Arturo Sosa

 

Prieš keletą metų Jėzaus draugijos generalinis vyresnysis Arturo Sosa, kilęs iš Lotynų Amerikos (Venesuelos), ispanų laikraščiui „El Mundo“ sakė:

„Mes susigalvojome simbolines figūras, tokias kaip velnias, norėdami išreikšti blogio idėją. Ši figūra taip pat gali reikšti socialines sąlygas – kai kurie žmonės elgiasi blogai, nes gyvena tokioje aplinkoje, kurioje neįmanoma elgtis kitaip.“

Kilus pasipiktinimui Arturo Sosa‘os atstovas suskubo užtikinti, kad jo vadovo mintis dera „suprasti atsižvelgiant į kontekstą“ ir kad „jis nesilaikąs jokių idėjų, kurios prieštarautų Katalikų Bažnyčios doktrinai“.

Tačiau praėjus dviem metams galingiausio Bažnyčios ordino vyresnysis, regis, vėl išdrąsėjo. 2019 m. rugpjūčio 19 d. interviu Italijos dienraščiui „Tempi“ į labai atvirą klausimą: „Tėve Sosa, ar velnias egzistuoja?“ jis atsakė:

„Skirtingais būdais. Norėdami kalbėti apie šią personą, turime suprasti kultūrinius faktorius. Šv. Ignaco kalba, tai yra piktoji dvasia, verčianti mus daryti dalykus, priešingus Dievo dvasiai. Jis egzistuoja kaip blogis, įsikūnijęs įvairiose struktūrose, bet ne žmonėse, nes jis nėra asmuo; tai blogio įgyvendinimo būdas. Jis nėra asmuo kaip žmogus. (Non è una persona come lo è una persona umana.) Tai blogio egzistavimo žmogaus gyvenime būdas. Gėris ir blogis nuolatos kovoja žmogaus sąmonėje, ir mes įvairiais būdais tai išreiškiame. Dievą pažįstame kaip gerą, visiškai gerą. Simboliai yra tikrovės dalis, ir velnias egzistuoja kaip simbolinė tikrovė, o ne kaip asmeninė tikrovė. (Il diavolo esiste come realtà simbolica, non come realtà personale.)“

Taigi matome, jog tėvas Sosa (šiek tiek aptakiu modernistiniu stiliumi) visiškai patvirtina tai, ką teigė ankstesniame interviu, būtent: jis velnią laiko ne istoriniu, tikrai egzistuojančiu asmeniu (Dievo sukurtu, bet puolusiu angelu), o tik simboliu, kuriuo žmonės išreiškia gyvenime patiriamą blogį (kad ir kas tai būtų).

Sureaguodamas į jėzuito generolo interviu, garsus kanonų teisės žinovas Edas Petersas pareiškė, jog velnio, kaip asmens, neigimas prieštarauja katalikų tikėjimui ir yra erezija, todėl bažnytinė vyresnybė turėtų imtis oficialių kanoninių priemonių. „Nereagavimas į tokius viešus pareiškimus, mano galva, reikštų savo, kaip vyskupų, pareigos nevykdymą“, – sako Petersas.

Įdomi ir tėvo Arturo mąstymo logika. Jei „velnias egzistuoja kaip simbolinė tikrovė“, kuria mes išreiškiame nuolatos žmogaus sąmonėje su gėriu kovojantį blogį, tai gal jėzuitų generolui ir Dievas nebėra asmuo, o tik to kovojančio gėrio simbolis?