Arkivyskupas Lefebvre‘as ir Šv. Pijaus X kunigų brolija (I)

92. Kas yra Šv. Pijaus X kunigų brolija?

Šv. Pijaus X kunigų brolija yra arkivyskupo Marcelio Lefebvre’o įkurta kunigų kongregacija. Ją 1970 m. lapkričio 1 d. kanoniškai įsteigė Lozanos, Ženevos ir Fribūro vyskupas François Charrière‘as. 1971 m. vasario 18 d. oficialiu Romos dekretu kardinolas Wrightas, Šventosios klero kongregacijos prefektas, pritarė Brolijos veiklai ir paskatino ją tęsti. Taigi, Broliją pripažino kompetentingi autoritetai; ji yra Bažnyčios kūrinys.

Kiek narių šiandien turi šv. Pijaus X brolija?

Brolijai šiandien (2018 m. sausio mėn.) priklauso 637 kunigai ir 123 broliai. Jai taip pat padeda trys moterų vienuolijos (195 Šv. Pijaus X brolijos seserys, 79 Šv. Pijaus X brolijos oblatės ir 19 Kenijos misionierių seserys). Brolijos nariai dirba 72 pasaulio šalyse; jie gyvena 167 prioratuose ir aptarnauja virš 800 Mišių centrų, 9 rekolekcijų namus, apie 30 vidurinių bei 60 pradinių mokyklų. Šešiose Brolijos seminarijose (Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Argentinoje ir Australijoje) bei dviejose preseminarijose (Gabone ir Filipinuose) mokosi 204 seminaristai. Siekdamos tų pačių tikslų, su Brolija bendradarbiauja apie 30 kitų kongregacijų.

Kokios kongregacijos bendradarbiauja su Šv. Pijaus X brolija?

Iš su Šv. Pijaus X brolija bendradarbiaujančių vyrų kongregacijų galima paminėti Prancūzijos, Brazilijos, Vokietijos ir JAV benediktinus, Morgono kapucinus, Avrijė (Avrillé) dominikonus, Merinji (Merigny) Atsimainymo brolijos kunigus. Iš moterų kongregacijų paminėtinos Prancūzijos ir Vokietijos benediktinės, Morgono klarisės, šeši tradiciniai Karmeliai, Avrijė dominikonės, Šv. Pranciškaus seserys Prancūzijoje, Kristaus Karaliaus pranciškonės JAV, Fanžo (Fanjeaux), Brinjolo (Brignoles) ir Vanganui (Wanganui) dominikonės, Merinji Atsimainymo brolijos seserys, Raflė (Rafflay) Šv. Jono Krikštytojo mažosios tarnaitės, Švenčiausiosios Širdies seserys guodėjos ir Paskutinės vakarienės namų mokinės Italijoje. Yra ir daugiau tradicinių religinių bendruomenių įvairiose pasaulio vietose.

93. Kokie yra Šv. Pijaus X brolijos uždaviniai?

Pirmas ir svarbiausias Brolijos uždavinys yra rengti ir ugdyti gerus kunigus. Tačiau dabartinės tikėjimo krizės akivaizdoje jai taip pat tenka uždavinys saugoti nepakeistą katalikų tikėjimą.

Ar šie du uždaviniai susiję?

Tikra Bažnyčios reforma yra įmanoma tik reformuojant kunigystę. Tik geri ir šventi kunigai vėl žmonių širdyse uždegs Dievo meilę ir ištikimybę tikėjimui. Būtent katastrofiška oficialių seminarijų padėtis ir pastūmėjo arkivyskupą Lefebvre'ą įkurti Broliją. Beveik visose oficialiose seminarijose neigiamos pagrindinės tikėjimo tiesos ir trūksta tinkamo dvasinio formavimo. Kai kur seminaristai netgi kurstomi nusidėti ar maištauti prieš Bažnyčios mokymą.

94. Ar Brolijos panaikinimas buvo galiojantis?

Broliją 1975 m. gegužės 6 d. raštu panaikino Lozanos, Ženevos ir Fribūro vyskupas Pierre‘as Mamie (vyskupo Charrière‘o įpėdinis). Prieš tai Romoje vyko pokalbiai tarp arkivysk. Lefebvre'o ir kardinolų Garrone‘o, Wrighto bei Tabera‘os. Arkivysk. Lefebvre‘as niekada nepripažino šio panaikinimo galiojančiu, nes jis prieštaravo ir teisei, ir teisingumui (tiesą sakant, vienintelė Brolijos panaikinimo priežastis buvo jos ištikimybė katalikų tikėjimui ir tradiciniam šv. Mišių ritualui).

Kodėl arkivysk. Lefebvre‘as nepripažino teisinės procedūros, kuria buvo panaikinta Brolija?

Pagal Bažnyčios teisę, vyskupas negali panaikinti religinės kongregacijos, jeigu ji jau buvo įkurta jo diecezijoje; tai gali padaryti tik Roma.[1] Broliją oficialiai įkūrė vysk. Charrière‘as 1970 m. Jo įpėdinis neturėjo teisės ją panaikinti. Tik Roma, o ne diecezinis vyskupas, galėtų tai padaryti.

