„Naujojo amžiaus“ judėjimas (II)

„Ekologinis“ šviesų šou Vatikane 2015 m.

 

4. Ezoterinė pedagogika ir okultinis žodynas

Literatūroje, skirtoje NA, dažnai pasitaiko informacija apie tam tikrą plataus masto politinį njueidžerių sąmokslą, siekiant užgrobti valdžią visame pasaulyje. Patys njueidžeriai taip pat neretai užsimena apie savo slaptą draugiją, jungiančią svarbiausias politines figūras visame pasaulyje. Nežinia, kiek tokie gandai yra tikroviški, tačiau neabejotina tai, kad NA judėjimas yra labai paplitęs visuose visuomenės sluoksniuose ir gyvenimo srityse. Savo idėjų propagandai „Naujojo amžiaus“ pasekėjai aktyviai naudoja Jungtinių Tautų Organizacijos struktūras, ypač UNESCO. Apie jų įtakos šiai organizacijai mastą kalba tas faktas, kad 1991 m. UNESCO paskelbė Blavatskajos metais.

Njueidžeriai visur atpažįsta vienas kitą ir suteikia vienas kitam paramą. Tokių santykių pavyzdžių galima rasti ir Rusijoje. Prisiminkime atkaklią (iš pirmo žvilgsnio nepaaiškinamą) paramą, kurią Šoko Asaharai ir jo sektai „Aum Šinrikyo“ teikė Olegas Lobovas, tuometinis Saugumo tarybos sekretorius. Priežastys šiek tiek paaiškėjo, kai Lobovo pavaduotojas Vladimiras Rubanovas, skaitydamas pranešimą mokslinėje konferencijoje, pasakė gana būdingą frazę: „Postpravoslaviškos Rusijos nacionalinė ideologija turi būti grindžiama rusiškuoju kosmizmu“[1]. Kai jo paklausėm ar jis nesuklydo kalbėdamas, jis atsakė, kad jo padėtį užimantis žmogus niekada nesuklysta kalbėdamas. (Įsivaizduokime kokį nors to paties rango italų valdininką, kuris pareikštų ką nors panašaus apie „postkatalikišką Italiją“, – manau, kad jis po to neilgai išsilaikytų savo poste.) Tuo tarpu Asahara su savo sinkretiniu mokymu ir zoologine neapykanta krikščionybei taip pat puikiai išsitenka „Naujojo amžiaus“ judėjimo rėmuose.

Njueidžeriai yra ypač suinteresuoti prasiskverbti į švietimo sistemą. Jie ne tik sukūrė didžiulį mokymo centrų tinklą, bet prasismelkė ir į valstybinę švietimo sistemą. Štai ką rašo vienas jų ideologas:

„Aš esu įsitikinęs, kad kova už žmonijos ateitį turi būti pradėta iš laimėta mokyklos klasėse, mokytojų, kurie teisingai supranta savo naujosios eros šauklių vaidmenį. Mokyklų klasės turi tapti konflikto tarp pūvančio krikščionybės lavono ir naujosios sąmonės arena.“[2]

Taigi nėra atsitiktinis dalykas, kad tokia Rusijos njueidžerių sekta kaip „Juniver“ („Univers“) taip stengiasi prasiskverbti į švietimo įstaigas ir įsitvirtinti mokyklose – nepaisant to, kad jos lyderis pasižymi aiškiu homoseksualiu ir pedofiliniu polinkiu. Šis provincijos vaikinas Ivanas Gavrilenkovas veikia prisidengęs skambiu „užsienietišku“ pseudonimu Žanas Gaveras (Jean Gavert)[3].

Kita sekta, padėjusi gana daug pastangų, kad prasiskverbtų į Rusijos švietimo sistemą, – „Gyvenimo evoliucijos pedagogika“ (buvęs „Sibiro lopšys“) – įsteigta vieno iš liūdnai pagarsėjusios valeologijos autorių Tolgato Akbaševo. Pratęsdamas padavimų apie Šambalą tradiciją, Akbaševas moko apie būsimą žmonių, kurie turi paranormalių okultinių sugebėjimų, karalystę. Prieš šią karalystę neva kils karas, per kurį visi, kurie nepriėmė okultizmo idėjų, bus išnaikinti. Akbaševas skelbia save „šeštosios rasės antžmogiu“ ir savo adeptams iškelia tikslą – „trečios akies“ atvėrimą, aiškiaregystės, telepatijos ir telekinezės, taip pat sugebėjimo gydyti lavinimą. Sektoje egzistuoja griežta pašvęstųjų ir nepašvęstųjų hierarchija.

Kaip ir bet kuriame totalitariniame sąjūdyje, NA yra sava slaptažodžių sistema, pagal kurią njueidžeriai vienas kitą atpažįsta ir pripažįsta, – tai jų bendra kalba, apie kurią aš jau kalbėjau pirmame skyriuje ir kuri spėjo prasiskverbti visur.

Pateiksime kaip pavyzdį keletą žodžių, kuriuos vartoja njueidžeriai – tai vadinamieji „įkrautieji terminai“[4].

