Liepa

VII. 1 – Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Brangiausiasis Kraujas

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 9, 11–15)

 

Broliai: Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą. Ir jeigu ožių bei jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą, tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad galėtume tarnauti gyvajam Dievui.

Ir todėl jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai, kuria jis atpirko pirmojoje Sandoroje padarytus nusikaltimus, pašauktieji gautų žadėtą amžinąjį paveldą Jėzuje Kristuje, mūsų Viešpatyje.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną. (Jn 19, 30–35)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu: Paragavęs acto, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią. Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. Regėjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

VII. 2 – Švč. M. Marijos Apsilankymas

 

S. Skaitinys iš Giesmių giesmės. (Gg 2, 8–14)

 

Štai jis ateina, šokinėdamas per kalnus, liuoksėdamas per kalvas. Mano mylimasis panašus į gazelę ar jauną briedį. Štai jis stovi už mūsų sienos, žvelgia vidun pro langus, bando įžiūrėti pro pinučius. Mylimasis mane kalbina! Jis man taria: „Kelkis, mano meile, mano gražioji, eikš! Juk žiema jau pasibaigė, lietūs praėjo ir nuščiuvo. Žemė nuberta žiedais, tuojau metas vynmedžius genėti, ir purplelis jau burkuoja mūsų šalyje. Figmedis augina žalias figas, ir vynmedžių žiedai tvinsta maloniais kvapais. Kelkis, mano meile, mano gražioji, eikš! O mano balande uolų plyšyje, uolos prieglobstyje, leisk man pamatyti tavo veidą ir išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas toks mielas ir tavo veidas gražus“.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 1, 39–47)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu: Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. 

O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 10, 32–38)

 

Broliai: Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžių kentėjimų kovą, tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami. Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta. Nes dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks. Mano teisusis gyvens tikėjimu.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 16, 24–27)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę? Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Timotiejui. (2 Tim 3, 14–17; 4, 1–5)

 

Mylimasis: Laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs, žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs. Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi. Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui.

Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, dėl jo apsireiškimo ir karalystės: skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas. Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. Bet tu būk visame kame apdairus, kentėk vargus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 10, 28–33)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.

Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško Timotiejui. (1 Tim 4, 8–16)

 

Mylimasis: Maldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas. Štai tikras žodis, vertas visiško pritarimo: mes todėl ir triūsiame bei kovojame, kad pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas.

Taip įsakinėk ir mokyk! Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu. Kol atvyksiu, užsiiminėk skaitymu, raginimu, mokymu. Nepamiršk tavyje esančios malonės dovanos, kuri tau buvo suteikta pranašo ištarme kartu su vyresniųjų rankų uždėjimu. Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą. Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų. (Mk 10, 15–21)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, – neįeis į ją“. Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.

Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: ‚Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną‘“. Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“. Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 7, 23–27)  

 

Broliai: Daugelis tapdavo kunigais, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. O kadangi šitas išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.

Mums ir priderėjo turėti tokį vyriausiąjį kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save, Jėzus Kristus, mūsų Viešpats.

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 10, 1–9)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu: Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‚Ramybė šiems namams!‘ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‚Jums čia pat Dievo karalystė!‘“ 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

S. Skaitinys iš Patarlių knygos. (Pat 31, 10–31)

 

