Lapkritis

2007 05 02
XI. 1 – Visi Šventieji
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Apreiškimo knygos. (Apr 7, 2–12)
 
Anomis dienomis: Aš, Jonas, išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį Gyvojo Dievo antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kuriems buvo leista kenkti žemei ir jūrai: „Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!“ Ir aš išgirdau paženklintųjų skaičių: šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai paženklintųjų iš visų Izraelio vaikų giminių: Iš Judo giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų, iš Rubeno giminės dvylika tūkstančių, iš Gado giminės dvylika tūkstančių, iš Asero giminės dvylika tūkstančių, iš Netfalio giminės dvylika tūkstančių, iš Manaso giminės dvylika tūkstančių, iš Simeono giminės dvylika tūkstančių, iš Levio giminės dvylika tūkstančių, iš Isacharo giminės dvylika tūkstančių, iš Zabulono giminės dvylika tūkstančių, iš Juozapo giminės dvylika tūkstančių, iš Benjamino giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų.
Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose. Jie šaukė skambiu balsu: „Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!“
Visi angelai, stovintys aplink sostą, vyresniuosius ir keturias būtybes, parpuolė prieš sostą veidais žemėn ir pagarbino Dievą, giedodami: „Amen! Palaima ir šlovė, ir išmintis, ir dėka, ir garbė, ir galybė, ir stiprybė mūsų Dievui per amžių amžius! Amen!“
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 5, 1–12)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu: Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
VISŲ ŠVENTŲJŲ VOTYVINĖS MIŠIOS
 
Skaitiniai kaip šventėje.
 
XI. 2 – Visų mirusių tikinčiųjų paminėjimas (Vėlinės)
 
PIRMOSIOS MIŠIOS
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (1 Kor 15, 51–57)
 
Broliai: Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. Juk reikia, kad šis gendantis kūnas apsivilktų negendamybe, šis marus kūnas apsivilktų nemarybe.
Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marus apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: „Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną. (Jn 5, 25–29)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus kalbėjo žydų minioms: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda, – ir dabar jau yra, – kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs, tie atgis. Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje. Jis taip pat suteikė jam galią teisti, nes jis – Žmogaus Sūnus. Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
ANTROSIOS MIŠIOS
 
S. Skaitinys iš antrosios Makabėjų knygos. (2 Mak 12, 43–46)
 
Anomis dienomis: Tvirtasis vyras Judas, surinkęs iš savo kareivių du tūkstančius sidabrinių drachmų, nusiuntė į Jeruzalę, kad būtų parūpinta atnaša už nuodėmę. Tai darydamas, jis elgėsi gerai bei kilniai ir turėjo mintyje mirusiųjų prisikėlimą. Iš tikrųjų, jeigu jis nebūtų laukęs, kad žuvusieji prisikels, būtų buvę nenaudinga ir kvaila melstis už mirusiuosius. Be to, jis suvokė, kad nepaprastai garbingas atlygis laukia tų, kurie užmiega dievotai – tai šventa ir dievota mintis. Todėl jis ir darė auką už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš šios nuodėmės.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną. (Jn 6, 37–40)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus kalbėjo žydų minioms: „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu, nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė. O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
TREČIOSIOS MIŠIOS
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Apreiškimo knygos. (Apr 14, 13)
 
Anomis dienomis: Aš išgirdau iš dangaus balsą, kuris liepė: „Rašyk: ‚Nuo šiol bus palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, – sako Dvasia, – jie turi atilsėti nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi‘“.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną. (Jn 6, 51–55)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus kalbėjo žydų minioms: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 4 – Šv. Karolis (Boromiejus), vysk. ir išp.
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 44, 16–27; 45, 3–20)
 
Štai didis kunigas, kuris savo dienomis patiko Dievui ir buvo rastas teisus. Pykčio metu jis tapo sutaikytoju. Nebuvo rasta panašaus į jį, kuris saugotų Aukščiausiojo įstatymą. Todėl Viešpats prisiekęs padarė, kad iš jo išaugtų Jam tauta. Davė jam visų tautų palaiminimą ir patvirtino savo sandorą virš jo galvos. Jis pažymėjo jį savo palaiminimais, išsaugojo savo gailestingumą jam, ir jis rado malonę Viešpaties akyse. Išaukštino jį karalių akivaizdoje ir suteikė jam garbės vainiką. Sudarė su juo amžiną sandorą, davė jam didžią kunigystę ir palaimino jį šlovėje, kad jis būtų kunigu, šlovintų Jo vardą ir vertai aukotų Jam malonų smilkalų kvapą.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 25, 14–23)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Vienas žmogus, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.
Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‚Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis‘. Šeimininkas atsakė: ‚Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!‘ Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‚Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du‘. Šeimininkas tarė: ‚Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!‘“
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 4 – Šv. Vitalio ir Agrikolos, kankinių, minėjimas
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 10, 32–38)
 
