Turinys ir įžanga

TRADICINĖS IR NAUJOSIOS MIŠIOS
1969 m. liturginės reformos problema
(Straipsnių rinkinys)
 
UDK 23/28
          Tr-09
 
Redaktorius kun. Edmundas Naujokaitis
Viršelio autorius ir maketuotojas Šarūnas Pusčius
 
Pirmame viršelyje:
- Šventąsias Mišias aukoja Šv. Pijaus X brolijos kunigas Christopher Brandler (Zaitzkofen (Vokietija), 1992 11 01).
- Eucharistinėms atminimo vaišėms pirmininkauja jėzuitas t. Steve Kelly (San Francisco (JAV), 2005 08 21).
 
ISBN 9955-670-05-3
© VšĮ „Laetitia“, 2006.
 
 
TURINYS
 
Kun. Edmundas Naujokaitis
Įžanga
 
Iš arkivyskupo Marcelio Lefebvre‘o pamokslo
jo 50-ojo kunigystės jubiliejaus proga
 
Popiežius šv. Pijus V
Bulė Quo primum tempore (1570 m. liepos 14 d.)
 
„Ottavianio intervencija“
 
I. Intervencijos istorija
II. Laiškas Jo Šventenybei popiežiui Pauliui VI
III. Trumpa kritinė Novus Ordo Missae analizė
 
Šv. Pijaus X kunigų brolija
Liturgijos reformos problema. II Vatikano ir Pauliaus VI Mišios. Teologinė ir liturginė studija
 
Prašymas Šventajam Tėvui
Įžanginė pastaba
 
Pirmoji dalis. 1969 m. reforma: liturginis lūžis 
 
Argumentas
 
1 skyrius. Nuo aukos prie atminimo vaišių
I. Tradicinio Mišiolo struktūra: auka
II. Naujojo Mišiolo struktūra: atminimo vaišės
III. Išvada
 
2 skyrius. Nuo Kristaus, Kunigo ir Aukos, iki susirinkimo šeimininko
I. Substancinis Kristaus buvimas eucharistiniuose pavidaluose
II. Kristaus buvimas savo žodyje
III. Kristaus buvimas įšventintame kunige ir bendruomenėje
IV. Išvada
 
3 skyrius. Nuo permaldavimo aukos prie dėkojimo
I. Auka ir gailestis dėl nuodėmės
II. Atlyginimas už bausmes dėl nuodėmių
III. Išvada
 
Antroji dalis. Liturgijos reformos principas: Velykų slėpinys 
 
Argumentas
 
1 skyrius. Viešpaties Velykų slėpinys
I. Naujoji teologija
II. Vatikano II Susirinkimas
III. Pritaikymas liturgijos reformai
 
2 skyrius. Sakramentas kaip slėpinys
I. Slėpinio sąvoka
II. Slėpinys kaip apreiškimo vieta
III. Pritaikymas liturgijos reformai
 
3 skyrius. Atminimo šventė
I. Mišios kaip atminimo šventė
II. Mišios kaip Viešpaties Pascha
III. Mišios kaip auka
 
Trečioji dalis. Dogmatinis lūžis? 
 
Argumentas
 
1 skyrius. Tikėjimo tiesos paneigimas
 
2 skyrius. Abejojimas tikėjimo tiesa
I. Mišios – regima auka
II. Mišios – auka vere et proprie
III. Nuda commemoratio?
 
3 skyrius. Pavojus tikėjimui
 
Bendroji išvada 
 
Kanoninis priedas. Ar galima ramia sąžine naudoti šv. Pijaus V peržiūrėtą Mišiolą? 
 
Michael Davies
Trumpa Romos Mišių istorija
 
Autoriaus pastaba
Ankstyvoji katalikų liturgija
Palaipsnis ceremonijų vystymasis
Persekiojimų pabaiga
Galikoniškasis ritualas
Romos ritualo kilmė ir jo liturginės knygos
Mišių Kanonas priskiriamas IV amžiui
Šv. Grigaliaus Didžiojo reforma
Rytietiški ir galikoniški papildymai Romos rituale
Šventasis paveldas nuo VI amžiaus
Protestantai nutraukia ryšius su liturgine tradicija
Žemųjų Mišių vystymasis
Viduramžių vartosenos
Spaudos svarba
Šv. popiežiaus Pijaus V reforma
Ne naujos Mišios
Romos Mišiolo senumas ir grožis
Pakeitimai po 1570 m.
Mūsų senasis liturginis paveldas
 
Mons. dr. Klaus Gamber
Romos liturgijos reforma. Priešistorė ir problematika
 
Šiandieninio liturgijos skurdo šaknys. Liturgijos istorijos apžvalga
Ritus romanus ir ritus modernus. Ar jau prieš Paulių VI būta liturginės reformos?
Ar popiežius turi teisę keisti ritualą?
Dėl Ordo Missae reformos. Ar buvo galima įgyvendinti Susirinkimo nutarimus ir be Mišių ritualo pakeitimo?
Kitos kritinės pastabos dėl naujosios Mišių tvarkos ir dėl lekcijų išdėstymo
Celebravimas versus populum. Liturginis ir sociologinis požiūris
Bandymas rasti sprendimą
 
