Pamokslas, kurį J.E. vyskupas Bernardas Tissier de Mallerais pasakė seminarijoje Zaitzkofene 2021 m. birželio 26 d., teikdamas diakonato ir kunigystės šventimus. Šioje ceremonijoje kunigu įšventintas ir lietuvis Gytis Karčiauskas. Versta iš vokiečių k.
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Brangūs tikintieji, brangūs broliai, brangūs šventimų kandidatai!
Brangieji kandidatai į šventimus, šiandien, Romos kankinių Jono ir Pauliaus šventėje, jūs gausite diakonų arba kunigų kilnumą ir malonę. Po jūsų krikšto, jūsų kunigystės pašaukimas buvo viena didžiausių malonių, kurias esate gavę savo gyvenime. Šis pašaukimas buvo laimingas gerojo Dievo valios išradimas specialiai jums. Šiandien, kai gausite diakonato ar kunigystės šventimus, gerasis Viešpats išlies savo dosnias dovanas iki galo.
Bažnyčios mokytojas šv. Tomas Akvinietis rašo, kad kiekviena kunigystės sakramento pakopa suteikia kandidatams dvejopą galią: pirma, galią tikram, fiziniam Jėzaus Kristaus Kūnui šv. Eucharistijos sakramente; antra, galią mūsų Viešpaties mistiniam Kūnui, tai yra tikintiesiems ir dar neįtikėjusiems. Tą dvejopą galią jauno vyro sieloje dažnai atitinka dvejopas potraukis, kuris yra ankstyvas kunigiško pašaukimo ženklas: potraukis dalyvauti šv. Mišių aukoje, tai yra meilė liturgijai, bažnytinei muzikai, ir troškimas padėti vargšams, ligoniams, tiesiog sieloms. Jaunuoliui bręstant ar jau mokantis seminarijoje, tie du potraukiai turi kartu harmoningai augti. Mūsų garbingasis įkūrėjas arkivyskupas Marcelis Lefebvre‘as yra gražus tokio augimo pavyzdys. Jis buvo pamaldus, uolus ministrantas, jaunas uolus apaštalas tarp vargšų savo mieste Turkuene (Tourcoing) Šiaurės Prancūzijoje. Jis, būdamas 16 metų, jau kalbėdavo: „Norėčiau imtis kokio nors apostolato, norėčiau tapti apaštalu!“ Kokie esame laimingi, būdami Šv. Pijaus X kunigų brolijos nariais, turėdami tokį įkūrėją! Jis buvo Dievo vyras, sielų vyras ir aukos vyras, paaukojęs pats save. Tai ir jūsų programa, brangūs šventimų kandidatai! Pontificale romanum [liturginė knyga, kurioje yra iš kunigystės šventimų apeigos – vert. past.] sako: „Sacerdotem oportet praeesse, praedicare, offerre – Kunigas turi vesti, pamokslauti ir aukotis. Praeesse – reiškia vesti, celebruoti šv. Mišias, praedicare – rūpintis sielomis, galiausiai offerre – pačiam aukotis.
Pirmas šios programos punktas: būti Dievo vyru prie altoriaus. Juo tapsite gavę tą nesuvokiamą galią padaryti čia esamais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, nors išlieka duonos ir vyno pavidalai. Tai vyksta per šv. Mišių konsekraciją, tą sakramentinį kryžiaus aukos sudabartinimą, kurį jūs kiekvieną dieną įvykdysite per Dievo įsteigtą Išganytojo mirties ženklą: duonos ir vyno skirtingus pavidalus ir atskirus žodžius toms substancijoms konsekruoti [atskira abiejų pavidalų konsekracija ženklina Kristaus Kūno ir Kraujo atskyrimą, t. y. mirtį – vert. past.]. Kaip Dievo vyrai jūs, brangūs šventimų kandidatai, vykdysite visos žmonijos būtiną pareigą Dievo atžvilgiu: pareigą nuoširdžiai garbinti mūsų būties Pradininką; pareigą jam visiškai paklusti; pareigą atgailauti ir atsilyginti mūsų įžeistam Dievui. Tai yra visos Bažnyčios dalyvavimas Jėzaus Kristaus atliktame atsiteisimo jo ir mūsų dangiškajam Tėvui darbe. Šių trijų pareigų vykdymas privalomas visais laikais ir visuose kraštuose, privalomas jums, kunigams, ir jūsų būsimiems tikintiesiems. Ta prasme jūs esate kunigai amžiams! Prie altoriaus kunigas pasirodo kaip Dievo vyras visiems amžiams.