Broliai: Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžių kentėjimų kovą, tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami. Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta. Nes dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks. Mano teisusis gyvens tikėjimu.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 16, 24–27)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę? Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 8 – Šv. Keturių Karūnuotųjų kankinių minėjimas
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 11, 33–39)
 
Broliai: Šventieji tikėdami užkariavo karalystes, vykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad laimėtų prakilnesnį prisikėlimą. Dar kiti turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose. Ir jie visi, nors dėl tikėjimo buvo gerai įvertinti, buvo rasti Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 5, 1–12)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu: Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 9 – Švč. Išganytojo (Laterano) arkibazilikos pašventinimas. Terribilis.
XI. 9 – Šv. Teodoro, kank., minėjimas. Laetabitur. 
 
XI. 10 – Šv. Andriejus Avelinas
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 31, 8–11)
 
Laimingas vyras, rastas be dėmės, nevergaująs savo turtams! Kas jis, kad galėtume jį pasveikinti? Juk jis padarė nuostabių darbų saviesiems! Kas yra buvęs išmėgintas auksu ir rastas tobulas? Tebūna už tai pagirtas! Kas yra galėjęs nusižengti ir nenusižengęs, galėjęs daryti pikta ir nepadaręs? Jo nuosavybė bus tvirtai pagrįsta, ir šventųjų bendrija skelbs jo dosnumą.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 12, 24–26)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie! Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 9 – Šv. Trifono, Respicijaus ir Nimfos, merg., kankinių, minėjimas
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. (Rom 8, 18–23)
 
Broliai: Aš manau, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 12, 1–8)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės! Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką kalbėjote patamsyje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų! Aš sakau jums, savo bičiuliams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau kenkti. Aš parodysiu, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įstumti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite! Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo užmirštas. Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių. Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 11 – Šv. Martynas, vysk. ir išp.
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 44, 16–27; 45, 3–20)
 
Štai didis kunigas, kuris savo dienomis patiko Dievui ir buvo rastas teisus. Pykčio metu jis tapo sutaikytoju. Nebuvo rasta panašaus į jį, kuris saugotų Aukščiausiojo įstatymą. Todėl Viešpats prisiekęs padarė, kad iš jo išaugtų Jam tauta. Davė jam visų tautų palaiminimą ir patvirtino savo sandorą virš jo galvos. Jis pažymėjo jį savo palaiminimais, išsaugojo savo gailestingumą jam, ir jis rado malonę Viešpaties akyse. Išaukštino jį karalių akivaizdoje ir suteikė jam garbės vainiką. Sudarė su juo amžiną sandorą, davė jam didžią kunigystę ir palaimino jį šlovėje, kad jis būtų kunigu, šlovintų Jo vardą ir vertai aukotų Jam malonų smilkalų kvapą.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 11, 33–36)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Niekas uždegto žiburio nededa į slėptuvę ar po indu, bet stato jį į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą. Kūno žiburys yra tavoji akis. Todėl jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jeigu tavo akis nesveika, tavo kūnas skendės tamsoje. Todėl žiūrėk, kad tavoji šviesa nebūtų tamsybė! Taigi jei visam tavo kūnui šviesu ir niekas jo netemdo, tai jis ir bus šviesus, lyg būtum apšviestas žiburio spindulių“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 11 – Šv. Meno, kank., minėjimas. Laetabitur. 
XI. 12 – Šv. Martynas I, pop. ir kank. Si diligis. 
XI. 13 – Šv. Didakas, išp. Iustus. 
 
