Turinys ir įžanga

(Straipsnių rinkinys)

 

UDK 23/28

          Tr-09

 

Redaktorius kun. Edmundas Naujokaitis

Viršelio autorius ir maketuotojas Šarūnas Pusčius

 

Pirmame viršelyje:

- Šventąsias Mišias aukoja Šv. Pijaus X brolijos kunigas Christopher Brandler (Zaitzkofen (Vokietija), 1992 11 01).

- Eucharistinėms atminimo vaišėms pirmininkauja jėzuitas t. Steve Kelly (San Francisco (JAV), 2005 08 21).

 

ISBN 9955-670-05-3

© VšĮ „Laetitia“, 2006.

 

 

 

 

 

 

 

I. Intervencijos istorija

II. Laiškas Jo Šventenybei popiežiui Pauliui VI

III. Trumpa kritinė Novus Ordo Missae analizė

 

 

Prašymas Šventajam Tėvui

Įžanginė pastaba

 

 

Argumentas

 

1 skyrius. Nuo aukos prie atminimo vaišių

I. Tradicinio Mišiolo struktūra: auka

II. Naujojo Mišiolo struktūra: atminimo vaišės

III. Išvada

 

2 skyrius. Nuo Kristaus, Kunigo ir Aukos, iki susirinkimo šeimininko

I. Substancinis Kristaus buvimas eucharistiniuose pavidaluose

II. Kristaus buvimas savo žodyje

III. Kristaus buvimas įšventintame kunige ir bendruomenėje

IV. Išvada

 

3 skyrius. Nuo permaldavimo aukos prie dėkojimo

I. Auka ir gailestis dėl nuodėmės

II. Atlyginimas už bausmes dėl nuodėmių

III. Išvada

 

 

Argumentas

 

1 skyrius. Viešpaties Velykų slėpinys

I. Naujoji teologija

II. Vatikano II Susirinkimas

III. Pritaikymas liturgijos reformai

 

2 skyrius. Sakramentas kaip slėpinys

I. Slėpinio sąvoka

II. Slėpinys kaip apreiškimo vieta

III. Pritaikymas liturgijos reformai

 

3 skyrius. Atminimo šventė

I. Mišios kaip atminimo šventė

II. Mišios kaip Viešpaties Pascha

III. Mišios kaip auka

 

 

Argumentas

 

1 skyrius. Tikėjimo tiesos paneigimas

 

2 skyrius. Abejojimas tikėjimo tiesa

I. Mišios – regima auka

II. Mišios – auka vere et proprie

III. Nuda commemoratio?

 

3 skyrius. Pavojus tikėjimui

 

 

 

Autoriaus pastaba

Ankstyvoji katalikų liturgija

Palaipsnis ceremonijų vystymasis

Persekiojimų pabaiga

Galikoniškasis ritualas

Romos ritualo kilmė ir jo liturginės knygos

Mišių Kanonas priskiriamas IV amžiui

Šv. Grigaliaus Didžiojo reforma

Rytietiški ir galikoniški papildymai Romos rituale

Šventasis paveldas nuo VI amžiaus

Protestantai nutraukia ryšius su liturgine tradicija

Žemųjų Mišių vystymasis

Viduramžių vartosenos

Spaudos svarba

Šv. popiežiaus Pijaus V reforma

Ne naujos Mišios

Romos Mišiolo senumas ir grožis

Pakeitimai po 1570 m.

Mūsų senasis liturginis paveldas

 

Mons. dr. Klaus Gamber

 

Šiandieninio liturgijos skurdo šaknys. Liturgijos istorijos apžvalga

Ritus romanus ir ritus modernus. Ar jau prieš Paulių VI būta liturginės reformos?

Ar popiežius turi teisę keisti ritualą?

Dėl Ordo Missae reformos. Ar buvo galima įgyvendinti Susirinkimo nutarimus ir be Mišių ritualo pakeitimo?

Kitos kritinės pastabos dėl naujosios Mišių tvarkos ir dėl lekcijų išdėstymo

Celebravimas versus populum. Liturginis ir sociologinis požiūris

Bandymas rasti sprendimą

 

 

Leidyklos Angelus Press įžanga

 

I. Keistuoliai valdžioje

Įvyko revoliucija

Paklusnūs pasauliečiai

Liturginis „dvigubas mąstymas“

 

II. Ekumeninė liturgija

Bendros liturgijos link

Argumentai už Naująsias Mišias

 

III. Išvada

Mažumos gali būti teisios

Tvirtovė išduota

 

PRIEDAS. Protestantų stebėtojų dalyvavimas katalikų naujųjų liturginių tekstų sudaryme

 

Kun. dr. Rama C. Coomaraswamy

 

Įvadas

 

Katalikų Mišios

Katalikų Mišios yra tikra auka

Tolesnis imoliacijos prigimties aiškinimas

Trumpa Mišių istorija

Ar mes galime prarasti Mišias?