Holistinis – visuotinis (pavyzdžiui, holistinė medicina, kuri pretenduoja išgydyti ne atskirus organus, o visą organizmą iš karto; tuo pačiu ir visas pasaulis suprantamas kaip vieningas organizmas), transformacija, tarpusavio priklausomybė ar tarpusavyje susijęs, senoji išmintis (kuri neva buvo prarasta, o dabar jos ieško ir kažkas atranda), kosminis laivas Žemė, globalus kaimas, mūsų namai Žemė. „Naujojo amžiaus“ okultizmu yra persisunkęs visas ekologinis judėjimas; prisiminkime tokius paplitusius terminus kaip žemiškasis organizmas, Motina Žemė, dvasios ekologija ir t. t. Didžioji dalis ekologinių organizacijų – priklauso „Naujojo amžiaus“ judėjimui, o jų ideologija pagrįsta pagonybe[5].

Pratęskime mūsų žodyno ekskursiją: dvasiniai mokytojai, dangiškoji hierarchija, pašvęstieji, gyventojų pertekusi planeta, transcendentinis („transcendentalinis“), naujoji sąmonė, planetinė vizija, paranormalūs reiškiniai, naujoji paradigma, naujoji vizija, globalinė grėsmė, scenarijus (kai Mariną Cvigun areštavo, ji pasakė milicininkams: „Aš parašiau šitą scenarijų, ir jūs jį vykdote“), Didžioji Baltoji brolija (žinomas terminas, ar ne tiesa?), transpersonalinis („transasmenybinis“, t. y. esantis anapus asmenybės), naujoji pasaulio tvarka, vieninga pasaulio tvarka ir pan. Visi šie žodžiai persmelkė mūsų kalbą ir mūsų mąstymą. Įvyko paradigmų kaita. Anksčiau bolševikai mėgino sukurti savo nuosavą, bendrą kalbą, išnaikinę iš rusų kalbos viską, kas susiję su krikščioniška civilizacija. O dabar netgi naikinti nieko nereikia: nespėję kaip reikiant prisiminti „pamirštų“ krikščioniškų sąvokų, žmonės su džiaugsmu įsisavina okultinį žodyną. „Kas nustato kalbą, tas nustato ir mąstymą“ – šis Orvelo (George Orwell) nustatytas dėsnis neabejotinai galioja.

 

5. Čenelingas; Ramtos ir Lazario kultai

Kokie yra „Naujojo amžiaus“ ideologijos požymiai ir, atitinkamai, kokios yra jos praktinės apraiškos? Vienas iš pačių būdingiausių NA požymių vadinamas anglišku žodžiu „channeling“, kuris pažodžiui išvertus reiškia „kanalizacija“, – kai kas esą yra kanalas, skirtas pereiti dvasinėms būtybėms, kurios jame įsikūnija ir per jį kalba, tai yra, jis praleidžia dvasines būtybes pro save lyg per kanalą. Šiuo metu rusų kalba leidžiamoje „Naujojo amžiaus“ literatūroje „channeling“ vis dažniau verčiamas kaip „kontaktavimas“, nors šis terminas ne visiškai perteikia njueidžerių vartojamos sąvokos prasmę.

Čenelingas – tai viena iš spiritizmo atmainų, tačiau „klasikiniame“ spiritizme bendravimas su dvasiomis (tuo tikinčiųjų manymu) vyksta tada, kai dvasia pateikia apie save žinią per kokius nors materialaus pasaulio daiktus: arba judina lėkštelę, arba beldžia į sieną, arba svaidosi kėdėmis. Čenelingu vadinamas „mediuminis“ reiškinys, kai dvasia kalba per ką nors, per kokį nors konkretų asmenį, apsigyvena žmoguje ir per jį kalba, be to, kai pradinis kontaktas užmezgamas iš dvasios pusės. Tuo metu paprastai keičiasi žmogaus balso tembras, elgesys, dažnai jis patenka į transą ir po to neatsimena, kas vyko. Krikščionybėje toks reiškinys vadinamas apsėdimu. Skirtingai nuo „klasikinio“ spiritizmo mediuminės atmainos, kai susirinkusieji į seansą kviečia, tarkim, Napoleono ar Sokrato dvasią, dvasios, kurios per savo adeptus kalba čenelinge, dažniausiai iki tol nebuvo žinomos. Tačiau svarbiausia, kad jos visai nelinkusios laukti, kol jas iškvies, ir gali apsireikšti asmeniui (angliškai toks asmuo vadinamas „channeler“) bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo jo pageidavimo.