XI. 14 – Šv. Juozapatas, vysk. ir kank.
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 5, 1–6)
 
Broliai: Kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad atnašautų dovanas ir aukas už nuodėmes. Jis sugeba užjausti nežinančius ir klystančius, nes ir pats yra apgaubtas silpnumo ir dėl jo turi atnašauti aukas tiek už tautos nuodėmes, tiek ir už savo. Ir niekas pats nepasiima tos garbės, vien tik tas, kuris Dievo šaukiamas kaip Aaronas. Taip pat ir Kristus ne pats sau suteikė garbę tapti vyriausiuoju kunigu, bet tas, kuris jam pasakė: „Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau“. Kitoje vietoje sako: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu“.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną. (Jn 10, 11–16)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus tarė fariziejams: „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi. Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 15 – Šv. Albertas Didysis, vysk., išp. ir Bažn. mok.
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo Laiško Timotiejui. (2 Tim 4, 1–8)
 
Mylimasis: Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, dėl jo apsireiškimo ir karalystės: skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas. Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. Bet tu būk visame kame apdairus, kentėk vargus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę.
Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia jo pasirodant.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 5, 13–19)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 16 – Šv. Gertrūda, merg. Dilexisti. 
 
XI. 17 – Šv. Grigalius Stebukladarys, vysk. ir išp.
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 44, 16–27; 45, 3–20)
 
Štai didis kunigas, kuris savo dienomis patiko Dievui ir buvo rastas teisus. Pykčio metu jis tapo sutaikytoju. Nebuvo rasta panašaus į jį, kuris saugotų Aukščiausiojo įstatymą. Todėl Viešpats prisiekęs padarė, kad iš jo išaugtų Jam tauta. Davė jam visų tautų palaiminimą ir patvirtino savo sandorą virš jo galvos. Jis pažymėjo jį savo palaiminimais, išsaugojo savo gailestingumą jam, ir jis rado malonę Viešpaties akyse. Išaukštino jį karalių akivaizdoje ir suteikė jam garbės vainiką. Sudarė su juo amžiną sandorą, davė jam didžią kunigystę ir palaimino jį šlovėje, kad jis būtų kunigu, šlovintų Jo vardą ir vertai aukotų Jam malonų smilkalų kvapą.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų. (Mk 11, 22–24)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu: Jėzus, atsakydamas savo mokiniams, tarė jiems: „Turėkite tikėjimą Dievu! Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‚Pasikelk ir meskis į jūrą‘ ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, – tai jam ir įvyktų. Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 18 – Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bazilikų pašventinimas. Terribilis.
 
XI. 19 – Šv. Elzbieta (Vengrė), našlė
 
S. Skaitinys iš Patarlių knygos. (Pat 31, 10–31)
 
Koks retas radinys sumani žmona, brangesnė už perlus yra jos vertė! Savo širdį jai patiki jos vyras, ir turi tikrą lobį. Ji gerumu atsilygina, o ne piktumu, per visas savo gyvenimo dienas. Ji pasirūpina vilnų bei linų ir pluša įgudusiomis rankomis. Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargas. Ji keliasi, kai dar tamsu, paskiria maistą namams ir dienos nurodymus tarnaitėms. Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka; iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną. Ji yra apsijuosusi jėga; stiprios yra jos rankos. Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos lempa niekad neprigęsta. Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės. Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai. Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai yra šiltai aprengti. Ji pati išsiaudžia antklodžių; plona drobė ir purpuras yra jos drabužiai. Jos vyras yra įžymus miesto vartuose, kur jis sėdi tarp šalies seniūnų. Ji siuva lininius drabužius ir juos parduoda; pirkliams tiekia juostas. Stiprybė ir orumas yra jos drabužis; su šypsniu ji žiūri į ateitį. Kai atveria burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio malonus pamokymas. Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį, niekad nevalgo dykaduonio duonos. Pakilę jos vaikai ją giria; jos vyras – ir jis liaupsina ją: „Daug yra sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“ Žavumas – apgaulingas, o grožis – rūkas; moteris turi būti giriama už jos pagarbią Viešpaties baimę. Duokite jai atlygį už jos triūsą, – teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 13, 44–52)
 
Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą. Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį. Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o netikusias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip“. Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 19 – Šv. Poncijono, pop. ir kank., minėjimas. Si diligis.
XI. 20 – Šv. Feliksas Valua, išp. Iustus. 
XI. 21 – Švč. M. Marijos Paaukojimas Salve. 
 
