Romos Katalikų Bažnyčios kongregacija
TITULINIS
  
REKOLEKCIJOS - Tradicinės Šv. Ignaco Lojolos dvasinės pratybos - RUGSĖJO 14-19 d.
 
5 dienos tylos, kad turėtumėte galimybę:
- asmeniškai pasikalbėti su kunigais
- klausyti paskaitų apie tikėjimo tiesas
- apmąstyti jas meditacijose po paskaitų
- apvalyti ir sustiprinti sielą generaline išpažintimi
- dalyvauti kasdienėse šv. Mišiose tradicinėmis apeigomis
- pamąstyti apie savo gyvenimo pašaukimą ir savo ateitiį
- priimti pasiryžimus, padėsiančius būti geresniu kataliku
 
RUGSĖJO 14 - 19 d.
 
Kaina (su maistu ir nakvyne): 33 Eur
Norinčius dalyvauti rekolekcioje prašome kreiptis į priorato kunigus
Tel.: (8 37 345357)  (8 695 01222)
El.p. - prioratas@fsspx.lt
 
Rekolekcijas ves kunigai Shane Pezzutti ir Edmundas Naujokaitis
 
 

 
James V. Schall, S.J.
 
<...> Čia pateiksiu antikultūrinę poziciją. Noriu apginti vadinamųjų „teroristų“ principingumą, noriu pripažinti jų „orumą“, kurio jie nusipelnė. Jie nėra nemąstantys skurdo, ideologijos, tamsumo, ar psichinės manijos produktai – visi šie pateisinimai sugalvojami nenorint vadinti jų tuo, kuo jie patys save laiko, būtent ištikimais ir atsidavusiais Korano išpažinėjais ir tikraisiais Mahometo sekėjais. Beprasmiška būtų apsimetinėti, kad džihadistų vizijos Korane nėra. <...>
 

 
Matthew McCusker
 
Išsami paskaita apie tai, kaip šeimai skirtą Sinodą vos neužgrobė prieš šeimą nukreiptas požiūris.
 
Paskaita buvo perskaityta 2015 m. gegužės 8 d. Romoje, forume „Už Gyvybę“



 

 
 kun. Shane Pezzutti (pamokslas, 2015-07-26)

 
"...Dažnai žmonės man sako: „o, Tėve, šiandien Katalikų Bažnyčioje viskas yra gerai, nėra taip blogai, jūs perdedate, Bažnyčioje nėra „krizės““. Ne?  Jei šiandien Bažnyčioje viskas būtų gerai ir Katalikų Bažnyčioje nebūtų rimtos sumaišties bei krizės, kaip popiežius galėtų priimti komunistinį kryžių ir neįsižeisti?  Ar tai normalu?  Ar tai rodo normalią situaciją Bažnyčioje?  Ne.  Tai nėra normalu, ir todėl šiandien Katalikų Bažnyčioje yra krizė, rimta problema.  Ar jūs manote, kad kardinolas Sladkevičius arba kiti vyskupai bei kunigai, kurie buvo komunistų persekiojami, būtų priėmę tokį komunistinį kryžių?  Ne.  Šiandien Bažnyčioje yra problema, ir mes negalime būti abejingi tai problemai."
 
 
 

 
Christopher A. Ferrara
 
 
Neverta mėginti neigti ar slėpti akivaizdaus fakto – kad ir kur nuvyksta pop. Pranciškus, jį nepaliaujamai sekioja skandalai. Ir kiekvieną kartą neokatalikiškos blogosferos „gaisrininkai“ šoka gesinti skandalo liepsnų retoriniais ugnies gesintuvais: neva tai buvo blogas vertimas, popiežius taip nesakė, jis taip negalvojo, jo žodiai ar poelgiai buvo ištraukti iš konteksto, tai buvo išimtis ir t. t., ir pan. Tačiau šį kartą liepsnų neįmanoma sulaikyti. Savo audringos „išlaisvinimo teologijos turnė“ metu pop. Pranciškus iš atvirai antikatalikiško Bolivijos prezidento Evo Moraleso, žinomo socialisto, autokrato ir demagogo, dėkingai priėmė groteskišką, šventvagišką skulptūrą, vaizduojančią Kristų, prikaltą prie kūjo ir pjautuvo. Šis gestas, kaip pažymėjo kai kurie apžvalgininkai, taps vis keistesnę formą įgaunančio pontifikato simboliu.
 