Tikriausiai pats žymiausias pasaulyje „čeneleris“ – ponia Džudi Nait (Judy Z. Knight), namų šeimininkė iš Vašingtono valstijos, esančios Ramiojo vandenyno pakrantėje Jungtinėse Valstijose. Į ją įsikūnijo kažkoks „karys“, vardu Ramta (Ramtha), kuris neva prieš 35 tūkstančius metų gyveno Atlantidoje. Magijos dėka jis užkariavo pasaulį, po to tapo mahatma Tibete, o šiuo metu gyvena septinto lygmens danguje, aukščiau visų dvasių ir dievų. Per misis Nait jis perduoda savo senąją išmintį. Ši išmintis yra stebėtinai paviršutiniška, tačiau pritraukia tūkstančius pasekėjų, kurie moka šimtus dolerių, norėdami „pamatytų“ Ramtą arba pasiklausyti jo apreiškimų. Ramta gali valandų valandas kalbėti per Džudi Nait, jis atsakinėja į klausimus, išdėsto savo požiūrį, skelbia pranašystes. Ponia Nait tuo metu tampa visiškai bevaliu instrumentu dvasios rankose: jos balsas, gestai, elgesys visiškai pasikeičia. Tačiau laisvu nuo bendravimo su Ramta laiku ponia Nait elgiasi visiškai normaliai. Aplink ją susibūrė tikra ramtistų sekta – tipiška totalitarinė „Naujojo amžiaus“ sekta: buvusi namų šeimininkė savo adeptus kontroliuoja labai griežtai.

Kartais Ramta pateikia finansinius patarimus, dėl kurių daugelis žmonių prarado visas savo santaupas. Pavyzdžiui, devintojo dešimtmečio pradžioje jis pareiškė, kad reikia pirkti arabų ristūnus, ir daugelis dėl to stipriai apsvilo nagus. Dar Ramta 1985 m. pranašavo trečiąjį pasaulinį karą, taip pat, kad Turkijoje netrukus bus aptikta gigantiška piramidė, vedanti į Žemės centrą. Šių pranašysčių krachas visiškai nesutrikdė Džudi Nait, netrukus ji perdavė naują Ramtos pranašystę apie globalinę katastrofą ir ilgai lauktą, 1988 m. prasidėsiančią „naująją erą“[6]. Kaip matome, vežimas nepajudėjo iš vietos.

Ponios Nait tvirtinimu, Ramta pirmą kartą jai apsireiškė 1977 metais. Ji yra kilusi iš baptistų šeimos, domėjosi metafizika ir eksperimentavo su piramidėmis (piramidė, beje, taip pat yra vienas iš būdingų NA simbolių; įdomu, kad dabar Maskvoje apstu naujų pastatų, ant kurių viršaus pristatytos mažos piramidės). Ir štai vieną kartą ji pamatė savo virtuvėje dviejų su pusės metrų ūgio milžiną, ilgu, iki žemės apdaru, kuris save pavadino „Ramta pašvęstuoju“ ir pažadėjo ją išmokyti „pačios giliausios ir pačios teisingiausios“ tiesos. Ramta pasakė, kad Vašingtono namų šeimininkė yra viena iš jo dukterų, jis atėjęs į pasaulį, kad, naudodamasis jos kūnu, praneštų visam pasauliui naujienas, kurias yra būtina žinoti.

Tarp šitų naujienų Ramta, pavyzdžiui, praneša, kad neegzistuoja toks dalykas kaip Dievas Teisėjas, kurio niekada neįmanoma patenkinti, kad kaltės pojūtis – tai neteisingas jausmas, o atgaila iš principo yra neįmanoma ir labai kenksminga, esą jokiu būdu negalima jaustis kaltam arba atgailauti. „Kiekvienas blogas poelgis, kurį jūs atliekate, išplečia jūsų nuovokumo ribas“[7]. Tai pagrindiniai „moraliniai“ Ramtos apreiškimai. Ramta taip pat išpranašavo, kad netrukus jis susigrums su Jahve – krikščionių Dievu – ir nugalės jį. Be to, „senasis atlantas“ pateikė ir konkretesnes pranašystes – esą netrukus visa Amerika prasmegs vandenyno bangose ir iš jos liks tik šiaurės vakarų Ramiojo vandenyno pakrantės ruožas, tai yra kaip tik ta vieta, kur gyvena ponia Nait. Todėl labai daug žmonių pardavė viską, ką turėjo ir persikėlė į Vašingtono valstiją, kad gyventų arčiau jos ir Ramtos. Jai tai yra naudinga – kur kas paprasčiau kontroliuoti sektos narius, kai jie yra šalia. Tačiau „pakeliui“ šie persikraustymai sugriovė daug šeimų[8].

Nuolat priversti žmones laikytis vien tik Ramtos „dietos“ pakankamai sunku, todėl Džudi Nait, kuri, pasirodo, šį tą išmano apie marketingą, sugalvojo naują dalyką: „sąmonės labirintą“. Ji pastatė savo žemėje solidaus dydžio labirintą, įėjimas į kurį kainuoja didelius pinigus. Žmogui užrišamos akys ir jis ten įleidžiamas; užrištomis akimis reikia nusigauti iki centro. Ten yra keletas gudrybių: vienoje vietoje reikia perkopti sienelę, o kitoje, priešingai, pralįsti po ja, apie ką su užrištomis akimis labai sunku nuspėti. Taigi, nieko nematydami ir tik girdėdami kažkokius garsus, kuriuos leidžia kiti po labirintą klajojantys adeptai, žmonės praleidžia ištisas dienas. Neišvengiama tokio laiko leidimo pasekmė būna psichikos sutrikimai. Vakarais juos iš ten išveda, tačiau, norint vėl įeiti ir nusigauti iki centro, reikia vėl mokėti...