XI. 22 – Šv. Cecilija, merg. ir kank.
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 51, 13–17)
 
Viešpatie, mano Dieve, aš pakėliau balsą iš žemės ir maldavau išgelbėti nuo mirties. Šaukiau: „Tu, Viešpatie, esi mano tėvas! Nepalik manęs vargo prispausto, kai esu bejėgis gintis nuo įžūliųjų. Visados šlovinsiu tavo vardą ir giedosiu padėkos giesmes“. Mano malda buvo išklausyta, nes tu išgelbėjai mane nuo žūties ir išvadavai mane iš vargo. Užtat ir dėkoju tau bei šlovinu ir garbinu tavo vardą, Viešpatie, mūsų Dieve.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 25, 1–13)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: ‚Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!‘ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ‚Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta‘. Protingosios atsakė: ‚Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite‘. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‚Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!‘ O jis atsakė: ‚Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!‘ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 23 – Šv. Klemensas I, pop. ir kank.
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams. (Fil 3, 17–21; 4, 1–3)
 
Broliai: Visi būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal mūsų pavyzdį. Daugelis – apie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar su ašaromis kalbu – elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai. Jų galas – pražūtis, jų dievas – pilvas ir jų garbė – gėda. Jie temąsto apie žemės daiktus. Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia.
Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano džiaugsme ir mano vainike, – tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji!
Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje. Taip pat prašau tave, ištikimasis bičiuli, padėk joms! Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai įrašyti gyvenimo knygoje.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 16, 13–19)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu: Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“. Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“. 
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 23 – Šv. Felicitos, kank., minėjimas. Me exspectaverunt.
 
XI. 24 – Šv. Kryžiaus Jonas, išp. ir Bažn. mok.
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo Laiško Timotiejui. (2 Tim 4, 1–8)
 
Mylimasis: Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, dėl jo apsireiškimo ir karalystės: skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas. Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. Bet tu būk visame kame apdairus, kentėk vargus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę.
Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia jo pasirodant.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 5, 13–19)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 24 – Šv. Krizogono, kank., minėjimas. In virtute. 
 
XI. 25 – Šv. Kotryna (Aleksandrietė), merg. ir kank.
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 51, 1–8 ir 12)
 
Dėkoju tau, Viešpatie ir Karaliau, ir šlovinu tave, Dieve, mano Gelbėtojau. Šlovinu tavo vardą, nes buvai man apsauga ir parama, išgelbėjai mane nuo žūties, nuo piktų liežuvių rykštės ir neištikimų melagio lūpų. Man susidūrus su priešais, tu atėjai man padėti ir savo gailestingumo ir vardo pilnatve išgelbėjai mane iš nasrų, norėjusių mane praryti, iš mano gyvasties tykojusiųjų letenos, iš mane apgulusiųjų išbandymų, nuo dusinančios kaitros, kuri mane supo, nuo liepsnojančios ugnies, kurios nebuvau užkūręs, nuo gelmių Hado pilve, nuo nepadoraus liežuvio ir melo žodžių – nuo klastingo liežuvio šmeižto karaliui. Visados šlovinsiu tavo vardą ir giedosiu padėkos giesmes. Mano malda buvo išklausyta, nes tu išgelbėjai mane nuo žūties ir išvadavai mane iš vargo, Viešpatie, mūsų Dieve.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 25, 1–13)
R. Garbė Tau, Viešpatie. 
 
Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: ‚Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!‘ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ‚Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta‘. Protingosios atsakė: ‚Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite‘. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‚Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!‘ O jis atsakė: ‚Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!‘ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 26 – Šv. Silvestras, abatas
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 45, 1–6).
 
Jis brangus Dievui bei žmonėms, palaiminimu tebūna jo atminimas! Dievas padarė jį garbe prilygstantį šventiesiems ir stiprino jį klaiką keliančia jėga. Aukštai iškėlė jį karalių akyse, per jį davė įsakymus savo tautai ir apreiškė jam savo šlovę. Už jo patikimumą ir kuklumą jį pašventino, išsirinkdamas iš visos žmonijos. Leido jam išgirsti savo balsą, įvedė jį į tamsų debesį ir veidas į veidą davė jam įsakymus – gyvenimo ir supratimo įstatymą.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 19, 27–29)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu Petras paklausė Jėzų: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“ O Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: pasaulio atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. Ir kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
XI. 26 – Šv. Petro Aleksandriečio, vysk. ir kank., minėjimas. Statuit.