Michael Davies
Romos ritualas sunaikintas
 
Leidyklos Angelus Press įžanga
 
I. Keistuoliai valdžioje
Įvyko revoliucija
Paklusnūs pasauliečiai
Liturginis „dvigubas mąstymas“
 
II. Ekumeninė liturgija
Lex orandi, lex credendi
Bendros liturgijos link
Argumentai už Naująsias Mišias
 
III. Išvada
Mažumos gali būti teisios
Tvirtovė išduota
 
PRIEDAS. Protestantų stebėtojų dalyvavimas katalikų naujųjų liturginių tekstų sudaryme
 
Kun. dr. Rama C. Coomaraswamy
Problemos dėl Naujųjų Mišių. Trumpa didesnių teologinių sunkumų, esančių Novus Ordo Missae, apžvalga
 
Įvadas
 
Katalikų Mišios
Katalikų Mišios yra tikra auka
Tolesnis imoliacijos prigimties aiškinimas
Trumpa Mišių istorija
Ar mes galime prarasti Mišias?
 
PROBLEMOS DĖL NAUJŲJŲ MIŠIŲ
 
Dvi išvalymo technikos
Naujųjų Mišių autoriai
Kodėl Naujosios Mišios buvo parašytos?
Priimtinos protestantams
Naujųjų Mišių struktūra
Ofertoriumas
Naujosios Eucharistinės maldos
„Įsteigimo pasakojimas“
Kristaus žodžių pakeitimas
„Visi“ vietoje „daugelio“
„Atminimo atsiliepimas“
„Kristaus Kūnas“
Altorius tampa stalu
Kunigas, atsigręžęs į žmones
Ar abejotina konsekracija priimtina?
Vienybės sakramentas
Bendrieji nuostatai
Naujųjų Mišių apibrėžimas
Pataisyti „Bendrieji nuostatai“
Ir toliau vakarienė
Ir toliau pirmininkas
Amžinas dviprasmiškumas
Veikiau „stalo kalba“
Dovanėlė konservatoriams
„Indulto“ Mišios
Ar neteisingi vertimai yra piktnaudžiavimai?
Išvada
 
Michael Davies
Komunija į rankas ir panašios apgavystės
 
Dirbtinis sutarimas ir proto manipuliuotojai
Komunijos į rankas reikšmė ir praktika
Komunijos į rankas praktika
Kokia buvo senovinė praktika?
Senoviniai ritualai ir papročiai
Protestantai reformatoriai reikalauja Komunijos į rankas
Piktnaudžiavimas, paskatintas nepaklusnumo ir apgaulės
Jei negali jų sumušti, prisijunk prie jų
Žmogaus kultas
Venite, adoremus, et procidamus ante Deum
Pagarbos sumažėjimas
Apsėsti valgio idėjos
Tolesni apgavystės pavyzdžiai
Neteisėti veikimo būdai
Teisėtas pasipriešinimas
 
priedaI. Romos vikariato komunikatas dėl šventosios Komunijos dalinimo
Memoriale Domini, Instrukcija apie šventosios Komunijos dalinimo būdą
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Liturginės komisijos nutarimas dėl Komunijos priėmimo
 
Kun. Anthony Cekada
Problemos dėl moderniųjų Mišių maldų
 
Įvadas
Oracijų kilmė
Tiktai įpakavimo klausimas?
Veikiantieji asmenys
 
„Naujos vertybės, naujos perspektyvos“
1. „Negatyvioji teologija“
2. Atsiribojimas nuo pasaulio
3. Maldos už mirusiuosius
4. Ekumenizmas
5. Šventųjų nuopelnai
6. Stebuklai
 
Nykstantys mokymai
Bibliografija
 
Kun. Edmundas Naujokaitis
Kodėl lotyniškai?
 
Katalikiškos bažnytinės kalbos
Bažnyčia visuomet gynė ir vertino lotynų kalbą
Šiandien lotynų kalba atrodo tikrai mirusi
Kaip iki to prieita?
 
Argumentai už bažnytinę lotynų kalbą:
1. Tradicinė ir tradiciją sauganti kalba
2. Romos Bažnyčios ir Vakarų civilizacijos kalba
3. Tarptautinė krikščionijos kalba
4. Kalba, sauganti katalikų tikėjimą
5. Bažnyčios visuotinumo ir vienybės ženklas
6. Sakralinė kalba
 