 

PROBLEMOS DĖL NAUJŲJŲ MIŠIŲ

 

Dvi išvalymo technikos

Naujųjų Mišių autoriai

Kodėl Naujosios Mišios buvo parašytos?

Priimtinos protestantams

Naujųjų Mišių struktūra

Ofertoriumas

Naujosios Eucharistinės maldos

„Įsteigimo pasakojimas“

Kristaus žodžių pakeitimas

„Visi“ vietoje „daugelio“

„Atminimo atsiliepimas“

„Kristaus Kūnas“

Altorius tampa stalu

Kunigas, atsigręžęs į žmones

Ar abejotina konsekracija priimtina?

Vienybės sakramentas

Bendrieji nuostatai

Naujųjų Mišių apibrėžimas

Pataisyti „Bendrieji nuostatai“

Ir toliau vakarienė

Ir toliau pirmininkas

Amžinas dviprasmiškumas

Veikiau „stalo kalba“

Dovanėlė konservatoriams

„Indulto“ Mišios

Ar neteisingi vertimai yra piktnaudžiavimai?

Išvada

 

 

Dirbtinis sutarimas ir proto manipuliuotojai

Komunijos į rankas reikšmė ir praktika

Komunijos į rankas praktika

Kokia buvo senovinė praktika?

Senoviniai ritualai ir papročiai

Protestantai reformatoriai reikalauja Komunijos į rankas

Piktnaudžiavimas, paskatintas nepaklusnumo ir apgaulės

Jei negali jų sumušti, prisijunk prie jų

Žmogaus kultas

Pagarbos sumažėjimas

Apsėsti valgio idėjos

Tolesni apgavystės pavyzdžiai

Neteisėti veikimo būdai

Teisėtas pasipriešinimas

 

priedaI. Romos vikariato komunikatas dėl šventosios Komunijos dalinimo

Memoriale Domini, Instrukcija apie šventosios Komunijos dalinimo būdą

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Liturginės komisijos nutarimas dėl Komunijos priėmimo

 

 

Įvadas

Oracijų kilmė

Tiktai įpakavimo klausimas?

Veikiantieji asmenys

 

„Naujos vertybės, naujos perspektyvos“

1. „Negatyvioji teologija“

2. Atsiribojimas nuo pasaulio

3. Maldos už mirusiuosius

4. Ekumenizmas

5. Šventųjų nuopelnai

6. Stebuklai

 

Nykstantys mokymai

Bibliografija

 

 

Katalikiškos bažnytinės kalbos

Bažnyčia visuomet gynė ir vertino lotynų kalbą

Šiandien lotynų kalba atrodo tikrai mirusi

Kaip iki to prieita?

 

Argumentai už bažnytinę lotynų kalbą:

1. Tradicinė ir tradiciją sauganti kalba

2. Romos Bažnyčios ir Vakarų civilizacijos kalba

3. Tarptautinė krikščionijos kalba

4. Kalba, sauganti katalikų tikėjimą

5. Bažnyčios visuotinumo ir vienybės ženklas

6. Sakralinė kalba

 

Neturime prarasti vilties

 

 

 

 

 

Šiame rinkinyje pirmąkart lietuvių kalba publikuojami reikšmingi tekstai, kuriuose remiantis tradicine katalikiška teologija ir litugijos principais nagrinėjamas 1969 m. balandžio 3 d. popiežiaus Pauliaus VI įvestas naujasis Mišiolas – svarbiausia po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) vykdomos katalikų liturgijos reformos dalis. Pateikiame tiek oficialią Šv. Pijaus X kunigų brolijos poziciją („Liturgijos reformos problema“), tiek šiandieninių hierarchų aukštai vertinamo liturgisto Kl. Gamberio nuomonę, tiek griežtą R. Coomaraswamy‘o bei A. Cekada‘os kritiką. Pastarieji autoriai yra atskleidę savo sede-vakantistinę laikyseną (sedevakantistai (lot. sedes vacans – tuščias sostas) nepripažįsta po II Vatikano valdžiusių popiežių teisėtumo), kuriai mes jokiu būdu nepritariame, tačiau pateiktuose jų darbuose sedevakantistinės idėjos nereiškiamos.