Kitas žymus čenelingo pasaulio personažas – dvasia, vardu Lazaris, kuri moko paslapčių, magijos ir meilės mūzų pažinimo. Ji įsikūnijo į Džeką Perselį (Jack Pursel), buvusį prekiautoją meno dirbiniais iš Los Andželo, ir nuo to laiko Perselis sako, kad tarnystė su Lazariu jam yra ne verslas, o „meilės darbas“. Perselis gauna iš savo „meilės darbo“ kur kas daugiau pajamų, negu žinomos profesijos atstovės. Pas Lazarį tiesiog plūsta minios žmonių. Norėdamas jo pasiklausyti, dar prieš kelerius metus kiekvienas žmogus turėdavo pakloti po 400 dolerių. Jis rengia dviejų dienų seminarus šeštadieniais ir sekmadieniais, dalyvaujant didžiuliam žmonių skaičiui. Vienas toks seminaras atneša Lazario šeimininkui iki 200 tūkstančių dolerių pelno. Norint gauti asmeninę Lazario konsultaciją, reikia laukti eilėje net dvejus metus. Prieš kelerius metus tokia konsultacija kainavo 93 dolerius už valandą. Be to, galima susisiekti su Lazariu telefonu, išleidus tam viso labo 53 dolerius per valandą (neskaičiuojant paties pokalbio vertės). Audiokasetė su Lazario balso įrašu kainuoja 20 dolerių, videokasetė – 60 dolerių.

Čenelingas yra ypač populiarus amerikiečių tarpe: parengti specialūs meditacijos kursai, kurie suteikia galimybę pageidaujantiems užmegzti ryšį su dvasiomis vadovėmis. Toks, pavyzdžiui, yra „Silvos sąmonės kontroliavimo metodas“ („Silva Mind Control Method“), kurį išbandė daugiau kaip 6 milijonai amerikiečių.

 

6. Vidiniai balsai ir psichometodikos, atskleidžiančios „vidinį Aš“; vizualizacija

Kitas būdingas judėjimo bruožas – tikėjimas vidiniais balsais. Čia njueidžeriai suplaka į vieną krūvą pačius įvairiausius pavyzdžius, nedarydami ypatingo skirtumo tarp Vakarų krikščionių šventųjų, kurie girdėjo balsus (pavyzdžiui, šventosios Teresės Avilietės arba šventojo Pranciškaus Asyžiečio), Martyno Liuterio, Sokrato ir Hitlerio. Vienas iš mėgstamų pasakojimų – tai Hitlerio istorija apie tai, kaip dar Pirmojo pasaulinio karo metu jis, būdamas jefreiterius, sėdėjo ir valgė iš skardinės troškintą mėsą, ir staiga išgirdo vidinį balsą: „Paėjėk 20 metrų į šoną“. Jis su skardine pasitraukė į šoną, atsisėdo, o į tą vietą, kur sėdėjo, tuoj pat pataikė sviedinys ir visus jo draugus užmušė. Alfredo Alšulerio (Alfred S. Alschuler) knygoje „Vidiniai balsai ir įkvėpti gyvenimai amžių bėgyje“ pateikiamas mokymas apie vidinius balsus įžymybių gyvenime.

Daugelio knygų apie NA mąstymą autoriai tvirtina, kad jas parašė tiesiogiai veikiami dvasių, kurios diktavo jiems tekstus per vidinį balsą. Jau ne kartą minėta NA pranašė Elis Beili savo autobiografinėje knygoje „Slaptasis mokymas“ paaiškino, kad vienas mokytojas, kuris gyveno tibetiečių vienuolyne, jai paslaptingu būdu įteikė 19 slaptų laiškų. Elis sako, kad nepakeitė nė vieno žodžio iš to, ką jai davė tibetietis. „Jeigu aš bent kartą būčiau ką nors pakeitusi, jis būtų nutraukęs tą diktavimą, kurį jis per mane atlikdavo“[9]. Dažnai šis užrašymas įgauna „automatinio rašymo“ formą. Pavyzdžiui, bestseleriais tapusios Džeinės Roberts (Jane Roberts) knygos, kaip ji tvirtina, buvo parašytos dvasios, vardu Setas (Seth) (įdomu, kad tai yra egiptiečių mirties dievo griovėjo, kurį daugelis okultistų tapatina su šėtonu, vardas), kuri vedžiojo jos ranką. Kitais atvejais dvasių įtaka galėdavo pasireikšti ir švelnesnėmis formomis. Pavyzdžiui, fizikas Fritjofas Kapra (Fritjof Capra) taip komentuoja savo įžymiąją knygą: „Kai aš rašiau „Fizikos Dao“, man kartais atrodydavo, kad ji rašoma ne mano, o per mane. Vėlesni įvykiai patvirtino šį jausmą“[10].