 
Pal. Jurgis Matulaitis
 
 
 
 
Ganytojiškasis laiškas apie ugdymą, paskelbtas 1925 m. liepos 4 d.
 
Šventasis vyskupas aprašo tėvų įtaką ir pareigas vaikų auklėjimui. Nors parašytas prieš devyniasdešimt metų, šis laiškas ir šiandien nepraranda savo aktualumo. Daugelis problemų, kurias vardija pal. Matulaitis, niekur neišnyko - priešingai, tapo tik dar opesnės.
 
 


 
 

 
Vytautas Sinica
 
Skelbiame „Kauno dienos“ interviu su Vytautu Sinica pilną tekstą. .  

<...> Įstatymai įtvirtina ir saugo siektinas elgesio normas. Draudimas vogti, prekiauti narkotikais ar savo kūnu jokiu būdu nereiškia, kad valstybė neigia egzistuojant tokias praktikas. Priešingai, valstybė pripažįsta, kad jos vyksta, bet sako, kad siektinas elgesys yra kitoks. Taip valstybė prisideda įtvirtindama Vakarų civilizacijoje iš prigimtinės teisės, filosofijos ir religijos šaltinių kilusias normas. Lietuvoje kol kas valstybė saugo tokią prigimtinę normą ir šeimos sampratos klausimu. <...>

 

 
Rytų Europos tradicinių katalikų piligriminis žygis pėsčiomis
Pivašiūnai - Trakai
 
 
 


 

Kardinolas Caffarra primena iš istorijos, kas ištinka visuomenę, kai ji įteisina homoseksualumą.

Visame pasaulyje įteisinama gėjų „santuoka“, kaip neseniai referendumu buvo padaryta Airijoje ir Aukščiausiojo Teismo sprendimu – Jungtinėse Valstijose.

Birželio 9 d. Europos Parlamento nutarimu rekomenduojama pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungas. Jame pabrėžiamas genderizmo ideologijos mokymo įvedimas mokyklose.

Protestuojant prieš panašią politiką Italijoje, birželio 20 d. Romoje, prie Šv. Jono Laterano bazilikos, buvo surengtas „Šeimos žygis (maršas)“, kuriame dalyvavo šimtai tūkstančių (kai kurių pastebėjimais, per milijoną) žmonių iš visos Europos. <...>

 

 
 
Jokia kita popiežiaus enciklika nėra sulaukusi tiek žiniasklaidos dėmesio, joks kitas Bažnyčios dokumentas nebuvo taip reklamuojamas ir giriamas sekuliariosios žiniasklaidos. Vis dėlto ši keista ir pati didžiausia istorijoje encklika sulaukė ir nemažai pagrįstos kritikos. <...>

 




 
Nauja knyga
 
Kun. Mykolas Olševskis
BROMA ATWERTA ING WIECZNASTI
(Vartai, atverti į amžinybę)
 
Minkštas viršelis, 240 psl., Kaina 6,00 €.
 
Kunigo Mykolo Olševskio 1753 m. išleistoji Broma atwerta ing wiecznasti yra pirmasis originalus katalikų asketinės-mistinės literatūros veikalas lietuvių kalba. Tai bene žinomiausias barokinės literatūros paminklas lietuvių raštijoje. Norėdami priartinti šių dienų skaitytojui šios knygos dvasinį turinį, ryžtamės sušiuolaikinti jos archajišką kalbą, taip pat pridedame išsamius komentarus ir įvadinį straipsnį.



 

Vysk. Bernard Fellay
 
Santrauka: 2015 m. sausio 20 d. vykusioje konferencijoje kard. Maradiaga išreiškė nuomonę, jog norint, kad Bažnyčia labiau atsivertų šiuolaikiniam pasauliui, gailestingumas turi suteikti naują dvasią Vatikano II Susirinkimo įvestoms reformoms. Tačiau kardinolo minimas gailestingumas nebesusijęs su atgaila už nuodėmes, jis atrodo ne kas kita, kaip atlaidus požiūris į nusidėjėlį ir jo kaltes.
Atsižvelgiant į artėjančius jubiliejinius metus būtina atskirti šį vienpusišką gailestingumą nuo tikro gailestingumo, kviečiančio atsiversti ir atsižadėti nuodėmės. Mūsų maldos ir aukos turi būti atsakymas į Sopulingosios ir Nekaltosios Marijos Širdies prašymą Fatimoje; 2017 m. kaip tik švęsime šio apsireiškimo šimtąsias metines.