Į rinkinį įtraukėme ir aukštų Bažnyčios hierarchų nuomonę („Ottavianio intervencija“), ir profesionalaus mokslininko (Kl. Gamberio) studiją, ir labiau poleminius apologeto bei publicisto M. Davieso tekstus. Rinkinį pradedame tradicinės liturgijos gynėjų Magna Charta – šv. popiežiaus Pijaus V bule, visiems laikams suteikiančia teisę aukoti Mišias pagal tradicinį Romos ritualą. Pabaigoje pateikiame visą tradicinių ir Naujųjų Mišių tekstą su rubrikomis šių ritualų palyginimui.

Šiame rinkinyje skaitytojas neras svarbiausio Bažnyčios dokumento liturgijos tema – popiežiaus Pijaus XII enciklikos Mediator Dei (1947), taip pat svarbių didžiausio šių laikų šv. Mišių ir katalikų Tradicijos gynėjo arkivyskupo Marcelio Lefebvre‘o tekstų. Encikliką ir arkivyskupo veikalus rengiamės publikuoti atskiromis knygomis.

Kai kurie skaitytojai galbūt ims priekaištauti, kad daugelis pateiktų tekstų sunkiai skaitomi, pilni specialių terminų. Žinoma, gilinimasis į šv. Mišių reformos problematiką neišvengiamai reikalauja šiokių tokių žinių apie liturgiją, tačiau kiek įmanoma stengėmės paaiškinti visas rečiau vartojamas sąvokas. Tekstų autoriai dažnai kalba apie tuos pačius dalykus, papildo vienas kitą, todėl pagrindinės temos nuolat kartojasi, atskleidžiamos vis kitais aspektais ir patikslinamos.

Dažnai išgirstame kaltinimų, kad kritikuojame naująsias Mišias neįsigilinę, pernelyg bendrais ir aptakiais žodžiais – šis rinkinys kaip tik parodys, jog liturgijos reformos kritika remiasi detalia moksline analize ir nenuginčijamais argumentais. Apibendrinančios išvados, populiaresni straipsniai Brolijos ir kitų Tradicijai ištikimų kongregacijų leidiniuose tvirtai remiasi šia analize, į kurią iki šiol nesulaukta deramo atsakymo iš reformatorių pusės.

Visi publikuojami tekstai parašyti pirmaisiais dešimtmečiais po reformos, kai liturgijos problematika buvo karštai diskutuojama net pasauliečių tarpe. Tuomet niekam nekilo minties, kad pernelyg gilinamasi į „smulkmenas“, nereikšmingas detales. Požiūris, kad „iš esmės niekas nepasikeitė“, apeigos išliko „beveik tokios pačios“, įsigali tik pastaruoju metu, visuotinai įsivyraujant abejingumui ir nebesidomėjimui savo Bažnyčios liturgija bei tradicija. Išsami analizė puikiai atskleidžia, kad kiekviena detalė šventajame Bažnyčios kulte yra svarbi ir reikšminga – būtent todėl reformatoriai, remdamiesi klaidinga modernistine teologija, ekumenizmo ir kolegializmo idėjomis, tikslingai ir kruopščiai naikino tas atskiras „pernelyg katalikiškas“ detales, o jų sukurtas produktas yra visiškai naujos, nuo tradicinės liturgijos iš esmės skirtingos apeigos, nepriimtinos katalikams.

Naujoji liturgija yra naujo tikėjimo, naujos Bažnyčios, naujos modernistinės religijos išorinė išraiška, ji nejučiomis paverčia joje dalyvaujančius tikinčiuosius protestantais ir liberalais, o galiausiai visai juos atpratina nuo religijos praktikavimo. Naujasis Mišiolas ypač pavojingas kunigams, kurie pagal jį celebruoja savo kasdienes šv. Mišias – net konservatyvių pažiūrų kunigas, patirdamas nuolatinę Naujosios Mišių tvarkos (lot. Novus Ordo Missae) įtaką, labai rizikuoja prarasti savo kunigišką savimonę ir galiausiai tikėjimą. Todėl šis rinkinys skirtas pirmiausiai kunigams ir seminaristams – turime viltį, kad jis padės jiems atrasti visų laikų šventąsias Mišias ir pradėti jas aukoti. Tam jie turi neatimamą šv. Pijaus V bule patvirtintą teisę ir pareigą.