Dar vienas svarbus NA terminas – „vidinė erdvė“, „vidinis Aš“. Viena iš žmogaus užduočių – atverti savo vidinę erdvę ir užmegzti kontaktą su savo „vidiniu Aš“. Skirtingi mokytojai siūlo įvairias metodikas ir technologijas „vidiniam Aš“ išvesti į paviršių, kad šio akto dėka įvyktų pasikeitimas. Visos žmogaus bėdos – iš to, kad jis prarado kontaktą su savo „vidiniu Aš“ ir veikia nuo jo atitrūkęs. Priartėjimas prie „vidinio Aš“ atveda žmogų prie „kosminės sąmonės“, kurioje naujai įgytas „Aš“ išnyksta, susiliedamas su kosminiu universumu. Štai kaip intriguojančiai aprašo šią būseną ypač populiari „Naujojo amžiaus“ rašytoja Merilin Fergiuson (Marilyn Ferguson) knygoje „Smegenų revoliucija“ (1979 m.):

„Ego ribų praradimas ir netikėta identifikacija su visu gyvenimu, persmelkiančiu Visatą; neįprasti spalviniai pojūčiai; vibracijos; elektros pojūčiai; sąmonės išplėtimo jausmas; baimės, ypač mirties baimės, išnykimas; kleketuojantys garsai; vėjas; išsilaisvinimo nuo fizinio kūno jausmas; gilus įsiskverbimas į daiktų esmę; išsilaisvinimo jausmas; jausmų susimaišymas (sinestezija), kai spalva skamba, o garsas sukuria spalvinius pojūčius; jausmas, kad visi šitie išgyvenimai yra vienintelė realybė, o įprasta sąmonė yra tik apgailėtinas tikrosios būties šešėlis.“[11]

Tiesa, Dž. Lilis, dažnai „įpuldavęs į transą“, galiausiai išgyveno kitokius pojūčius, atskleisdamas savo „vidinį Aš“ ir susiliedamas su Kosmosu:

„Aš gulėjau ant grindų tarp dviejų kolonėlių ir klausiausi muzikos, kuri buvo labai garsi. Netrukus aš buvau nusviestas į tai, ką aš vėliau pavadinau „kosminiu kompiuteriu“. Aš buvau tiesiog maža programa kažkieno milžiniškame kompiuteryje. Jame veikė gigantiškos jėgos. Per mane tekėjo fantastiškas energijos ir informacijos kiekis. Niekas joje nebuvo bent kiek panašu į jausmus. Aš buvau apimtas baimės ir panikos. Aš buvau programuojamas kitų bejausmių programų ir dar kitų, esančių aukščiau už pirmąsias. Įeinanti į mane informacija buvo beprasmė. Beprasmis buvau ir aš.

Visas šis kompiuteris buvo pasekmė bejausmio tam tikros rūšies atomų šokio kažkurioje pasaulio dalyje, sužadinto ir išjudinto organizuotų, tačiau beprasmių energijų. Aš keliavau per kompiuterį kaip programa, kuri yra naudojama kitų programų. Visur aš sutikdavau panašias į mane būtybes, kurios buvo nelaisvos programos tame milžiniškame kosminiame sąmoksle, tame kosminiame energijos ir medžiagų, neturinčių nei prasmės, nei meilės, nei žmogiškųjų vertybių, šokyje. Kompiuteris buvo absoliučiai beaistris, objektyvus ir kėlė siaubą. Galutinių išorės programuotojų sluoksnis buvo paties šėtono įsikūnijimas, ir vis dėlto jos liko tik programomis. Neegzistavo jokios vilties ar šanso, ar galimybės kada nors palikti šį pragarą. Aš išgyvenau fantastišką, košmarišką kančią, būdamas įdiegtas į šį kompiuterį maždaug tris planetarinio laiko valandas, o iš tikrųjų ištisą amžinybę užtrukusios kelionės metu.“[12]

NA siūlo daugybę pačių įvairiausių pratimų – nuo iš pirmo žvilgsnio palyginus švelnaus ir „nereliginio“ „neurolingvistinio programavimo“ iki okultinio „Silvos sąmonės kontroliavimo metodo“ ir t. t. Visus šiuos ir į juos panašius metodus vienija bendras tikslas – siekis užmegzti kontaktą su „vidiniu Aš“.