Koks retas radinys sumani žmona, brangesnė už perlus yra jos vertė! Savo širdį jai patiki jos vyras, ir turi tikrą lobį. Ji gerumu atsilygina, o ne piktumu, per visas savo gyvenimo dienas. Ji pasirūpina vilnų bei linų ir pluša įgudusiomis rankomis. Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargas. Ji keliasi, kai dar tamsu, paskiria maistą namams ir dienos nurodymus tarnaitėms. Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka; iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną. Ji yra apsijuosusi jėga; stiprios yra jos rankos. Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos lempa niekad neprigęsta. Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės. Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai. Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai yra šiltai aprengti. Ji pati išsiaudžia antklodžių; plona drobė ir purpuras yra jos drabužiai. Jos vyras yra įžymus miesto vartuose, kur jis sėdi tarp šalies seniūnų. Ji siuva lininius drabužius ir juos parduoda; pirkliams tiekia juostas. Stiprybė ir orumas yra jos drabužis; su šypsniu ji žiūri į ateitį. Kai atveria burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio malonus pamokymas. Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį, niekad nevalgo dykaduonio duonos. Pakilę jos vaikai ją giria; jos vyras – ir jis liaupsina ją: „Daug yra sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“ Žavumas – apgaulingas, o grožis – rūkas; moteris turi būti giriama už jos pagarbią Viešpaties baimę. Duokite jai atlygį už jos triūsą, – teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 12, 46–50)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu: Jėzui bekalbant minioms, štai jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su juo pasimatyti. O kažkas jam pranešė: „Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti“. Jis atsakė pranešusiam: „Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“ Ir, ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

 

S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 45, 1–6)

 

Jis brangus Dievui bei žmonėms, palaiminimu tebūna jo atminimas! Dievas padarė jį garbe prilygstantį šventiesiems ir stiprino jį klaiką keliančia jėga. Aukštai iškėlė jį karalių akyse, per jį davė įsakymus savo tautai ir apreiškė jam savo šlovę. Už jo patikimumą ir kuklumą jį pašventino, išsirinkdamas iš visos žmonijos. Leido jam išgirsti savo balsą, įvedė jį į tamsų debesį ir veidas į veidą davė jam įsakymus – gyvenimo ir supratimo įstatymą.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 5, 43–48)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‚Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo‘. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 24, 23–31)

 

Kraunu dailius pumpurus kaip vynmedis, ir mano žiedai duoda garbingų ir gausių vaisių. Esu gražiosios meilės motina, baimės, pažinimo ir šventos vilties. Manyje kiekvieno kelio ir teisybės malonė, manyje visa gyvenimo ir galybės viltis. Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate, valgykite iki soties mano vaisių. Atsiminti mane yra saldžiau už medų, geriau turėti mane, negu medaus korį. Kas mane valgo, labiau manęs alksta, kas mane geria, labiau manęs trokšta. Kas manęs klauso, niekais nenueis, kas elgiasi, kaip aš liepiu, niekad nenusidės. Kas skelbia mane, turės amžinąjį gyvenimą.  

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 11, 27–28)  

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu: Jėzui kalbant minioms, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“.

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško Timotiejui. (1 Tim 6, 6–12)

 

Mylimasis: Žinoma, maldingumas yra didelis pelnas, kai pasitenkinama tuo, ką turi. Juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. Turėdami maisto, drabužį, pastogę, būkime patenkinti. Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra godulystė. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.

O tu, Dievo žmogau, bėk šalin nuo tų dalykų! Tu verčiau vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą. Kovok šauniąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 19, 27–29)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Petras paklausė Jėzų: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“ O Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: pasaulio atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. Ir kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono pirmojo laiško. (1 Jn 3, 13–18)

 

Broliai: Nesistebėkite, jei pasaulis jūsų nekenčia. Mes žinome, jog iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje. Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio. Mes iš to pažinome meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius Bet jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį, užrakintų jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė? Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Jn 15, 12–16)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 11, 33–39)

 

Broliai: Šventieji tikėdami užkariavo karalystes, vykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad laimėtų prakilnesnį prisikėlimą. Dar kiti turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose. Ir jie visi, nors dėl tikėjimo buvo gerai įvertinti, buvo rasti Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 12, 1–8)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės! Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką kalbėjote patamsyje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų! Aš sakau jums, savo bičiuliams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau kenkti. Aš parodysiu, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įstumti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite!

Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo užmirštas. Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.

Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško korintiečiams. (1 Kor 4, 9–14)

Broliai: Mes pasidarėme reginys pasauliui, angelams ir žmonėms. Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekais laikomi. Iki šios valandos badaujame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, esame be pastogės ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami mes laiminame, persekiojami ištveriame, piktžodžiaujami maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis. Aš tai rašau ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus savo vaikus, Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 10, 1–9)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‚Ramybė šiems namams!‘ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‚Jums čia pat Dievo karalystė!‘“

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

S. Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos. (Iz 58, 7–11)

 

Taip kalba Viešpats: Dalykis su alkstančiu savo duona, priglobk vargšą ir benamį, aprenk, ką pamatęs, nuogą, neatsuk nugaros saviesiems. Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa, tavoji žaizda bus greitai užgydyta. Tavasis teisumas žengs pirma tavęs, o Viešpaties šlovė palydės iš paskos. Tada šauksies, ir Viešpats atsilieps, kai pagalbos prašysi, jis tars: „Aš čia!“ Kai tarp savųjų pašalini priespaudą, nedarai skriaudos, ko blogo nekalbi, paduodi alkstančiam duonos, palengvini varguolio gyvenimą, tada tavoji šviesa užtekės tamsoje, – tamsa bus tau šviesi kaip dienovidis. Viešpats visuomet bus tau vadovas, sausros išdegintoje šalyje tave pasotins. Jis atnaujins tavo jėgas, – būsi tu nelyginant laistomas sodas, kaip niekad neišsenkantis šaltinis.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 19, 13–21)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Jėzui buvo atvesta vaikų, kad uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų. Mokiniai draudė. Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė“. Ir, uždėjęs ant jų rankas, jis keliavo toliau.

Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jis atsakė: „Kam manęs klausi apie gera? Vienas tėra Gerasis! O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“. Tas paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: ‚Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk; gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį‘. Jaunuolis tarė: „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“ Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš Giesmių giesmės. (Gg 3, 2–5; 8, 6–7)

 

„Turiu tad keltis ir išvaikščioti miestą – gatves ir aikštes, – turiu ieškoti to, kurį myli mano širdis“. Ieškojau, bet jo neradau. Užtikau panaktinius, apeinančius miestą. „Ar nematėte to, kurį myli mano širdis?“ Vos pro juos praėjusi, radau tą, kurį myli mano širdis. Tvirtai jį apkabinau ir nepaleidau, kol neįsivedžiau į savo motinos namus, į kambarį tos, kuri mane pagimdė.

Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros, gazelėmis ar laukų stirnomis: nebudinkite, nežadinkite meilės, kol ji pati neprabus! Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip antspaudą ant savo rankos! Juk meilė stipri kaip mirtis, aistra nuožmi kaip Šeolas. Jos kaitra kaip ugnies kaitra, nenumaldoma liepsna. Giliausi vandenys negali užgesinti meilės nei potvyniai jos paskandinti. Jeigu žmogus siūlytų už meilę visą savo turtą, būtų tik paniekos vertas.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 7, 36–50)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu.

Tai matydamas fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, – kad ji nusidėjėlė!“ O Jėzus prabilo: „Simonai, turiu tau ką pasakyti“. Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!“

„Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas – penkiasdešimt. Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės? Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota“. Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“.

Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji suvilgė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais. Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi man kojų. Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas. Todėl aš tau sakau: jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“. O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės“. Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“ O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Petro pirmojo laiško. (1 Pt 5, 1–11)

 

Mylimieji: Jūsų vyresniuosius prašau aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir būsimosios šlovės dalyvis: ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip jums pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys. Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį garbės vainiką.

Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę.

Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus. Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi. Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje. O visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo. Jo valdžia per visus amžių amžius! Amen.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 22, 24–30)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Tarp mokinių kilo ginčas, kuris iš jų galėtų būti laikomas didžiausiu. Bet Jėzus jiems pasakė: „Pagonių tautų karaliai engia jas ir jų valdovai liepia vadinti save geradariais. Jūs taip nedarykite. Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas. Katras yra vyresnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi?! O aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.

Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas. Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite už mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (1 Kor 4, 9–15)

 

Broliai: Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskučiausią vietą, tarsi nuteistiesiems myriop. Mes pasidarėme reginys pasauliui, angelams ir žmonėms. Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekais laikomi. Iki šios valandos badaujame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, esame be pastogės ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami mes laiminame, persekiojami ištveriame, piktžodžiaujami maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis. Aš tai rašau ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus savo vaikus. Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet nebus kelių tėvų, nes, paskelbdamas Evangeliją, aš esu tapęs jūsų tėvu Kristuje Jėzuje.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 20, 20–23)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, parpuolusi prie jo kojų, norėjo kažko prašyti. Jėzus paklausė: „Ko nori?“ Toji atsakė: „Sakyk, kad šitie abu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“. Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Jie atsakė: „Galime“. Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

VII. 25 – Šv. Kristoforo, kank., minėjimas. Protexisti. 

 

 

S. Skaitinys iš Išminties knygos. (Išm 10, 17–20)

 

Dievas atlygino šventųjų žmonių darbus, vedė juos nuostabiu keliu, buvo jiems paunksnė dieną ir žvaigždžių šviesa naktį. Jis pervedė juos per Raudonąją jūrą, vesdamas per gilius vandenis, o jų priešus paskandino, vėl išspjaudamas juos iš gelmių dugno. Užtat dorieji apiplėšė nedorėlius; jie giedojo giesmes, Viešpatie, tavo vardui šventajam ir šlovino sutartinai tavo ginančią ranką, Viešpatie, mūsų Dieve.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 21, 9–19)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“. Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus. Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti nė vienas jūsų priešininkas. Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę“.

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo Laiško korintiečiams. (2 Kor 10, 17–18; 11, 1–2)

 

Broliai: Kas nori girtis, tesigiria Viešpačiu! Ne tas priimtinas, kuris pats save giria, bet tas, kurį Viešpats pagiria. O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano paikybės! Bet jūs ir pakenčiate. Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu. Mat aš jus sužiedavau su vienu vyru, su Kristumi, ir turiu pas jį nuvesti jus kaip skaisčią mergelę.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 10, 38–42)

Anuo metu: Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“. Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo Laiško korintiečiams. (2 Kor 6, 4–10)

 

Broliai: Visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai, didžiai kantrūs sielvartuose, negandose, suspaudimuose, plakimuose, kalėjimuose, sąmyšiuose, sunkiuose darbuose, budėjimuose, badavimuose; pasirodome tyrumu, išmintimi, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmaininga meile, tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir iš kairės; gerbiami ir žeminami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais, nepažįstamais ir žinomais; kai mirštame – ir štai vėl gyvuojame, kai esame baudžiami – ir nenužudomi, kai liūdime – ir visą laiką esame linksmi, kai, būdami beturčiai, praturtiname daugelį, kai nieko neturime – ir viską turime.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 5, 1–12)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė.

Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo Laiško Timotiejui. (2 Tim 2, 8–10; 3, 10–12)

 

Mylimasis: Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo giminės, kaip skelbiama mano Evangelijoje, dėl kurios man tenka kentėti, net būti surakintam lyg piktadariui. Bet Dievo žodis nesurakinamas! Todėl aš visa pakeliu dėl išrinktųjų, kad ir jie laimėtų išganymą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove. Vis dėlto tu pasekei mano mokymu, gyvenimo būdu, sumanymais, tikėjimu, ištverme, meile, kantrybe, persekiojimais, kančiomis, kurios mane ištiko Antiochijoje, Ikonijuje, Listroje. O kokių tik persekiojimų man neteko iškęsti! Bet iš visų išgelbėjo mane Viešpats. Ir visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 10, 1–9)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu: Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‚Ramybė šiems namams!‘ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‚Jums čia pat Dievo karalystė!‘“ 

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.