Dvasinių galių ugdymas. Atmintis

Iš knygos „Praktinis vadovas į krikščionišką tobulybę“ (vok. „Praktischer Führer zur christlichen Vollkommenheit“)

Kokios yra geros atminties ypatybės?

Gera atmintis:

1. Lengvai įsisavina naują informaciją;

2. Ištikimai ir ilgai ją saugo;

3. Sugeba greitai ją atkurti;

4. Yra kupina tik vertingo turinio.

Lengviausiai ir ilgiausiai įsimenami emocingi išgyvenimai: paguodos žodis, draugiška pagalba, džiaugsmingas įvykis, užgauli pastaba, įžeidžiantis elgesys. Taip jau sutvarkyta mūsų juslinga prigimtis, kad malonūs arba nemalonūs potyriai ir įvykiai paprastai turi didžiulę reikšmę mūsų gyvenimui. Šio fakto turi nepamiršti ypač mokytojai ir sielų ganytojai.

Mūsų siela tuo pačiu metu sąmonėje gali išlaikyti tik nedaug informacijos. Todėl ji linksta kuo greičiau ją iš sąmonės pašalinti. Tokia pašalinta informacija kaupiasi pasąmonėje. Šios turinį sudaro ankstesnių dvasinių išgyvenimų suma. Tai tarsi atskiras pasaulis, vis praturtinamas nauju turiniu ir todėl nuolat šiek tiek kintantis. Į pasąmonę nustumti dvasiniai išgyvenimai gali vėl grįžti į sąmonę kaip prisiminimai. Vis dėlto dažniausiai jie nesąmoningai ir nepastebimai veikia žmonių mąstymą, norus ir emocijas. Kasdieniame gyvenime pasąmonė veikia visus mūsų veiksmus, ir neretai jos įtaka būna lemiama. Taip pat joje glūdi įvairių dvasinių sutrikimų ir ligų šaknys. Todėl vienas iš svarbiausių asmenybės (savo pačių ir mums pavestų žmonių) ugdymo uždavinių yra išmintingai ir budriai rūpintis pasąmonės sveikata.

Kaip ugdoma sveika pasąmonė?

Sveika pasąmonė ugdoma:

1. Kreipiant dėmesį tik į vertingą informaciją ir ieškant tik ugdančių išgyvenimų;

2. Greitai, ryžtingai ir ramiai nusigręžiant nuo kenksmingų įspūdžių;

3. Ypač valdant jausmus: tinkamus – puoselėjant, netinkamus – užgniaužiant.

Kaip svarbu pažaboti smalsumą ir vaizduotę! Kokį pražūtingą poveikį gali padaryti blogi vaizdai ir filmai! Kai kurie, regis, tik ir siekia paversti savo pasąmonę dvokiančia pelke.

Atidžiai peržiūrėkime savo skaitinius (ir tuos, kuriuos skaito mums pavestas jaunimas). „Niekada neskaitykite gerų knygų, – savo mokiniams mėgdavo sakyti vienas garsus auklėtojas ir, kai tie nustebę išplėsdavo akis, šelmiškai mirktelėjęs pridurdavo, – tik pačias geriausias!“

Saugokimės perdėto jausmingumo ir pagiežos. Šios emocijos tvirtai įsišaknija pasąmonėje ir nuodija sielą. Serganti pasąmonė daro liguistą ir kenksmingą įtaką.

Ypač atsargiai reikia elgtis su seksualiniais įspūdžiais ir išgyvenimais! Jie pasižymi dideliu intensyvumu ir jėga, todėl jei tuoj pat ir ryžtingai nuo jų nenusigręžiame, jie įsiskverbia į mūsų pasąmonę, stipriai veikdami mūsų jausmus, darydami didžiulę įtaką mūsų dvasiniam gyvenimui ir tapdami ilgalaikių, varginančių ir pavojingų sunkumų priežastimi.

Lygiai taip pat ryžtingai reikia vengti gąsdinančių išgyvenimų, kitaip jie lyg kokie „gnomai“ apsigyvens mūsų pasąmonėje ir nuolat krės mums nemalonias išdaigas. Pavyzdžiui, dievobaimingam žmogui nei iš šio, nei iš to į galvą šauna šventvagiška mintis. Jis instinktyviai išsigąsta. Tačiau, užuot ramiai ją nuvijęs, jis ima baimingai svarstyti, ar šiai minčiai pritarė. Šitaip pirminis įspūdis tik sustiprėja, ir netrukus kyla antra, panaši, mintis. Išgąstis auga ir sukelia visą grandinę panašių minčių. Toks klaidingas elgesys toliau maitina baimę ir nerimą, o neišmintingas sąžinės tyrimas dar labiau viską apsunkina. Atėjus išpažinties metui baimės jausmas būna toks stiprus ir pasąmonė taip įaudrinta, kad natūraliai prireikia daug laiko, kol bangos nurimsta. Vargas sielai, jeigu ji ryžtingai ir paklusniai neseka nuodėmklausio patarimu į visus tokius išgyvenimus nekreipti dėmesio...

Gyvendami teisingai, pasąmonę galime paversti vertingu pagalbininku sprendžiant įvairias gyvenimo užduotis. Kas uoliai ir ištikimai atlieka savo pareigas, palaiko glaudų ryšį su Dievu, dažnai apmąsto religines tiesas, gyvenimo džiaugsmo ieško savo artimųjų rate, nepasiduoda lengvabūdiškų žmonių įtakai, susilaiko nuo paviršutiniškos ir erotinės lektūros, skaito tik vertingas ir ugdančias knygas – tas kuria savo pasąmonėje teigiamą „klimatą“, palankiai veikiantį sąmonę ir visą asmens dvasinį gyvenimą. Toks žmogus džiugiai eina per gyvenimą ir lengvai įveikia netgi didelius sunkumus.

Nuo ko priklauso atminties stiprumas?

Atmintį stipriname, kai:

1. Aiškiai stengiamės suvokti visa, ką patiriame ir sužinome;

2. Gautas žinias įtvirtiname sąmoningai jas atkartodami;

3. Naują informaciją prasmingai susiejame su jau turima;

4. Intelektualiniu darbu užsiimame jausdamiesi fiziškai ir dvasiškai „žvalūs“;

5. Valingai stengiamės įsiminti tai, kas svarbu.

Būtent nuo valios pastangų įsiminti svarbiausius dalykus labiausiai priklauso mokymosi sėkmė.

Vieni žmonės iš prigimties pasižymi stipresne, kiti – silpnesne atmintimi. Taip pat vieni lengvai įsimena viską, kiti – tik tam tikrus dalykus. Daugelis gerai (arba blogai) įsimena faktus arba vardus, arba skaičius, arba mintis.

Tam tikra pagalba galėtų būti vadinamieji „atminties tiltai“. Pavyzdžiui, kas nuolat užmiršta geografinę Tigro ir Eufrato upių padėtį, gali įsidėmėti, kad Eufratas teka arčiau Europos.

Atmintis būna gyviausia žmogui esant jėgų žydėjime. Su amžiumi ji vis labiau silpsta. Todėl labai svarbu jaunystėje stengtis įgyti gyvų ir vertingų žinių.