Pateiksime pakankamai tipišką seminaro, kurį surengė Sakramento mieste psichologė Džin Hauston (Jean Houston), aprašymą. Šio seminaro tikslas, kaip ir dera, buvo „vidinio Aš“ atskleidimas. Užduotis buvo tokia: iškelti į paviršių prisiminimus apie visus savo buvusius gyvenimus ir tuo būdu prisiminti savo kilmę. Seminare dalyvavo beveik tūkstantis žmonių. „Prisiminkite, kada jūs buvote žuvis“, – garsiai kalbėjo psichologė. Tuomet visi šie šimtai žmonių parpuolė ant grindų ir pradėjo raitytis, plakti uodega, mojuoti plaukmenimis ir tarsi plaukioti vandenyje. Psichologė patikslino: „Atkreipkite dėmesį į visus savo pojūčius tuo metu, kai jūs plaukiate, kaip žuvis, įvertinkite, kaip atrodo pasaulis, kaip jūs jaučiate pasaulį, kokius garsus girdite, kokius kvapus užuodžiate, kokį skonį juntate“. Ir susirinkę žmonės tai giliai pajusdavo. „Dabar jūs išplaukiate į sausumą!“ – garsiai rėkė ji, ir visi „iššliauždavo į sausumą“, nusipurtydami vandenį ir pakeliui prarasdami plaukmenis, kadangi jiems pradėjo augti priekinės ir užpakalinės letenos. „Dabar pilnavertiškai pajuskite, ką reiškia būti reptilija. O dabar kai kurie iš jūsų pradeda skraidyti, o kiti ima kopti į medžius“. Ir iš tiesų, visa salė pavirto zoologijos sodu, ir ėmė sklisti įvairūs garsai ir judesiai: vieni kriuksėjo, kiti čiulbėjo, treti pavirto beždžionėmis ir ėmė sliuogti į medį. Po to Hauston pasakė, kad laikas pavirsti neolito žmogumi, kuris palaipsniui praranda apsauginį kailio sluoksnį. Visi pradėjo kasytis ir draskyti nuo savęs kailį. „Dabar jūs pavirstate šiuolaikiniu žmogumi“, – ir kai visi šiek tiek surimtėjo, ji paskelbė: „Dabar aš noriu, kad jūs žengtumėte kitą žingsnį: išplėstumėte save dar labiau. Jūs turite pasiekti kitą savo evoliucijos pakopą – pavirsti naujaisiais žmonėmis“. Tuomet patalpa pavirto jau ne zoologijos sodu, o beprotnamiu su šokinėjančiais, klykaujančiais, besivartaliojančiais žmonėmis[13].

Tokia beprotybė paprastai baigiasi grupiniu ištvirkavimu, kur visi šliaužioja viens ant kito. Tai yra tipiškiausias aprašymas, suteikiantis aiškų vaizdą apie tai, kur nuveda „pavirtimo naujuoju žmogumi“ praktika.

Ką tik aprašytas pratimas įtraukė kitą NA elementą: vizualizaciją. Okultizme, neopagonybėje ir „Naujojo amžiaus“ psichologijoje vizualizacija apibūdinama kaip „materializacija, pasitelkiant intensyvius vaizdinius“. Njueidžeriai tiki, kad įsivaizduoti vaizdinai palaipsniui vystosi tol, kol jie tokiu mastu ima lemti tikrovę, kad galiausia ir patys tampa realūs.

Ši teorija yra paprasta ir atrodo pakankamai įtikinama: gamtos mokslų žiniomis, medžiaga gali pavirsti energija, taigi, daro išvadą njueidžeriai, teisingas yra ir atvirkštinis variantas – energijos pavirtimo medžiaga galimybė (prisiminkime Vikšro iš knygos „Alisa Stebuklų šalyje“ argumentą: „Jeigu yra teisingas tvirtinimas: „Kai aš miegu, aš nevalgau“, tai teisingas ir priešingas tvirtinimas: „Kai aš nemiegu – aš valgau“). Jeigu žmogaus mintys ir dvasia – tai energija, tuomet, pasitelkus tam tikras sąmonės poveikio technologijas arba išlavintą kūrybinę fantaziją, turi atsirasti galimybė ją materializuoti.

Vizualizacija, taip pat kaip ir „Tikėjimo sąjūdžio“ metodai, yra pagrįsta „pozityvaus mąstymo“ idėja apie kuriamąją žmogaus minties galią: jeigu jūs teisingai naudojatės savo mintimis, tai jos gali tapti materialiomis. Būdas apsiekti trokštamo rezultato – jį įsivaizduoti. Jūsų vidinė erdvė gali materializuotis: jūs turite teisingai įsivaizduoti viską, ko norite, – ir jūs tai turėsite. Įsivaizduojate žuvį – ir tampate žuvimi; stovite tamsioje gatvėje, laukiate autobuso, įsivaizduojate autobusą – ir jis atvažiuoja.

Žmogus pats susikuria savo realybę. Tarkim, storulis nori tapti lieknu – jam reikia sėstis į fotelį ir kaip reikiant įsivaizduoti save tokiu esant. Norint tapti turtingu, reikia tik teisingai šito panorėti. Tipiškas „Naujojo amžiaus“ knygos pavadinimas – „Pinigų gavimas ir sąmonės išplėtimas“: išplėskite sąmonę – ir pinigai pradės tekėti upeliu. Prisiminkime, kokios panašios yra „klestėjimo teologijos“ idėjos.

Knygoje „Ciklono centras“ (1972 m.) Dž. Lilis pastebi, kad visi daiktai, kuriuos galima įsivaizduoti, jau egzistuoja. Širli Meklein apskritai pasiekia solipsizmą – įsitikinimą, kad visas pasaulis yra tik jos sąmonės vaizdinys. Ji rašo: „Aš sukūriau viską, ką matau, girdžiu, jaučiu, viską, ką myliu, ko neapkenčiu, apie ką svajoju. Aš esu mano Visata... Gali būti, kad Haris (jos buvęs vyras. – A. D.) buvo tik mano iliuzija“[14].

 

7. „Violetinės liepsnos brolija“

Tipiška totalitarinė čenelingo sekta, kuri veikia Rusijoje, visiškai tinkanti NA paradigmai, yra „Universalioji ir triumfuojanti bažnyčia“ (Church Universal and Triumphant, CUT), dar ji vadinama „Violetinės liepsnos brolija“ (Violet Flame)[15], kurią 1958 m. įsteigė sutuoktiniai Markas ir Elizabet Kler Profet (Marc, Elizabeth Claire Prophet).