 

 

Šv. Alfonsas Liguoris (1696-1787)
 
Ištrauka iš knygos "Dvylika žingsnių į šventumą ir išganymą"
 
Dabar apsvarstykime, kokiomis savybėmis turi pasižymėti mūsų viltis. Pirmiausia mūsų viltis turi būti tvirta ir pastovi. Pagal šv. Tomą, „amžinosios laimės viltis yra pasitikintis šios laimės laukimas“. Su tuo sutinka Tridento Susirinkimas: „Mes visi turime su pasitikėjimu viltis Dievo pagalbos; nes Dievas, pradėjęs mumyse gerą darbą, nori jį ir užbaigti, jeigu tik mes pasinaudojame Jo malone. Tačiau ir troškimas [dangaus], ir šio troškimo įgyvendinimas ateina iš Jo.“ (6 sesija, 18 sk.) Kaip tik to moko apaštalas Paulius Laiške Timotiejui: „Žinau, kuo įtikėjau, ir esu tikras, kad jis gali išlaikyti man patikėtąjį turtą iki anos dienos.“ (1 Tim 1, 12.) <...>
 

 
Roberto de Mattei
 
Savo nuostabiame veikale „Apaštalavimo siela“ trapistų abatas Jonas Krikštytojas Šotaras (Chautard, 1858‒1935) išdėstė tokį principą: „Šventas kunigas turi uolius parapijiečius; uolus kunigas turi pamaldžius parapijiečius; pamaldus kunigas turi sąžiningus parapijiečius; o sąžiningas kunigas turi nepamaldžius parapijiečius.“ Jeigu tiesa, kad katalikų religinis gyvenimas vienu laipsniu būna žemesnis už dvasininkų religinį gyvenimą, tai po gegužės 22 d. referendumo Airijoje galime pridurti: „Nepamaldus kunigas turi netikinčius parapijiečius.“ <...>
 
 

 
 
Šventoji Turino drobulė išimtine tvarka viešai išstatoma Turino katedroje nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki birželio 24 d. Paprastai jos ekspozicija vyksta tik jubiliejiniais Bažnyčios metais. Tarp ekspozicijų šis vertingas audeklas būna saugomas šviesai nepralaidžioje kameroje, pripildytoje inertinių dujų. Ten jis turėjo likti iki pat 2025 m., Bažnyčios jubiliejinių metų, tačiau popiežius Pranciškus, ketinantis aplankyti Turiną birželio 21‒22 d. šv. Jono Bosko gimimo 200 metų jubiliejaus proga, norėjo pasimelsti priešais šventąją drobulę. Taip pat laukiama apie milijono piligrimų. <...>
 

 


Šv. Alfonsas Liguoris (1696-1787)
 
Ištrauka iš knygos "Dvylika žingsnių į šventumą ir išganymą"
 
Be nuodėmių atleidimo mes taip pat turime tvirtai viltis pergalės prieš pagundas. Kad ištvertume dorybėje, mūsų pasitikėjimas turi būti pagrįstas ne gerais pasiryžimais. Jeigu dvasinį gyvenimą statysime ant savo jėgų pamato, mūsų pastatas anksčiau ar vėliau sugrius. Todėl norint išlikti Dievo malonėje, būtina savo viltį sudėti į Jėzaus Kristaus nuopelnus. Su Jo pagalba mes ištversime gerame iki mirties, net jeigu mus pultų visos pasaulio ir pragaro galybės. Kartais pagundos būna tokios stiprios, jog atrodo, kad nepavyks išvengti nuodėmės. <...>
 

 


Thomas F. Madden
 
<...> Dažniausiai mokoma, kad krikščionys užpuolė musulmonus be jokios provokacijos tam, kad užgrobtų jų žemes arba prievarta atverstų į krikščionių tikėjimą. Kryžiuočiai esą buvo Europos bežemiai ir nelaimėliai, kurie iš aklo fanatiškumo  ir turtų bei žemės troškimo puolė bedievius. Taigi, kryžiaus žygiai esą išdavė pačią krikščionybę. Jie priesaką „Atsuk kitą žandą“ pakeitė į „Žudykite juos visus. Dievas atpažins savuosius“.  
 