Neturime prarasti vilties
 
Tradicinių ir Naujųjų Mišių palyginimas
 
Bibliografija
 
 
ĮŽANGA
 
Šiame rinkinyje pirmąkart lietuvių kalba publikuojami reikšmingi tekstai, kuriuose remiantis tradicine katalikiška teologija ir litugijos principais nagrinėjamas 1969 m. balandžio 3 d. popiežiaus Pauliaus VI įvestas naujasis Mišiolas – svarbiausia po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) vykdomos katalikų liturgijos reformos dalis. Pateikiame tiek oficialią Šv. Pijaus X kunigų brolijos poziciją („Liturgijos reformos problema“), tiek šiandieninių hierarchų aukštai vertinamo liturgisto Kl. Gamberio nuomonę, tiek griežtą R. Coomaraswamy‘o bei A. Cekada‘os kritiką. Pastarieji autoriai yra atskleidę savo sede-vakantistinę laikyseną (sedevakantistai (lot. sedes vacans – tuščias sostas) nepripažįsta po II Vatikano valdžiusių popiežių teisėtumo), kuriai mes jokiu būdu nepritariame, tačiau pateiktuose jų darbuose sedevakantistinės idėjos nereiškiamos.
Į rinkinį įtraukėme ir aukštų Bažnyčios hierarchų nuomonę („Ottavianio intervencija“), ir profesionalaus mokslininko (Kl. Gamberio) studiją, ir labiau poleminius apologeto bei publicisto M. Davieso tekstus. Rinkinį pradedame tradicinės liturgijos gynėjų Magna Charta – šv. popiežiaus Pijaus V bule, visiems laikams suteikiančia teisę aukoti Mišias pagal tradicinį Romos ritualą. Pabaigoje pateikiame visą tradicinių ir Naujųjų Mišių tekstą su rubrikomis šių ritualų palyginimui.
Šiame rinkinyje skaitytojas neras svarbiausio Bažnyčios dokumento liturgijos tema – popiežiaus Pijaus XII enciklikos Mediator Dei (1947), taip pat svarbių didžiausio šių laikų šv. Mišių ir katalikų Tradicijos gynėjo arkivyskupo Marcelio Lefebvre‘o tekstų. Encikliką ir arkivyskupo veikalus rengiamės publikuoti atskiromis knygomis.
Kai kurie skaitytojai galbūt ims priekaištauti, kad daugelis pateiktų tekstų sunkiai skaitomi, pilni specialių terminų. Žinoma, gilinimasis į šv. Mišių reformos problematiką neišvengiamai reikalauja šiokių tokių žinių apie liturgiją, tačiau kiek įmanoma stengėmės paaiškinti visas rečiau vartojamas sąvokas. Tekstų autoriai dažnai kalba apie tuos pačius dalykus, papildo vienas kitą, todėl pagrindinės temos nuolat kartojasi, atskleidžiamos vis kitais aspektais ir patikslinamos.
Dažnai išgirstame kaltinimų, kad kritikuojame naująsias Mišias neįsigilinę, pernelyg bendrais ir aptakiais žodžiais – šis rinkinys kaip tik parodys, jog liturgijos reformos kritika remiasi detalia moksline analize ir nenuginčijamais argumentais. Apibendrinančios išvados, populiaresni straipsniai Brolijos ir kitų Tradicijai ištikimų kongregacijų leidiniuose tvirtai remiasi šia analize, į kurią iki šiol nesulaukta deramo atsakymo iš reformatorių pusės.
Visi publikuojami tekstai parašyti pirmaisiais dešimtmečiais po reformos, kai liturgijos problematika buvo karštai diskutuojama net pasauliečių tarpe. Tuomet niekam nekilo minties, kad pernelyg gilinamasi į „smulkmenas“, nereikšmingas detales. Požiūris, kad „iš esmės niekas nepasikeitė“, apeigos išliko „beveik tokios pačios“, įsigali tik pastaruoju metu, visuotinai įsivyraujant abejingumui ir nebesidomėjimui savo Bažnyčios liturgija bei tradicija. Išsami analizė puikiai atskleidžia, kad kiekviena detalė šventajame Bažnyčios kulte yra svarbi ir reikšminga – būtent todėl reformatoriai, remdamiesi klaidinga modernistine teologija, ekumenizmo ir kolegializmo idėjomis, tikslingai ir kruopščiai naikino tas atskiras „pernelyg katalikiškas“ detales, o jų sukurtas produktas yra visiškai naujos, nuo tradicinės liturgijos iš esmės skirtingos apeigos, nepriimtinos katalikams.
Naujoji liturgija yra naujo tikėjimo, naujos Bažnyčios, naujos modernistinės religijos išorinė išraiška, ji nejučiomis paverčia joje dalyvaujančius tikinčiuosius protestantais ir liberalais, o galiausiai visai juos atpratina nuo religijos praktikavimo. Naujasis Mišiolas ypač pavojingas kunigams, kurie pagal jį celebruoja savo kasdienes šv. Mišias – net konservatyvių pažiūrų kunigas, patirdamas nuolatinę Naujosios Mišių tvarkos (lot. Novus Ordo Missae) įtaką, labai rizikuoja prarasti savo kunigišką savimonę ir galiausiai tikėjimą. Todėl šis rinkinys skirtas pirmiausiai kunigams ir seminaristams – turime viltį, kad jis padės jiems atrasti visų laikų šventąsias Mišias ir pradėti jas aukoti. Tam jie turi neatimamą šv. Pijaus V bule patvirtintą teisę ir pareigą.
 
Kun. Edmundas Naujokaitis