Markas tikino, kad neva gavo pranešimą iš „aukštųjų meistrų“ (kitame vertime – „valdovų“) – visų pirma, iš kažkokio tibetiečių dvasinio mokytojo, kuris „buvo išaukštintas“ pačioje užpraeito amžiaus pabaigoje. 1973 m. Markas Profetas mirė, ir Elizabet Kler (Guru Ma) perėmė vadovavimą sektai į savo rankas. Ji pareiškė, kad „išaukštintieji Didžiosios Baltosios Brolijos (The Great White Brotherhood) meistrai pasiūlė jos velioniui vyrui ir jai tapti Dievo pranašais, išleidžiant į pasaulį šventuosius Vandenio Eros raštus. Didžioji Baltoji Brolija – tai dvasiniai mokytojai, panaudojantys Guru Ma kaip savo šauklį“[16].

Pagrindinis iš šių vadovų save vadina grafu Sen-Žermenu[17], o kiti, pavyzdžiui, yra El-Morija, Kuthumi, Serapis-bei[18], Igoris (?) ir Jėzus (!). Pagal Guru Ma aprašymus nupiešti jų portretai (vos nepasakiau: padaryti fotorobotai) – mieli pasteliniai paveikslėliai, vaizduojantys rausvaskruosčius patrauklius jaunuolius milžiniškomis akimis, storais kaklais ir rožinėmis lūpomis. Visi šie personažai yra panašūs kaip dvyniai ir skiriasi vienas nuo kito tik barzdos ilgiu, šukuosenos forma ir galvos apdangalo fasonu[19]. Ponia Profet, ilgai nesvarstydama, panaudoja savo „dvasinius vadovus“ Biblijai komentuoti. 1977 m. ji rašė:

„Mes matome viską, kas vyksta aplink, paskutiniųjų laikų ženklus, kuriuos Jėzus aprašė dvidešimt ketvirtame Evangelijos pagal Matą skyriuje, duodamas suprasti, kad priartėjo Žuvų Eros pabaiga, ir jau netrukus pasirodys kylanti Naujosios Eros pasaulio tvarkos saulė.“[20]

Knygoje „Veidai ir Vienintelis Kelias“, kurią sudaro vien tik El-Morijos „apreiškimai“, yra daugiau kaip šimtas nuorodų į Bibliją. Ponios Profet knyga „Prarastieji Jėzaus metai“, jos žodžiais, yra pagrįsta seniai dingusiais rankraščiais, neseniai atrastais, žinoma, Himalajuose, kuriuose kalbama, kaip Jėzus su karavanu iškeliavo į Rytus, kur mokėsi pas įvairius guru – tiek Indijoje, tiek gretimose šalyse[21]. Pasak Profetų, Kristus mirė ant kryžiaus ne tam, kad išpirktų mūsų nuodėmes; ši „pagoniška“ doktrina, primygtinai tvirtina jie, neturi nieko bendro su jo žemiškąja tarnyste. Štai ką jiems praneša „Pasiuntiniai“:

„Klaidinga doktrina apie kruvinąją Kristaus auką, kurios pats jis niekada nemokė, išlieka nepajudinama iki mūsų dienų kaip pagoniško ritualo, kurį seniai atmetė Dievo Žodis, reliktas. Dievas Tėvas nereikalavo nei savo Sūnaus Jėzaus Kristaus, nei kokio nors kito Kristaus įsikūnijimo aukos kaip atpirkimo už pasaulio nuodėmes.“[22]

Kaip ir daugelis sektų, CUT savo tikėjimo mokyme naudoja kai kuriuos biblinius ir krikščioniškus terminus, tačiau pats jų turinys neturi nieko bendro su krikščionybe:

„Mes pripažįstame ir garbiname vienintelį aukščiausiąjį Dievą, dangaus ir žemės Sutvėrėją, ir Dieviškosios liepsnos individualizaciją, dalyvaujant AŠ ESU, kaip AŠ ESU, KAS ESU, gyvenimo šaltinį kiekvienai individualiai sielai. Mes skiriame savo ištikimybę Žodžiui, kuris tapo kūnu, esančiu vienos prigimties su Tėvu, amžinuoju Logosu, kuris yra Visatos Kristus, individualizuotas kaip Kristizuotasis (! – A. D.) Dievo sūnų bei dukterų ir Dievo vaikų Aš.“[23]

Kaip ir bet kuri „Naujojo amžiaus“ sekta, CUT jungia daugelio pasaulio religijų nuotrupas. Štai reklaminės sektos literatūros pavyzdėlis:

„Samito Universitetas[24] yra remiamas Budos Gautamos. Jam teikia pagalbą... Pasaulio Mokytojai, Jėzus ir Kuthumi. Samito Universiteto mokytojai – tai individualusis dalyvaujantis AŠ ESU, išaukštintieji valdytojai ir pasiuntiniai... Štai kai kurių siūlomų kursų pavadinimai: „Kosminio Kristaus ir planetinio Budos sąmonė“, Šventraščiais pagrįstas Motinos Marijos Rožančius, skirtas Naujajai erai“ ir „Meditacija Naujosios eros vaikams pradėti“.“[25]