Ar šis teisinis argumentas yra lemiamas?

Arkivysk. Lefebvre‘as visuomet laikė šį argumentą lemiamu – juo labiau, kad Vatikanas niekada į jį neatsakė[2]. Vis dėlto arkivysk. Lefebvre‘o nenoras pripažinti panaikinimo iš esmės buvo pagrįstas ne teisiniais niuansais, o fundamentaliomis priežastimis, susijusiomis su katalikų tikėjimu ir morale. Net jei pripažintume, kad Šv. Pijaus X brolijos panaikinimas buvo teisėtas (kai kurie iki šiol taip mano[3]), šios priežastys lieka galioti, ir panaikinimas netampa teisingas vien todėl, kad yra teisėtas. Teismo sprendimas gali tobulai atitikti įstatymo formalumus, bet būti visiškai neteisingas ir amoralus.

Ar galima Šv. Pijaus X brolijos panaikinimą laikyti neteisingu ir amoraliu?

Šv. Pijaus X brolijos panaikinimas buvo neteisėtas ir amoralus ne tik dėl oficialių teisės normų nesilaikymo ir melagysčių (Prancūzijos vyskupai vykdė šmeižto kampaniją prieš Ekono seminariją), bet ypač dėl panaikinimo motyvo: noro sutrukdyti būsimiems kunigams gauti ir savo ruožtu perduoti tradicinę katalikišką teologiją bei Mišias ir siekio primesti visiems naująsias Mišias ir Vatikano II Susirinkimo klaidas. Šis motyvas yra visiškai neteisėtas ir priešingas bendrajam Bažnyčios gėriui.

95. Ar arkivysk. Lefebvre‘o suspendavimas buvo galiojantis?

1976 m. liepos 22 d. arkivysk. Lefebvre'as buvo suspenduotas a divinis. Šis suspendavimas yra lygiai taip pat negaliojantis, kaip ir Brolijos panaikinimas, nes Arkivyskupas niekada nebuvo pašauktas stoti prieš kompetentingą Bažnyčios teismą ir vienintelė jo suspendavimo priežastis buvo ta, kad jis tvirtai laikėsi Bažnyčios Tradicijos. Sine culpa nulla pœna – be kaltės nėra ir bausmės!

Ką reiškia suspendavimas a divinis?

Suspendavimas a divinis yra bausmė, draudžianti kunigui toliau naudoti savo šventimo galią. Taigi Arkivyskupas, jei būtų buvęs galiojančiai suspenduotas, nebūtų galėjęs aukoti šv. Mišių ir teikti sakramentų.

96. Ar arkivysk. Lefebvre‘ui vis dėlto nederėjo būti paklusniam?

Popiežius ir vyskupai gavo iš Kristaus valdžią tam, kad saugotų ir gintų tikėjimą. Paprastai jiems, žinoma, privaloma paklusti. Bet jeigu jie piktnaudžiauja savo valdžia ir įsako ką nors nuodėminga arba priešinga tikėjimui, tuomet jų pavaldiniai turi ne tik teisę, bet ir pareigą priešintis. „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.“ (Apd 5, 29).

Ar iš tiesų leidžiama nepaklusti Bažnyčios valdžiai vien nusprendus, kad jos įsakymai neteisingi?

Paprasta asmeninė neteisybė ar neprotingi Bažnyčios vyresniųjų sprendimai negali būti pretekstas jiems nepaklusti. Tačiau visai kas kita, kai jų įsakymai tiesiogiai prieštarauja dieviškajam įstatymui, t. y. tikėjimui ir moralei. Tokiu atveju „paklusnumas“ būtų ne dorybė, bet yda. Tikrovėje tai būtų nepaklusnumas, o tariamas „nepaklusnumas“ – tikras paklusnumas (Dievui, o ne žmonėms).

Ar toks teiginys atitinka popiežių mokymą?

Leonas XIII savo enciklikoje „Diuturnum illud“ rašo:

„Žmonės turi tik vieną pagrindą nepaklusti: kai iš jų reikalaujama to, kas atvirai prieštarauja dieviškajam ar prigimtiniam įstatymui, nes negalima reikalauti ar leisti daryti to, kas pažeidžia prigimtinį įstatymą arba Dievo valią. Todėl jei kas nors būtų priverstas rinktis viena arba kita, t. y. nepaisyti Dievo arba savo teisėtų vadovų įsakymų, jis turėtų paklusti Jėzui Kristui, liepiančiam mums „atiduoti tai, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21), ir drąsiai apaštalų pavyzdžiu atsakyti: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.“ (Apd 5, 29) Taip pat nėra pagrindo tuos, kurie taip elgiasi, apkaltinti atsisakymu paklusti: jei valdančiųjų valia prieštarauja Dievo valiai ir įstatymams, tai jie peržengia savo valdžios įgaliojimus ir nusižengia teisingumui; tada jų autoritetas tampa niekiniu, nes kur nėra teisingumo, ten nėra ir autoriteto.“ (15 §)

Ar šie Popiežiaus žodžiai netaikytini tik civilinei valdžiai?

Nors šie žodžiai pasakyti civilinės valdžios atžvilgiu, tačiau jie galioja bet kuriai žmogiškai valdžiai.