Antras jūsų programos punktas: jūs, brangūs būsimieji diakonai ir kunigai, esate, kaip sako šv. apaštalas Paulius Laiške žydams, „paimti iš žmonių ir skiriami atstovauti žmonėms pas Dievą“ (Žyd 5, 1), tai yra, kad tikintieji būtų pašventinti ir pasiektų amžinąjį išganymą. Ta prasme kunigas yra sielų vyras mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, visų žmonių Atpirkėjo ir visų sielų Išganytojo, pavyzdžiu. „Palaimintieji, išrinktieji, – sakė arkivyskupas Marcelis Lefebvre‘as mūsų seminaristams, – tie iš anksto numatytieji, dabar yra jūsų rankose!“ Tai reiškia, kad nuo mūsų, kunigų, priklauso – visiškai nuo mūsų ir kartu visiškai nuo Dievo malonės, – ar bus išgelbėtos sielos. „Viena siela – viena amžinybė“, sakydavo tėvas Ludovic-Marie Barrielle [1897–1983], cituodamas brangųjį Franciscą Vallet [1883–1947, šv. Ignaco rekolekcijų darbo, perimto Brolijos, steigėjas – vert. past.]. O mūsų įkūrėjas arkivyskupas Lefebvre‘as pridūrė: „Supraskite, brangūs kunigai, suvokite savo gyvenimo svarbą, tą nepakeičiamą vaidmenį, kuris skirtas jūsų kunigystei, tą nepamainomą jūsų kunigiškų pastangų veiksmingumą!“ Brangūs broliai, Dievo malonė yra visagalė – tai tikėjimo tiesa! Malonė yra visagalė, bet ne be jūsų kaip kunigų bendradarbiavimo. Mūsų garbingasis įkūrėjas arkivyskupas Marcelis Lefebvre‘as galėtų su humoru pridurti: Dievo malonė yra visagalė, tačiau su tam tikra organizacija ir metodika, nes jos veikimui reikia daug drąsos ir ištvermės. Kartą vienam broliui pasakojau, kaip sunku yra atversti sergantį nusidėjėlį, o jis man atsakė, kad norėdami atversti mūsų kaimenės juodą avį turime sėti, vėl sėti, pakartotinai sėti. Tai darykite jūs, brangūs būsimi diakonai ir kunigai: berkite sėklą, pasitikėdami jūsų kunigystės malone!
Trečias jūsų programos punktas: sielos bus išgelbėtos ne be jūsų pačių aukos, kuri pritraukia Dievo malonę, ne be jūsų asmeninės aukos. „Visuomet galioja principas, – sakė tėvas Pio su jam būdingu kategoriškumu, – kad sielų negalima tiesiog laimėti, bet jas būtina nupirkti, o mokėti reikia auka.“ Tai nėra kažkokia sudėtinga auka, tai tiesiog mūsų kunigiško luomo pareigų atlikimas, tai šv. Rašto ar šv. Tomo Akviniečio Sumos studijos ir kt. – labai paprasta! Tai mūsų kasdienybės paaukojimas.
Brangūs šventimų kandidatai, brangūs broliai! Dievo pašlovinimui, mūsų avelių pašventinimui ir išganymui turime aukoti daug mažų ar didesnių aukų mielajam Dievui, kartu su didžiąja mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus auka ant kryžiaus, auka, kurią mes kasdien atnaujiname ant altoriaus. Tegul Švenčiausioji Mergelė Marija, kunigų Motina, mums kasdien padeda tapti sacerdos et hostia – kunigais ir atnašomis. Amen.
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.