Labai daug ką CUT skolinasi iš animizmo, pvz., tikėjimą, kad dvasios gyvena negyvosios gamtos elementuose. Vienas iš pavyzdžių –saulė:

„Mūsų saulė – tai didžiulis veiklos telkinys, jis surenka į vieną židinį Kūrėjo Saviraišką visuose Dvasios ir Materijos lygmenyse, o yra valdomas bei sudvasinamas Helijo ir Vestos, aukščiausių Dievybės atstovų šioje pasaulių sistemoje.“[26]

Kaip ir dauguma okultinių sistemų, CUT daro aiškų skirtumą tarp Jėzaus ir Kristaus. „Universalioji Bažnyčia – tai universali Dievo sąmonė“. Jėzus tiesiog turėjo tokią sąmonę, tačiau lygiai tokią pačią sąmonę gali įgyti bet kuris žmogus. Maža to, Markas ir Elizabet Profetai tvirtino, kad Jėzaus garbinimas – tai erezija, kurią platina puolę angelai:

„Absoliučiai nepatenkinti tuo, kad jie sukėlė planetos išprievartavimą, puolę angelai iškėlė sau tikslą indoktrinuoti žmones... Taigi, kai ateis Kristus, siekdamas išgelbėti jų sielas nuo pražūties, jie jau negalės atpažinti jo kaip savo pačių Dieviškos tapatybės archetipo ir tos misijos, kurios jie negalėjo įvykdyti, pavyzdžio. Jie arba visiškai jį atmes, arba pradės garbinti jo asmenį, kaip kažką, kas gali jiems padaryti tai, ką jie turi teisę padaryti patys sau.“[27]

Sektos doktrinos dalis yra „pozityvaus mąstymo“ elementai (taip pat kaip ir „klestėjimo teologijoje“). Profetai daug kalba apie išsakyto žodžio galią ir apie tai, kad žmonės turi valdžią ir galią įsakinėti Dievui. Viską, ko norima, galima paversti realybe, pasitelkus vizualizacijos metodą.

Sektos narius verčia visiškai atsiriboti nuo juos supančio pasaulio, be to, adeptams pareiškia, kad izoliacija – tai neišvengiamas „asmenybės restruktūrizacijos“ elementas, būtinas išgyvenimui. Tai ypač akivaizdu Samito Universitete, kuris įsikūręs Santa Monikos kalnuose Kalifornijoje ir kuriame yra dėstomas sektos tikėjimo mokymas. Sektos nariams praktiškai buvo draudžiama bendrauti su visu pasauliu ir netgi kalbėti apie praeitį. Visi privalėjo paklusti detaliai parengtam elgesio kodeksui. Visi šie metodai kartu su augančia eschatologine isterija paverčia adeptų sąmonės kontroliavimą ypatingai efektyviu.

Iki nesenų laikų sekta, turėjusi dešimt stambių mokymo centrų, daugiau kaip šimtą grupių įvairiuose Amerikos miestuose ir skyrius daugiau kaip 60 kitų šalių, nuo Ganos iki Švedijos, vis labiau traukėsi į apokalipsinį izoliacionizmą. „Aukštieji valdytojai“ karts nuo karto pranešdavo Guru Ma apie neišvengiamai greitai prasidėsiantį branduolinį karą, kuris turi sunaikinti visą žmoniją, išskyrus saujelę „išrinktųjų“, susirinkusių reikiamoje vietoje. Taip buvo įsigytas milžiniškas žemės sklypas (Royal Teton ranča) Montanos valstijoje JAV šiaurės vakaruose, greta Jeloustouno nacionalinio parko, kur sektos nariai išrausė daugybę požeminių bunkerių ir slėptuvių. Aplinkosaugininkai pradėjo skelbti pavojų, ir tai gerokai pagadino sektos įvaizdį. Turėjo jie rimtų nemalonumų ir su policija, ne be pagrindo įtarinėjusia, kad sekta sukaupė didelį ginklų kiekį.

Daug teisminių ieškinių, kuriuos sektai pateikė jos buvę nariai, rimtai pakenkė finansiniam CUT potencialui. Adeptų skaičius pradėjo mažėti, ir dalį žemės sklypų teko parduoti. 1997 m. Elizabet Kler Profet buvo priversta pripažinti, kad serga Alchaimerio liga, o 1999 m. sausio 1 d. ji paskelbė, kad per metus atsistatydins. Netrukus sektos būstinėje užvirė žiauri užkulisinė kova dėl pareigų perimamumo ir vadovaujančių postų CUT tarp Profetų vaikų ir aukščiausių sektos funkcionierių.

Beje, Rusijoje sektos narių skaičius bei įtaka ir toliau auga, leidžiamos vis naujos Profetų knygos. Vis dažniau į šv. Ireniejaus Lioniečio centrą kreipiasi žmonių, nukentėjusių nuo sektos, giminės ir artimieji.