Visa tai yra netiesa. Jau ilgą laiką kryžiaus žygių istorikai sutaria, kad tai netiesa, tačiau jiems labai sunku būti išgirstiems per visą tą primestą išankstinių nusistatymų liūną. <...>


 


 
Kardinolas Walteris Brandmülleris buvo vienas iš vyskupų, kurie labiausiai kritikavo praėjusių metų Vyskupų sinode iškeltus pasiūlymus, grasinančius sugriauti katalikų mokymą apie sakramentus ir santuokinę moralę. Taip pat jis yra vienas iš penkių kardinolų, parašiusių knygą „Remaining in the truth of Christ“ („Liekant Kristaus tiesoje“), kurioje kritikuojamas kard. Walterio Kasperio pasiūlymas teikti sakramentinę Komuniją išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“ krikščionims.
 
Kovo mėnesį kard. Brandmülleris sutiko duoti interviu katalikiškai interneto svetainei „LifeSiteNews“. Pateikiame šio interviu ištraukas. <...>
 
 
 

  
 
2015 m. balandžio 12 d. Argentinos laikraštis „Clarin“ publikavo Religijos reikalų ministro Guillermo R. Oliveri‘o sprendimą, paskelbtą 2015 m. balandžio 9 d. oficialiame Argentinos respublikos biuletenyje. Šiuo sprendimu Šv. Pijaus X kunigų brolija Argentinoje pripažįstama juridiniu asmeniu ir įtraukiama į Pašvęstojo gyvenimo institutų registrą, apimantį Argentinos katalikų vienuolijas ir kongregacijas. <...>
 
 
 

 
 
Nūdien vis dažniau girdime, esą Bažnyčia ankstesniais laikais labiau akcentavo Dievo teisingumą, o štai dabar atėjo gailestingumo metas.
 
Tokie teiginiai visų pirma yra istoriškai neteisingi, o antra, šitaip teisingumas tarsi supriešinamas su gailestingumu. Tačiau ar iš tiesų galime kalbėti apie vieną neminėdami kito?
 
Čia puikia tinka įžvalgūs garsaus katalikų rašytojo Léono Bloy (1846-1917) žodžiai, išsakyti knygoje „Le Désespéré“. Pateikiame jos ištrauką. <...>




 


Jean-Claude Dupuis
 
Šis aktualus straipsnis, pirmą kartą paskelbtas žurnalo „The Angelus“ 1999 m. lapkričio numeryje, mėgina apginti klaidingai suprastą Katalikų Bažnyčios istorijos puslapį.  
 
Tariamos inkvizicijos baisybės paprastai eina Bažnyčios priešų kaltinimų sąrašo pradžioje. Volteras kalbėjo apie „kruviną tribunolą, tą baisų vienuoliškos galios atminimą“. Juoda inkvizicijos legenda taip įsispaudė mūsų protuose, kad šiandien dauguma katalikų nebesugeba apginti šio Bažnyčios istorijos laikotarpio. Geriausiu atveju jie teisina inkviziciją remdamiesi to laikotarpio papročiais, kurie esą buvo žymiai barbariškesni nei mūsų „apšviestos“ epocha. Tačiau dažniausiai jie tiesiog prisijungia prie antiklerikalų choro, puolančio Šventosios Oficijos tribunolą. <...>




  

KONTAKTAI:
Šv. Kazimiero prioratas
Birutės g. 1, LT-45320 Kaunas.
Tel./faks: (8~37) 749563, tel. (8~37) 345357
El. paštas:
 
 
PAREMKITE MUS:
Tėvo Damiano de Veusterio labdaros ir paramos fondas
Įm. kodas: 192021983
A. s.: LT44 7290 0000 0170 0223
"Citadele" bankas
LITURGINIS KALENDORIUS
8-13; Ketvirtadienis; Eilinė diena – IV klasė; Šv. Ipolito ir Kasijono, kankinių, minėjimas. (Švč. M. Marija Nusidėjėlių Gynėja.)
 
 
 
 
      
 
 
 
 
    
 
 
 
 
 
    
 
 
 
 
 
   
 
 


 
   




   
 
 
 
 
   
 
           Daugiau...
 
 
     
 
© VšĮ „Laetitia”, 2006Dipolis